Žalia harmonija

Žalia harmonija

Kaip įdar bin ti na muo se sau lę?Še še rius me tus vei kian ti kau niš kė bend ro vė „Sau­lės bro liai“ to kį pa va di ni mą pa si rin ko neat si tik ti­nai – ji ga li tiek ti jū sų na mui eko lo giš ką, neiš sen­kan čią še šis mė ne sius per me tus ir nie ko ne kai nuo­jan čią sau lės ener gi ją, ku ri tau piai šil dys van de nį įvai rioms jū sų reik mėms. Te rei kia ryž tis nau din gai in ves ti ci jai – įreng ti sau lės ko lek to rius.

kad kai ku rių ti pų sau lės ko­lek to rius ga li įsi reng ti pa tys jų pir kė jai, ku rie tik rai su ge­bės sa vo na muo se pa ka bin­ti pa pras tą van dens šil dy tu vą ir su mon tuo ti vi są bend ro vės pro duk tą.

SiS te moS ypa tu maiAr už šą la žie mą sau lės ko lek­to rių (šil dy tu vų) įran ga? „Ne, neuž šą la, – ga ran ta vo A.Rim­kus. – O šil tuo ju me tų lai ku

van dens kie kį jo je au to ma­tiš kai re gu liuo ja lie tu viš kas elekt ro ni nis val dik lis. Be to, su kaup ta ir ne pa nau do ta sau­lės ši lu mos ener gi ja ne nuei­na vė jais – ji „san dė liuo ja ma“, o žmo nėms iš vy kus iš na mų, van dens šil dy mo sis te ma vei­kia va di na muo ju bu din čiu re­ži mu be elekt ros.“

Sau lės ko lek to riai su tau­po iki 70 pro c. me ti nių iš lai­dų, skir tų karš tam van de niui ruoš ti. Be to, jie la bai nau din­gi pir čių, lau ko ir vi daus ba­sei nų, šil do mų grin dų, lau ko du ši nių sa vi nin kams. Juk ži­no ma, kaip bran gu iš lai ky ti pa sto vią van dens tem pe ra tū­rą, pa vyz džiui, ba sei ne.

Sau lės ko lek to riai ga li bū­ti pri tai ky ti ir pra mo nės įmo­nė se, kur yra di de lis karš to van dens po rei kis nuo ko vo iki lapk ri čio, bet sau lės ko lek to­riai nė ra nau din gi tuo se na­

KaS yra Sau lėS Ko leK to riai?Da bar vis dau giau dė me sio ski ria ma al ter na ty vios ir kar­tu gam tą tau so jan čios, at si­nau ji nan čios ener gi jos ga vi­mo ir pa nau do ji mo bū dams – dau gė ja vė jo jė gai nių, sau lės ko lek to rių. Pas ta rie ji su ge ria NE MO KA MĄ sau lės ener gi ją bei pa nau do ja ją van de niui ir iš da lies būs tui šil dy ti. In ves­ti ci ja į to kiu bū du pa šil do mo van dens įran gą grei tai at si­per ka, nes na muo se su nau do­ja ma ma žiau MO KA MO ku­ro. Vis dėl to stan dar ti nė sau­lės ko lek to rių sis te ma ne ga­li už tik rin ti vi so karš to van­dens po rei kio iš ti sus me tus, nors vei kia net ir la bai ūka no­tą die ną.

Fak tas: tai šiuo lai ki nius gam to sau gos stan dar tus ati tin kan ti tei sin ga, t.y. pa ruoš ta sau lės ko lek to­riams pri jung ti ka ti li nė, nau do jan ti ma žai ku ro ir be veik ne ter šian ti ap lin kos.

Lie tu viš kas: „SS24++“ yra vie ti nės ga my bos va kuu mi nis sau lės ko lek to rius – šį įren gi nį ga li ma leng vai susi mon tuo ti pa tiems. „Sau lės bro lių“ ar chy vo nuo tr.

Vi sa sau lės ko­lek to riaus įran ga at si per ka per pu­sant ro ar du se­zo nus ir ne rei ka­lau ja di de lių pa­pil do mų in ves ti­ci jų atei ty je.

