jpp kurk lietuvai vystomojo bendradarbiavimo ...kurklt.lt/wp-content/uploads/2015/10/vystomojo...1...
Post on 25-Feb-2020
7 Views
Preview:
TRANSCRIPT
1
Jaunųjų profesionalų programa (JPP) „Kurk Lietuvai“ – pirmoji ir kol kas
vienintelė profesinio tobulinimo ir gerosios užsienio praktikos pritaikymo
programa Lietuvoje, kuri suteikia galimybę jauniems profesionalams savo
žiniomis ir idėjomis prisidėti prie modernios Lietuvos ateities kūrimo.
JPP KURK LIETUVAI
Vystomojo bendradarbiavimo aktualizavimas Mantė Makauskaitė
Odilija Guntoriūtė
2015 m. gegužės mėn.
Jaunųjų profesionalų programa (JPP) „Kurk Lietuvai“ – pirmoji ir kol kas
vienintelė profesinio tobulinimo ir gerosios užsienio praktikos pritaikymo
programa Lietuvoje, kuri suteikia galimybę jauniems profesionalams savo
žiniomis ir idėjomis prisidėti prie modernios Lietuvos ateities kūrimo.
2015 m. gegužės mėn.
2
Įvadas
Lietuva yra išsikėlusi tikslą stiprinti savo vystomąjį bendradarbiavimą ir kurti atsakingos ir
patikimos valstybės partnerės vaidmenį regione, Europos Sąjungoje, Jungtinių Tautų (JT) ir
kitose tarptautinėse organizacijose, taip pat ji siekia narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir
plėtros organizacijoje (EBPO), kurioje vystomasis bendradarbiavimas – svarbi veiklos sritis.
Lietuva jau 10 metų yra šalis paramos teikėja, tačiau 2014 m. skyrė tik 0,09 % bendrųjų
nacionalinių pajamų (BNP) oficialiai paramai vystymuisi, o JT iškėlė tikslą skirti 0,7 % BNP.
Be Lietuvos visuomenės pritarimo ir skirtingų jos grupių (jaunimo, NVO, verslo, valstybės
institucijų ir savivaldybių) įsitraukimo į šią veiklą išsikeltų tikslų įgyvendinti nepavyks. Todėl
turime užtikrinti kryptingą ir kokybišką Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo komunikaciją. Taip
pat būtina stiprinti globalųjį Lietuvos visuomenės švietimą, siekiant didesnio jos supratimo apie
globalius iššūkius ir jų sprendimo būdus.
Skeptiškoji visuomenės dalis mano, kad Lietuvoje yra nemažai problemų ir dėl to šalis negali
remti kitų valstybių. Tačiau vystomasis bendradarbiavimas naudingas ir Lietuvai – tiek politine,
tiek ekonomine prasme. Politine – gerinamas valstybės ir jos institucijų įvaizdis, įgaunama
didesnė galia tarptautinėse organizacijose, ekonomine – kuriamos augimo galimybės,
užmezgant ryšius su naujomis rinkomis, gerinant verslo aplinką šalyse partnerėse. Tačiau
visuomenės šios žinios dažnai nepasiekia.
Terminai
Vystomasis bendradarbiavimas – tai visų išsivysčiusių šalių neatskiriama užsienio politikos
dalis, kuria siekiama taikos, skatinti ekonominį augimą bei socialinį stabilumą pasaulyje, mažinti
skirtumus tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių bei integruoti besivystančias šalis į pasaulio
ekonomiką.
Humanitarinė pagalba – tai priemonės ir veiksmai, kurių tikslas – gelbėti žmonių gyvybes,
palengvinti jų kančias ir išsaugoti jų orumą per stichines ir dėl žmogus veiklos kylančias
nelaimes ir esant jų padariniams. Humanitarinė pagalba gali būti teikiama piniginėmis lėšomis,
maistu, daiktais, sveikatos priežiūros ir kitomis paslaugomis ir priemonėmis pagal
humanitarinius poreikius, teikiant civilinės saugos tarptautinę pagalbą, taip pat veiksmais,
kuriais atkuriamos būtiniausios gyvenimo sąlygos, mažinama nelaimių rizika, įskaitant
pasirengimą nelaimėms ir atsigavimą po jų. Nukentėjusioje šalyje pradėjus atkūrimo darbus
pagalba tampa parama vystymuisi (vystomuoju bendradarbiavimu).
Globalusis švietimas – tai aktyvus mokymo bei mokymosi procesas, kuriuo siekiama padėti
asmeniui suprasti pasauliui kylančius iššūkius, jų priežastis, suvokti savo pasirinkimų poveikį
globaliems procesams, įgalinti asmenį bei visuomenę imtis veiksmų bei aktyviai bendradarbiauti
kuriant teisingesnį pasaulį, grindžiamą abipuse pagarba ir supratimu.
3
Kokią problemą sprendžiame?
Lietuvos įvaizdis šalyse partnerėse ir tarptautinėje bendruomenėje
Lietuvos vystomasis bendradarbiavimas kuria saugesnę kaimynystę, padeda kitoms šalims
vystytis: kovoti su skurdu, stiprinti savo institucijas ir pilietinę visuomenę. Taip pat gerinamas
Lietuvos valstybės ir jos institucijų, nevyriausybinių organizacijų įvaizdis – didėja įtaka
tarptautinėje bendruomenėje, be to, vystomasis bendradarbiavimas padeda užmegzti ryšius ir
atrasti naujas rinkas Lietuvos verslui. Tačiau tam, kad Lietuvos įvaizdis gerėtų ir vystomojo
bendradarbiavimo metu užmegzti ryšiai turėtų naudos, reikia skirti dėmesio viešinimui. Deja, ši
galimybė neišnaudojama.
Visuomenės nuotaikos ir informuotumas
EBPO Vystomojo bendradarbiavimo komiteto (angl. Development Assistance Committee –
DAC) duomenimis, šalyse, kurios pasiekė JT reikalavimus oficialiai paramai vystymuisi skirti
0,7 % BVP, aktyviai įtraukiama visuomenė.1
2014-ųjų Eurobarometro tyrimo duomenimis, gana didelė Lietuvos visuomenės dalis (77 %)
mano, jog svarbu padėti žmonėms besivystančiose šalyse, taip pat sutinka (53 %), kad pagalba
kovoje su skurdu besivystančiose šalyse turėtų būti vienas iš ES prioritetų, ir pritartų (57 %)
tokios pagalbos didinimui. Tačiau šie rezultatai žemesni nei Europos vidurkis, kur 85 % pritaria
vystomojo bendradarbiavimo svarbai ir net 67 % – paramos didinimui.
Visgi didžiausia problema yra informuotumo trūkumas. Net 54 % respondentų nieko nežino apie
Lietuvos ir ES įgyvendinamą vystomąjį bendradarbiavimą. Jei piliečiai neturi jokios informacijos
apie šią sritį, neužtikrinama projektų vykdytojų atskaitomybė, projektų veiksmingumas. Be to,
užkertamas kelias platesniam visuomenės įsitraukimui – net 60 % Lietuvos piliečių mano, kad
jie asmeniškai negali prisidėti prie skurdo besivystančiose šalyse įveikimo, tik 2 % savanoriauja
besivystančioms šalims padedančiose organizacijose. Manančiųjų, kad gali prisidėti, vidurkis
ES siekia 50 %, o savanoriaujančiųjų – 6 %.
Taip pat gana didelė visuomenės dalis skeptiškai vertina oficialios paramos vystymuisi
veiksmingumą – 20 % mano, kad savanorystė organizacijose, kurios padeda besivystančioms
šalims, nėra veiksminga, 23 % abejoja oficialios paramos vystymuisi, kurią teikia kitų šalių
vyriausybės, veiksmingumu, 34 % įsitikinę, kad aukojimas organizacijoms, kurios padeda
besivystančioms šalims, nėra veiksminga priemonė.
Skaidrumas
Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo programos skaidrumas tarptautinėje bendruomenėje
vertinamas prastai. Didžiosios pasaulio donorės, tarp jų ir ES, yra pasirašiusios sutartį su
nevyriausybine organizacija „Publish what you fund“, kuri rengia „Paramos skaidrumo indeksą“
(angl. Aid Transparency Index). Šiuo indeksu vertinama, kaip šalys ir organizacijos viešina
įvairias vystomojo bendradarbiavimo programas ir kiek informacijos apie jas pateikia. Lietuva,
būdama ES narė, taip pat yra vertinama – deja, neigiamai. Iš 68 vertinamų šalių paramos
teikėjų Lietuva – 65-ta ir aplenkia tik Kiprą, Graikiją bei Kiniją. Lietuva patenka į kategoriją,
kurioje subjektai vertinami „prastai“.
1 EBPO, 2014, Engaging with the Public 12 Lessons from DAC Peer Reviews and the Network of DAC Development
Communicators.
4
Apibendrinant, pagrindinės su vystomojo bendradarbiavimo komunikacija ir projektų viešinimu
susijusios problemos yra šios:
• Neišnaudojamos galimybės gerinti Lietuvos ir jos institucijų, nevyriausybinių organizacijų
įvaizdį šalyse partnerėse ir tarptautinėje bendruomenėje.
• Neinformuota visuomenė (54 % nežino apie tokią sritį).
• Lietuvos visuomenė galėtų prisidėti, bet to nedaro (60 % mano, kad negali prisidėti; tik
2 % savanoriauja).
• Neužtikrinama atskaitomybė ir skaidrumas (Aid Transparency Index 65-ta vieta).
Problemos priežastys
Komunikacija
Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo komunikacijai skiriama mažai dėmesio – nėra bendros
komunikacijos strategijos, vystomojo bendradarbiavimo veikėjai neturi supratimo, gebėjimų ir
(arba) resursų, kaip kokybiškai viešinti projektus bei informuoti visuomenę apie vystomojo
bendradarbiavimo problematiką. Atlikus 2013–2014 metais vykdytų Lietuvos vystomojo
bendradarbiavimo projektų komunikacijos analizę, buvo pastebėtas informacijos sklaidos ir
kokybės trūkumas. Mažai informacijos pateikiama projektų vykdytojų ir jų partnerių šalies
partnerės interneto svetainėse (arba jos visai nėra), dažnai ji būna paviršutiniška, trūksta
kokybiškų nuotraukų, ne visada LR URM nurodoma kaip projektų rėmėja.