Kas tie sau lės ko lek to riai? Į šį ir ki tus da bar itin po pu lia­rius klau si mus pa pra šė me at­sa ky ti bend ro vės „Sau lės bro­liai“ rin ko da ros va do vą Arū­ną Rim kų. „Sau lės ko lek to­rius – tai šil dy tu vas, ku rį su­da ro įren gi nių komp lek sas, pri tai ky tas sau lės ener gi jai su rink ti ir pa vers ti ją karš tu van de niu. To kių įren gi nių sis­te ma šil do van de nį net pu sę me tų. Mes siū lo me sau lės šil­dy tu vus, pa ga min tus Lie tu vo­je iš ne rū di jan čio plie no de ta­lių, – tai pail gi na jų eksp loa­ta ci jos lai ką, su ma ži na van­dens per kai ti mo ir įren gi nių kal kė ji mo pro ble mas. Be je, prie boi le rio ši sis te ma pri­jun gia ma plas ti ki niais vamz­džiais, nau do jant pa grin di nes san tech ni kos me džia gas, ku­rių yra kiek vie no je san tech­ni kos pre kių par duo tu vė je“, – ti ki no A.Rim kus ir pa žy mė jo,

Tau pie ji: Pu vo čiuo se įsi kū ru si kai mo tu riz mo so dy ba tau po lė šas, skir tas karš tam van de niui ruoš­ti, – įsi ren gė sau lės ko lek to rius.

muo se, kur gy ven to jai la bai ma žai su nau do ja karš to van­dens.

ploKš tie ji ir Va Kuu mi niai Ko leK to riaiĮ klau si mą, ko kios yra sau lės ko lek to rių rū šys, pa šne ko vas at sa kė taip: „Yra dvi pa grin di­nės jų gru pės: plokš tie ji ir va­kuu mi niai. Ir vie ni, ir ki ti ga­li bū ti įvai rių ti pų, tu rė ti sa vų pra na šu mų ir trū ku mų. To dėl spręs ti, ko kį ko lek to rių rink­tis, ga li tik spe cia lis tai. „Tu riu pa sa ky ti, pa vyz džiui, va kuu­mi nis ko lek to rius ga li veik ti efek ty viau nei plokš čia sis, ta­čiau ko lek to riaus rū šies pa­si rin ki mą tu ri lem ti ne tai, o gy ven to jo karš to van dens po­rei kis, na mo sto go orien ta ci ja į pa sau lio ša lis, jo pa svi ri mo kam pas ir ki ti da ly kai“, – įsi ti­ki nęs pa šne ko vas.

Va kuu mi niai ko lek to riai ga li bū ti įren gia mi ne tik ant sto go, bet ir ka bi na mi, pa vyz­

džiui, ant pa sta to sie nų. Ta­čiau įreng ti šiuos ko lek to rius yra gan bran gu. O štai plokš­tie ji sau lės ko lek to riai yra pi­ges ni už va kuu mi nius ir pa­tva res ni. Be to, jiems ne rei­kia ypa tin gos prie žiū ros, jie tar nau ja il giau – iki 25 me tų, yra ne pa mai no mi įren gi niai dau gia bu čiuo se na muo se, nes tai grei čiau siai at si per kan tys sau lės ko lek to riai, itin tin ka­mi karš tam van de niui ruoš ti.

Ka da lai KaS ger ti Ka Vą?Į klau si mą, kas at si tin ka, kai van dens tem pe ra tū ra šil dy tu­vo sis te mo je pa sie kia be veik vi ri mo laips nį, A.Rim kus šyp­so da ma sis at sa ko: „To kiu at­ve ju aš ge riu ka vą, nes ją puo­de ly je už pi lu ge rų jų sa vy bių ne pra ra du siu sau lės ener gi ja pa kai tin tu van de niu. Jei ko­lek to riaus sis te ma tei sin gai įreng ta, aukš ta van dens tem­pe ra tū ra jo kio pa vo jaus ne­ke lia ir jo ne rei kia, kaip

6 7

Žalia harmonija

Žalia harmonija

kai kas gal vo ja, nu leis­ti, – van dens tem pe ra tū ros re ži mą kont ro liuo ja sis te mos elekt ro ni ka. Jei pa si tai ko šal­tų, lie tin gų die nų – tai ir gi ne pro ble ma, nes Lie tu vo je me­ti nis sau lės spin du li nės ener­gi jos kie kis be veik ne nu si lei­džia pa ten kan čiam, pa vyz­džiui, į Vo kie ti jos te ri to ri ją ir len kia Di džio sios Bri ta ni jos, Bel gi jos, Olan di jos ro dik lius. Tad nė ra prie žas čių ma ny ti, jog Lie tu vo je nee fek ty vu plė­to ti sau lės ener gi ją trans for­muo jan čias tech no lo gi jas, nes tai sėk min gai da ro ša lys, ku­rių gam ti nės są ly gos la bai ar­ti mos mū sų kli ma tui.“