Nors kartais dėl žinių trūkumo linkstama kaltinti pačią visuomenę, Overseas Development
Institute (2012) tyrimo duomenimis, visuomenei trūksta supratimo ne dėl to, kad nėra
suinteresuotumo vystomojo bendradarbiavimo klausimais, o dėl to, kad nepakanka diskusijų
šiomis temomis viešojoje erdvėje.2 Todėl būtent vystomojo bendradarbiavimo veikėjai turėtų
prisidėti prie šios srities stiprinimo.
Visuomenės globalusis švietimas
Vystomojo bendradarbiavimo komunikacija neturėtų apsiriboti vien projektų viešinimu. Svarbu,
kad visuomenė gebėtų analizuoti globalius iššūkius, būtų susipažinusi su situacija šalyse
partnerėse ir gebėtų kritiškai vertinti vystomojo bendradarbiavimo veikėjų siūlomus problemų
sprendimo būdus. Tačiau Lietuvoje globaliajam švietimui dar skiriama itin mažai dėmesio – tik
2014-aisiais inicijuotas Globaliojo švietimo koncepcijos ruošimas. (Reikėtų kokių nors skaitinių
duomenų dėl problematikos.) 2014 m. Eurobarometro duomenimis, 54 % respondentų nieko
nežino apie Lietuvos ir ES įgyvendinamą vystomąjį bendradarbiavimą.
2 ODI, 2012, Understanding public attitudes towards aid and development,
http://www.odi.org/sites/odi.org.uk/files/odi-assets/publications-opinion-files/7708.pdf
5
Kodėl problemą reikia spręsti?
Vystomojo bendradarbiavimo projektų vykdytojai turėtų aktyviau, skaidriau, kryptingiau ir
etiškiau viešinti savo projektus ir rezultatus, kad Lietuva, jos institucijos ir organizacijos kurtų
gerą įvaizdį šalyse partnerėse ir tarptautinėse organizacijose, o verslininkams būtų lengviau
užmegzti verslo ryšius tose šalyse. Be to, mūsų šalis turi vykdyti savo tarptautinius
įsipareigojimus – Lietuva kartu su kitais tarptautinės bendruomenės nariais 2011 m. Busano
susitikime, skirtame Globalios partnerystės efektyviam vystomajam bendradarbiavimui įtvirtinti,
susitarė dėl bendro skaidrumo ir informavimo apie vystomąjį bendradarbiavimą standarto.3
Investicija į aktyvų ir ilgalaikį ryšių su visuomene palaikymą užtikrina visuomenės
suinteresuotumą ir skatina savanorystę. Gerai informuota visuomenė gali daryti įtaką valdžios
priimamiems sprendimams ir taip prisidėti prie vystomojo bendradarbiavimo tęstinumo, projektų
kokybės ir didesnio finansavimo užtikrinimo. Neužtikrinus kokybiškos vystomojo
bendradarbiavimo komunikacijos ir skaidrumo, nukenčia vykdomų projektų kokybė, švaistomi
valstybės ištekliai, nepasinaudojama vystomojo bendradarbiavimo decentralizacijos galimybe –
potencialių vystomojo bendradarbiavimo veikėjų (verslo atstovų, institucijų, nevyriausybinių
organizacijų) nepasiekia informacija apie galimybes šioje srityje.
Globalusis švietimas, apimantis ir švietimą apie vystomąjį bendradarbiavimą, svarbus ir siekiant
užtikrinti Lietuvos piliečių konkurencingumą globalioje darbo rinkoje. Šiandieniame pasaulyje
darbuotojai turėtų suprasti globalias problemas ir realijas, todėl svarbu šviesti Lietuvos
visuomenę, auginti kartą, kuri gebėtų bendrauti įvairiatautėje aplinkoje, analizuoti ne tik
Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje vykstančius ir mūsų gyvenimui įtaką darančius politinius,
socialinius ir ekonominius procesus.
Sprendimo būdai
Siekiant rasti būdus, kaip gerinti Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo komunikaciją ir
visuomenės švietimą, buvo atlikta tarptautinių organizacijų (EBPO, ES, UNESCO)
rekomendacijų bei kitų gerųjų užsienio praktikų analizė.
Užsienio praktikos
Vystomojo bendradarbiavimo komunikacija
Tarptautinės organizacijos (JT, EBPO, ES) pabrėžia vystomojo bendradarbiavimo
komunikacijos svarbą sėkmingam ir kokybiškam projektų vykdymui, todėl siekia stiprinti
vystomojo bendradarbiavimo veikėjų komunikaciją ir skatina skirti jai reikiamą dėmesį.
Kontekstas ir komunikacija šalyse partnerėse
EBPO yra sukūrusi vystomojo bendradarbiavimo komunikacijos gaires, kuriose daug dėmesio
skiriama komunikacijos nuoseklumui. Skatinama visuomenę informuoti ne tik apie finansinius
rodiklius, bet ir apie vystomojo bendradarbiavimo kontekstą, tikslus, ko ir kodėl siekiama, kokiais 3 Daugiau informacijos apie Busano susitarimus: http://www.oecd.org/dac/effectiveness/49650173.pdf
6
rezultatais jau džiaugiamasi. EBPO taip pat stengiasi atkreipti dėmesį į vystomojo
bendradarbiavimo komunikacijos svarbą šalyse partnerėse, siekiant savo projektų rezultatų.
Daugelio vystomojo bendradarbiavimo veikėjų patirtis rodo, kad prisiimti atsakomybę už savo
veiklos ir rezultatų viešinimą šalyse partnerėse yra svarbu, nes komunikacija tose šalyse retai
vyksta be projektų vykdytojų iniciatyvos. Be to:
- veiksmingi ir turintys išliekamąją vertę projektai kuria jūsų organizacijos ir šalies,
teikiančios paramą, kaip patikimos partnerės, įvaizdį;
- leidžia atkreipti visų suinteresuotųjų šalių (lyderių ir pilietinės visuomenės) dėmesį į
pasiektus veiklos rezultatus;
- gerai apgalvota komunikacija padidina projekto veiksmingumą, užtikrina atskaitomybę,
paskatina projekto partnerius tęsti pradėtus darbus;
- projekto tikslų ir rezultatų viešinimas padeda platesnei šalies partnerės visuomenės
daliai įvertinti savo požiūrį ir įgyti naujų žinių.
Etiškumas
EBPO ir Airijos vystomojo bendradarbiavimo nevyriausybinių organizacijų asociacija „Dochas“
ypatingą dėmesį skiria komunikacijos etiškumui. EBPO DAC (2014) išvadose teigiama, kad
moralinė atsakomybė yra pagrindinė priežastis, kodėl visuomenė remia vystomąjį
bendradarbiavimą.4 Tačiau, siekiant apeliuoti į visuomenės moralę, vystomojo
bendradarbiavimo komunikacijos žinutes reikia kurti atsakingai, nežeminant šalių partnerių
piliečių ir neskatinant požiūrio, kad „Mes“ esame kitokie, pranašesni už „Juos“. „Dochas“ yra
sukūrusi vystomojo bendradarbiavimo komunikacijos garbės kodeksą (angl. Code of conduct),
kuriame projektų vykdytojams pateikiami gerieji ir blogieji viešinimo pavyzdžiai – siekiama
išvengti nepagrįstų visuomenės grupių apibendrinimų, pateikti kuo daugiau konteksto, vaizduoti
šalies partnerės visuomenės atstovus kaip aktyvius pokyčio kūrėjus bei vengti tokių
dehumanizuojančių šūkių kaip „1 euras gali išgelbėti gyvybę!“5
Skaidrumas
Jau minėtos nevyriausybinės organizacijos „Publish what you fund“ skaičiuojamame indekse
pabrėžiama skaidrumo svarba, siekiant, kad vystomojo bendradarbiavimo politikos būtų
suderintos tarp skirtingų šalių veikėjų. Skaičiuojant indeksą vertinamas finansinių duomenų
prieinamumas ir suprantamumas, skatinama informaciją pateikti kuo interaktyviau. Taip pat
vertinama projektų tikslų, uždavinių bei progreso komunikacijos kokybė ir vykdytojų kontaktinės
informacijos prieinamumas.6
Komunikacijos tikslai ir žinutės
Danijos vystomojo bendradarbiavimo agentūra „Danida“, siekdama visuomenės paramos ir
įsitraukimo, yra sukūrusi komunikacijos strategiją. Joje analizuojamos visuomenės nuotaikos ir
jų pagrindu išskiriami esminiai komunikacijos tikslai (ko ja siekiama) bei žinutės (kas turėtų būti
komunikuojama). Tokiu būdu palengvinamas vystomojo bendradarbiavimo veikėjų darbas,
4 EBPO, 2014, Engaging with the Public 12 Lessons from DAC Peer Reviews and the Network of DAC Development
Communicators. 5 Dóchas (2014), Images and messages the illustrative guide to the Dóchas code of conduct on images and
messages. 6 http://www.publishwhatyoufund.org/
7
kadangi jie, neturėdami resursų samdytis komunikacijos specialistų, tokią strategiją gali naudoti
savo darbe.7
Globalusis švietimas
Nors ES neturi bendros globaliojo švietimo strategijos, priimtas ne vienas dokumentas,
įtvirtinantis šio švietimo naudą, skatinantis valstybes nares diegti jo elementus savo švietimo
sistemose. 1997 metais Europos Tarybos Šiaurės Pietų centras parengė Globaliojo švietimo
chartiją, kurioje raginama integruoti globalųjį švietimą į formalųjį ugdymą. 2002 metais
Mastrichte buvo priimta globaliojo švietimo plėtros Europoje iki 2015 metų strategija (kitaip –
Mastrichto globaliojo švietimo deklaracija), kurioje pirmą kartą apibrėžtos sistemingos globaliojo
švietimo įgyvendinimo gairės. Šios deklaracijos ir Globaliojo švietimo chartijos pagrindu 2008
metais parengtos Europos Tarybos Globaliojo švietimo gairės (atnaujintos 2010 ir 2012
metais).8
Globaliojo švietimo Europoje tinklas (angl. Global Education Network Europe) GENE taip pat
vykdo valstybių narių tarpusavio priežiūros (angl. peer review) tyrimus, kuriuose analizuoja
globaliojo švietimo įgyvendinimo politiką ir jo turinį.9 Pavyzdžiui, GENE pabrėžiama, kad labai
svarbus glaudus Užsienio reikalų bei Švietimo ir mokslo ministerijų bendradarbiavimas, kadangi
globalusis švietimas patenka į jų abiejų veikimo sritis. Dažniausiai iniciatyvą bei finansinį
palaikymą užtikrina užsienio reikalų institucijos, tačiau švietimo srities institucijos turi užtikrinti
švietimo kokybę ir nuoseklumą.