Klys ta ir tie, ku rie ma no, kad sau lės ko lek to riams ne­rei ka lin gi spe cia lūs van dens šil dy tu vai. Ži no ma, yra to kios ko lek to rių sis te mos, ku rios pri tai ko mos prie gy ven to jo jau tu ri mo van dens šil dy tu vo, ta čiau aukš tes nio ly gio sis te­mų pa ti ki mą vei ki mą ga li už­tik rin ti tik spe cia lūs van dens šil dy tu vai.

iš da lieS šil do ir būS tą„Sau lės bro lių“ klien tai ne­tu ri jo kių pro ble mų dėl sau­lės ko lek to rių sis te mos įren­gi mo. Mat ši bend ro vė yra vi­

sa api man čio klas te rio, ku ris tei kia dau gy bę pa slau gų, na rė. Tad sau lės ener gi ją pa no ru­siems įdar bin ti sa vo na muo se gy ven to jams ko lek to riai su vi­sais įren gi niais bus at vež ti ne­mo ka mai, su mon tuo ti ir pri­žiū ri mi už priei na mą kai ną. Be je, ke tu rių as me nų šei mai pa si rink ta sau lės ko lek to rių sis te ma ga li kai nuo ti nuo 650 eu rų. Pa sak pa šne ko vo, vi sa sau lės ko lek to riaus įran ga at­si per ka per pu sant ro ar du se­zo nus ir ne rei ka lau ja di de lių pa pil do mų in ves ti ci jų atei ty je.

„Aš pa ts įsi ren giau na muo­se sau lės ko lek to rius ir su de­

ri nau su 3 000 l aku mu lia ci­ne van dens tal pyk la, pri tai­ky ta sau lės ko lek to riams. Vi­są šią sis te mą ka ti li nė je su­jun giau su mal ki niu ka ti lu. Iš pra džių bu vo sun ku pa ti kė­ti, kad, at vė sus orams, mal­ki nį ka ti lą ga lė jau kur ti tik kas tre čią ket vir tą pa rą – to­kiam lai kui būs te pa kak da­vo sau lės ko lek to rių ga mi na­mos ši lu mos nor ma liai kam­ba rių tem pe ra tū rai pa lai ky­ti, – tvir ti no A.Rim kus. – Be­je, sau lės ko lek to rių tei kia­mą ši lu mą ga li ma de rin ti ne tik su na mo šil dy mu mal ko­mis, bet ir bri ke tais, kie tuo ju

ku ru, du jo mis ar net geo ter­mi niu šil dy mu.“ Pri min si me, kad nuo 2020 m. nau jos sta­ty bos na muo se bus pri va lo ma įreng ti at si nau ji nan čios ener­gi jos šal ti nį.

Dau giau in for ma ci jos apie „Sau lės bro lius“ ir jų tei kia­mas, mon tuo ja mas bei pri­žiū ri mas sau lės ko lek to­rių sis te mas ga li ma ras­ti www.sau lesb ro liai.lt, pa ra šius laiš ką e. pa štu info@saulesbroliai.lt, pa skam bi nus tel. 8 635 77 677 ar ba 8 682 04 023, už su kus į bend ro vę Kau ne, R.Ka lan­tos g. 13.

Pas te bė ji mas: pa sak A.Rim kaus, sau lės ko lek to riai jau tam pa įpras tu, o ne pra ban gos da ly ku. And riaus Alek sand ra vi čiaus nuo tr.

aust ri ja: štai taip aust rai pri tai ko na mo eks ter je re sa vos ga my bos „Ti sun“ va kuu mi nius sau lės ko lek to­rius, ga mi nan čius karš tą van de nį.

Šiuo lai ki niai: mo der nūs, pa tva rūs, es te tiš ki „Fak ro SKW“ sau lės ko lek to riai pri tai ky ti įmon­tuo ti į sto go dan gą ir de ran tys prie stog lan gio. „Sau lės bro lių“ ar chy vo nuo tr.

8 9