Taip pat GENE publikacijose teigiama, kad svarbu užtikrinti vykdomų iniciatyvų koordinavimą,
kaip pavyzdinis atvejis pateikiamas Portugalijos vykdomas koordinavimas.
Siūlomi sprendimai Lietuvai
Remiantis gerosiomis užsienio praktikomis bei atlikus Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo
konteksto (politikos ir komunikacijos) analizę, buvo sukurtos LR Užsienio reikalų ministerijos
komunikacijos gairės bei pateikti siūlymai dėl Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo interneto
puslapio www.orangeprojects.lt patobulinimo. Taip pat konsultuota Globaliojo švietimo
koncepcijos rengimo darbo grupė, koordinuojama LR Švietimo ir mokslo ministerijos.
7 DANIDA (2013), Strategy for communication about Denmark’s development cooperation.
http://um.dk/da/~/media/UM/Danish-site/Documents/Danida/Det-goer-vi/U-landsoplysning/UK_Danida%20strategi%20A4%20net.pdf 8 https://www.coe.int/t/dg4/nscentre/GE/GE/GE-Guidelines/GEguidelines-web.pdf 9 http://gene.eu/publication/
8
Vystomojo bendradarbiavimo komunikacija
Komunikacijos gairės10
Paruoštų komunikacijos gairių, kuriomis turėtų naudotis vystomojo bendradarbiavimo projektų
vykdytojai, turinys:
• Tikslas
• Visuomenės nuotaikos
• Pagrindinės temos
• Komunikacija šalyse partnerėse
• Etiškumas
• Komunikacijos įrankiai
• Kaip naudotis gairėmis?
Šiomis gairėmis numatoma, kad projektų vykdytojai savo komunikacija siektų:
1. Informuoti visuomenę, kokių rezultatų pasiekė Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo
veikėjai, kaip jie prisideda prie pasaulio vystymosi darbotvarkės.
2. Suteikti visuomenei kuo išsamesnių žinių apie situaciją šalyse partnerėse – jų poreikius,
problemas, išryškinant daromą pažangą ir egzistuojančias galimybes.
3. Didinti visuomenės supratimą, kad vystomasis bendradarbiavimas yra svarbi Lietuvos ir
ES užsienio politikos dalis, kurianti naudą ne tik šalims partnerėms, bet ir Lietuvai.
4. Suteikti Lietuvos visuomenei žinių apie naujausius Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo
prioritetus ir kryptis – ką, kaip ir kodėl remiame, kaip Jūsų projektas prie to prisideda.
5. Didinti vystomojo bendradarbiavimo skaidrumą ir prisidėti prie viešosios diskusijos apie
Lietuvos ir pasaulio vystomojo bendradarbiavimo darbotvarkę stiprinimo.
6. Skatinti visuomenės įsitraukimą, parodyti, kaip kiekvienas gali prisidėti prie Jūsų
organizacijos, Lietuvos ar ES vystomojo bendradarbiavimo politikos.
Kaip galima matyti iš turinio, gairėse pateikiama visuomenės nuotaikų analizė ir siūlymai, kaip
pagal jas apibrėžus savo tikslines grupes gerinti komunikaciją. Taip pat yra skiltys, skirtos
etiškai komunikacijai, įvardijamos konkrečios priemonės (spaudos pranešimai, socialiniai tinklai,
renginiai, vaizdinė medžiaga) bei būdai, kaip efektyviausiai jomis naudotis.
10 http://www.orangeprojects.lt/site/newfiles/files/Vystomojo_bendradarbiavimo_komunikacijos_gaires.pdf
9
Bene svarbiausia gairių dalis – išskirtos pagrindinės temos (naudojantis Danijos pavyzdžiu),
pritaikytos Lietuvos kontekstui. Siekiant, kad komunikacija būtų nuosekli ir skatintų išsamesnį,
gilesnį supratimą apie Lietuvos ir pasaulio vystomąjį bendradarbiavimą, nurodytos pagrindinės
žinutės su patarimais, kaip jas naudoti viešinant projektus ir bendrai informuojant visuomenę.
1. ES IR LIETUVA
Žinutė. Vystomasis bendradarbiavimas yra svarbi ES ir Lietuvos užsienio politikos dalis. Lietuva,
būdama ES narė, prisideda prie pasaulio vystymosi.
Tikslas. Didinti Lietuvos visuomenės domėjimąsi ES vystomojo bendradarbiavimo politika, ją
analizuoti. Stiprinti Lietuvos kaip paramos teikėjos identitetą.
● Lietuva išsikėlė tikslą stiprinti savo, kaip atsakingos ir patikimos valstybės donorės,
vaidmenį regione, Europos Sąjungoje, Jungtinių Tautų ir kitose tarptautinėse
organizacijose. Todėl, pristatydami Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektus,
informuokite, kaip jais prisidedama ne tik prie Lietuvos, bet ir kitų organizacijų,
svarbiausia, ES, vystomojo bendradarbiavimo tikslų siekimo.11
● Kalbėdami apie konkrečias kryptis ir tikslus, paminėkite, kokių rezultatų šioje srityje ES
jau yra pasiekusi.
● Informuokite apie Lietuvos indėlį į ES vystomąjį bendradarbiavimą – įnašus į Europos
plėtros ir kitus fondus bei problemas, kurios buvo išspręstos jų lėšomis.
● Suteikite informacijos apie galimybes įsitraukti per ES vykdomas iniciatyvas
savanoriams, institucijoms ar verslo atstovams.
2. PASAULIO VYSTYMOSI DARBOTVARKĖ
Žinutė. Pasaulio bendruomenė (Jungtinės Tautos) nuolat siekia užtikrinti darnų pasaulio
vystymąsi.
Tikslas. Didinti Lietuvos visuomenės domėjimąsi pasaulio vystymosi darbotvarke, ją analizuoti,
skatinti individus ir organizacijas įsitraukti siekiant darbotvarkės tikslų.
● Informuokite, kaip jūsų pasiekti rezultatai prisideda prie pasaulio vystymosi
darbotvarkės, kas toje srityje jau padaryta, kokie iššūkiai lieka.
● Paaiškinkite, kodėl svarbus pasaulio bendruomenės sutarimas – parodykite pasaulio
problemų globalumą, kompleksiškumą, kaip jos išsprendžiamos suvienijus skirtingų šalių
veikėjų pastangas. Akcentuokite ne tik problemas, bet ir būdus joms spręsti.
● Pasaulio bendruomenės dėka jau pasiekta reikšmingų rezultatų (pavyzdžiui, skurdo lygis
sumažintas perpus, mažiau išsivysčiusiose šalyse stiprėja vidurinė klasė ir t. t.), tačiau
iššūkių dar lieka (pavyzdžiui, nelygybė).
● Suteikite informacijos, kaip kiekvienas norintis gali prisidėti prie pasaulio vystymosi
darbotvarkės – per savanorystės programas, paramą nevyriausybinėms organizacijoms
ir t. t.
● Ieškokite galimybių aktualizuoti savo veiklą per tarptautines dienas, jungtinius projektus
su kitomis organizacijomis ar šalimis, žiniasklaida.12
11 Informacijos apie ES prioritetus: http://ec.europa.eu/europeaid/ 12 OECD DAC (2014), 12 Lessons from DAC Peer Reviews and the Network of DAC Development Communicators
(DevCom).
10
3. RYTŲ PARTNERYSTĖS ŠALYS
Žinutė. Lietuva didžiausią dėmesį skiria Rytų partnerystės šalims ir prisideda prie jų
demokratijos stiprinimo bei integracijos į tarptautines struktūras.
Tikslas. Pristatyti visuomenei Lietuvos dvišalio vystomojo bendradarbiavimo prioritetines šalis
partneres – Rytų partnerystės šalis, paaiškinti jų svarbą Lietuvai.
● Lietuva teikia prioritetą veiklai būtent šiame regione (konkrečioje šalyje), nes yra gerai
susipažinusi su jo ekonominėmis, politinėmis ir socialinėmis problemomis, todėl ten
dalijimasis patirtimi gali būti veiksmingiausias. Be to, parama įgyvendinant reformas Rytų
partnerystės šalims kuria saugią ir stabilią Lietuvos kaimynystę.
● Informuokite, kaip ir prie kokios Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo krypties prisideda
jūsų vykdoma veikla (pavyzdžiui, pilietinės visuomenės stiprinimo, ekonominio ir
socialinio vystymosi ir pan.).13
● Lietuva stiprina pačių šalių partnerių institucinius gebėjimus ir padeda piliečiams,
norintiems inicijuoti pokyčius savo valstybėje, kadangi tik tokiu būdu galima pasiekti
ilgalaikių, tvarių rezultatų bei užtikrinti šalies partnerės piliečių pritarimą vykdomiems
projektams (angl. ownership).
4. DALIJIMASIS PATIRTIMI
Žinutė. Lietuvos pereinamojo laikotarpio patirtis yra vertinga besivystančioms šalims.
Tikslas. Priminti Lietuvos visuomenei, kad turime išskirtinę pereinamojo laikotarpio patirtį, kuria
galime pasidalyti, ir vystomasis bendradarbiavimas nėra vien parama pinigais.
● Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo pranašumas – visai neseniai vykę pereinamojo
laikotarpio (rinkos ekonomikos, privatizacijos, demokratizacijos) procesai. Vis dar gyvas
atminimas Lietuvos institucijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms leidžia efektyviai
perduoti patirtį panašius pokyčius išgyvenančioms valstybėms.
● Lietuvos institucijos turi ekspertinę eurointegracijos procesų patirtį, kuri itin naudinga
valstybėms, siekiančioms suartėti su ES (pavyzdžiui, Rytų partnerystės šalims).
Dalydamiesi šia patirtimi, stipriname ES ir šalių partnerių tarpusavio ryšius, kurie yra
abipusiai naudingi, prisideda prie gerovės ES ir šalyse partnerėse kūrimo.
● Lietuvos institucijos sėkmingai įsitraukia į ES Dvynių programos projektus, kuriais
inicijuojami valstybinių institucijų infrastruktūros, teisinės bazės pokyčiai, valstybės
tarnautojų administracinių ir institucinių gebėjimų ugdymas. Dalyvavimas šiuose
projektuose ir dalijimasis patirtimi padeda ne tik šalims partnerėms, bet stiprina ir
Lietuvos institucijų gebėjimus.
5. NAUDA LIETUVAI
Žinutė. Vystomojo bendradarbiavimo veikla yra naudinga ir Lietuvai, ji atveria naujų galimybių ir
kuria saugesnį pasaulį.
Tikslas. Didinti visuomenės pritarimą vystomajam bendradarbiavimui ir skatinti jos įsitraukimą.
● Norėdami, kad mums padėtų kiti, turime padėti ir patys. Atkūrus Lietuvos
nepriklausomybę, Vakarų Europos šalys teikė Lietuvai paramą ir prisidėjo prie
13 Daugiau informacijos apie Lietuvos dvišalės paramos kryptis ir sritis galite rasti dokumente „Lietuvos Respublikos
vystomojo bendradarbiavimo 2014–2016 metų politikos kryptys“.
11
ekonomikos augimo ir sėkmingo vystymosi, todėl mes taip pat turime pareigą prisidėti
prie pasaulio darnaus vystymosi.
● Parama Rytų partnerystės šalims kuria saugią kaimynystę, taigi yra svarbi ne tik
užsienio, bet ir nacionalinio saugumo politikos dalis.
● Su valstybėmis partnerėmis kuriami stiprūs ryšiai, kurie sudaro prielaidas bendriems
politiniams projektams – didinama Lietuvos įtaka tarptautinėje bendruomenėje, gerėja
Lietuvos valstybės ir jos institucijų, nevyriausybinių organizacijų įvaizdis.
● Vystomasis bendradarbiavimas gerina besivystančių šalių žmonių gyvenimą ir skatina
pasaulinės ekonomikos vystymąsi – atsiranda daugiau vartotojų verslui ir galimybių
prekybai. Įsitraukiant į vystomojo bendradarbiavimo veiklą, kuriamos ekonominio augimo
galimybės ir Lietuvoje, ir šalyse partnerėse – užmezgami ryšiai su naujomis rinkomis,
gerinama jų verslo aplinka.
6. VYSTOMOJO BENDRADARBIAVIMO VEIKLOS SPECIFIKA
Žinutė. Vystomojo bendradarbiavimo iššūkiai yra kompleksiški, o rezultatai nėra lengvai
pasiekiami.
Tikslas. Didinti visuomenės supratimą apie vystomojo bendradarbiavimo veiklos specifiką, jos
tikslus ir iššūkius.
● Svarbu supažindinti visuomenę ne tik su gerais rezultatais ir paaiškinti juos lėmusius
procesus, bet ir su problemomis, klaidomis, iš kurių mokomasi.
● Vystomasis bendradarbiavimas yra ilgalaikių tikslų siekianti veikla, todėl visuomenė turi
suprasti riziką, jog investicijos gali neatsipirkti. Tačiau tai neužkerta kelio siekiams riziką
mažinti ir sėkmingai vykdyti prasmingą vystomojo bendradarbiavimo veiklą.
Komunikacija šalyse partnerėse
Kadangi analizė parodė ir aiškų komunikavimo šalyse partnerėse trūkumą, gairėse toks poreikis
aiškiai įvardijamas ir pateikiami siūlymai išnaudoti tokias galimybes kaip:
● Bendradarbiavimą su Lietuvos ambasadomis. Jos padės surasti populiariausius vietos
žiniasklaidos kanalus ir duos patarimų, kaip pritraukti jų dėmesį.
● Bendradarbiavimą su vietos partneriais (reikėtų patikrinti, ar jie pasidalijo informacija
apie jūsų vykdomą projektą savo interneto puslapyje ir ne tik jame. Susiderinti savo
komunikacijos planus), įtraukti kitas organizacijas, kurios sprendžia panašias problemas.
● Renginius šalyse partnerėse. Į renginius pakviesti vietos lyderius ir Lietuvos ambasados
atstovus – taip sulauktumėte daugiau žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio.
● Suvokti šalių partnerių situaciją Naudinga sužinoti, kokios problemos aktualios šalies
partnerės visuomenei. Duodami interviu ar rengdami pranešimą spaudai, galite
paaiškinti, kaip jūsų projektas prisideda prie tų problemų sprendimo.
Vystomojo bendradarbiavimo komunikacijos gairės baigiamos konkrečiais patarimais, kaip jomis
naudotis. Šias gaires, adaptuotas LR URM ir kitų institucijų poreikiams, patvirtino Nacionalinė
vystomojo bendradarbiavimo komisija ir protokoliniu sprendimu pasiūlyta „atsižvelgti į pateiktas
Vystomojo bendradarbiavimo komunikacijos gaires ir siūlyti visiems, įgyvendinantiems Lietuvos
vystomojo bendradarbiavimo projektus, užtikrinti kryptingą, aiškų, etišką ir Lietuvos vystomojo
bendradarbiavimo politikos prioritetus atspindintį komunikavimą tiek Lietuvoje, tiek paramą
gaunančioje šalyje“.
12
Interneto puslapis
Interneto puslapis – vienas pagrindinių šaltinių ieškantiems informacijos apie Lietuvos vystomąjį
bendradarbiavimą, todėl svarbu ten pateikti visą reikalingiausią informaciją apie vykdomus
projektus, jų finansavimą, taip pat galimybes įsitraukti visiems norintiesiems. Todėl, siekiant
patobulinti Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo interneto puslapį www.orangeprojects.lt,
pateikti 3 siūlymai:
- Interaktyvus finansinių duomenų pateikimas, remiantis Danijos pavyzdžiu
(http://openaid.um.dk/).
- Interneto puslapį papildyti skiltimi „Įsitrauk“, kurioje būtų pateikiama informacija apie
galimybes įsitraukti į vystomojo bendradarbiavimo veiklą jaunimui, verslo subjektams,
institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms.
- Pasiūlyta prie projektų aprašymų interneto puslapyje pridėti nuorodą į projektų vykdytojų
interneto svetaines, kad norintiesiems būtų patogu rasti daugiau informacijos apie
vykdomus projektus ir jų progresą. Taip pat į sutartį įtraukti reikalavimą 200 žodžių
aprašyti projekto esmę (esamą situaciją, tikslus, uždavinius), kad šią informaciją būtų
galima naudoti www.orangeprojects.lt
Globalusis švietimas
Atsižvelgiant į gerąsias užsienio praktikas ir Lietuvos kontekstą, Globaliojo švietimo koncepciją
rengiančiai darbo grupei buvo pasiūlyta daugiausia dėmesio skirti kritinio mąstymo ugdymui.
Siūloma siekti ugdyti piliečius, kurie:
- Geba kritiškai vertinti savo, visuomenės ir žiniasklaidoje dominuojantį požiūrį ir
supratimą apie šiandienio pasaulio realybės, procesų sudėtingumą ir jų istorinį
kontekstą.
- Geba kritiškai vertinti asmeniniu, vietos, nacionaliniu, Europos ir pasauliniu lygmeniu
priimamų sprendimų ir pasirinkimų poveikį pasauliniam vystymuisi ir besivystančių šalių
gyventojams.
- Būtų aktyvūs ir prisiimtų atsakomybę už pasaulio vystymuisi įtaką darančius sprendimus.
Atsižvelgiant į GENE rekomendacijas, taip pat siūlyta užtikrinti iniciatyvų koordinavimą ir
reikšmingą nevyriausybinio sektoriaus įtraukimą, koncepcijoje numatant koordinacinį
mechanizmą, į kurį įeitų visos suinteresuotosios grupės. Koncepcijoje numatyta, kad „pagrindinė
koncepcijos įgyvendinimą koordinuojanti institucija bent kartą per metus surengia globaliojo
švietimo vykdytojų susitikimą, siekiant aptarti pasiektus rezultatus bei pateikti rekomendacijas
dėl globaliojo švietimo įgyvendinimo kokybės. Globaliojo švietimo įgyvendinimo stebėseną
vykdo Stebėsenos komitetas, sudaromas iš valstybės institucijų ir socialinių bei ekonominių
partnerių atstovų, veikiančių globaliojo švietimo ir su juo susijusiose srityse“.
Taip pat siūlyta investuoti ne tik į jaunimo, bet ir valstybės tarnautojų, žiniasklaidos švietimą,
akademinio bei nevyriausybinio sektoriaus, veikiančio šioje srityje, stiprinimą. Kadangi
globalusis švietimas Lietuvoje dar tik pradedamas įgyvendinti, jo kokybei užtikrinti būtina
pirmiausia paruošti ugdytojus.
13
Išvados
Komunikacija yra svarbi vystomojo bendradarbiavimo dalis. Reikėtų informuoti ir skatinti
Lietuvos bei šalies partnerės visuomenę domėtis, palaikyti ir kritiškai vertinti vystomojo
bendradarbiavimo politiką. Tokiu būdu stiprinamas Lietuvos kaip patikimos partnerės įvaizdis,
vystomojo bendradarbiavimo veikėjų atskaitingumas ir didinamas paramos efektyvumas,
skaidrumas, vykdomų politikų suderinamumas ir visuomenės palaikymas projektams finansuoti.
Be to, tokiu būdu kuriamas Lietuvos, jos institucijų ir nevyriausybinių organizacijų, kaip patikimų
partnerių, įvaizdis tiek šalyse partnerėse, tiek bendrai tarptautinėje bendruomenėje.
Parengtos Vystomojo bendradarbiavimo komunikacijos gairės, kuriomis naudosis vystomojo
bendradarbiavimo veikėjai, tiek vykdantys visuomenės informavimo ir švietimo projektus, tiek
viešinantys savo vystomojo bendradarbiavimo projektų rezultatus ir eigą. Tai turėtų užtikrinti
kryptingesnę ir kokybiškesnę Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo komunikaciją. Naudojantis
gairėmis, vykdomo projekto rezultatai turėtų būti viešinami pateikiant juos Lietuvos vystomojo
bendradarbiavimo politikos (kaip visumos) kontekste, toliau susiejant juos su ES ir pasaulinės
vystymosi darbotvarkės tikslais. Tokiu būdu visuomenė bus ne tik informuojama, bet ir
šviečiama.
Taip pat visuomenės švietimas šioje srityje stiprės pradėjus įgyvendinti globaliojo švietimo
uždavinius. Nors Globaliojo švietimo koncepcijos projektas dar nepatvirtintas, jame įtvirtinus
kritinio mąstymo ir kultūrinio pažinimo svarbą, Lietuvos visuomenė bus pasiruošusi ne tik remti,
analizuoti, bet ir įsitraukti į vystomojo bendradarbiavimo veiklą.
top related