3pl verslo plĖtra ir perspektyvos europoje ir lietuvoje

VILNIAUS UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS FAKULTETAS

MARKETINGO KATEDRA

Tarptautinio verslo magistro programa

II kurso studento

LINO PUZONO

MAGISTRO DARBAS

TREČIOSIOS ŠALIES LOGISTIKOS VERSLO PLĖTRA IR

PERSPEKTYVOS EUROPOJE IR LIETUVOJE

Leidžiama ginti _____________________ Magistrantas____________________

Katedros vedėjas prof. dr. S. Urbonavičius Darbo vadovas___________________

Darbo įteikimo data ______________

Registracijos Nr._________________

Vilnius, 2010

TURINYS

Lektorė L. Braškienė

ĮVADAS..........................................................................................................................................3

1. LOGISTIKOS INTEGRACIJA VERSLE..................................................................................5

1.1. Logistikos integracija tiekimo grandinės valdyme..............................................................5

1.2. Logistikos paslaugų užsakymas iš trečiosios šalies.............................................................8

1.2.1. Trečiosios šalies logistikos paslaugų tiekėjai................................................................9

1.2.2. Trečiosios šalies logistikos tiekėjų teikiamos paslaugos.............................................12

1.2.3. Trečiosios šalies logistikos paslaugų užsakymo privalumai.......................................15

2. TREČIOSIOS ŠALIES LOGISTIKOS PLĖTRA IR TENDENCIJOS EUROPOJE...............18

2.1. Trečiosios šalies logistikos paslaugų naudotojai...............................................................19

2.2. Užsakomosios logistikos paslaugos iš trečiosios šalies.....................................................21

2.3. Problemos, su kuriomis susiduria trečiosios šalies logistikos naudotojai.........................25

2.4. Nesinaudojimo trečiosios šalies logistikos paslaugomis priežastys..................................28

2.5. Informacinių technologijų reikšmė trečiosios šalies logistikos verslo vystymui..............32

3. LIETUVOS TREČIOSIOS ŠALIES LOGISTIKOS VERSLO EMPIRINIS TYRIMAS........35

3.1. Tyrimo metodologija.........................................................................................................35

3.2. Empirinio tyrimo rezultatų analizė....................................................................................41

3.2.1. Lietuvos įmonių logistiniai poreikiai..........................................................................44

3.2.2. Veiksniai, lemiantys trečiosios šalies logistikos tiekėjo pasirinkimą.........................47

3.2.3. Trečiosios šalies logistikos paslaugų naudotojai.........................................................49

3.2.4. Trečiosios šalies logistikos paslaugų pasiūla ir paklausa............................................52

3.2.5. Problemos, su kuriomis susiduria trečiosios šalies logistikos naudotojai...................56

3.2.6. Nesinaudojimo trečiosios šalies logistikos paslaugomis priežastys............................58

3.2.7. Informacinių technologijų reikšmė trečiosios šalies logistikos verslo vystymui........61

3.2.8. Įmonių, užsakančių trečiosios šalies logistikos paslaugas, gaunama nauda...............64

3.2.9. Trečiosios šalies logistikos tiekėjų ateities planai.......................................................67

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI.......................................................................................................69

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI....................................................................................................73

SUMMARY..................................................................................................................................76

PRIEDAI.......................................................................................................................................78

2

ĮVADAS

Regioninis bendradarbiavimas ir tarptautinis gamybos pasidalijimas yra šių dienų pasaulio

ekonomikos variklis. Taigi, kuriami nauji ryšiai tarp sektorių ir regionų, o pramoninė gamyba ir

strateginių sprendimų priėmimas vis dažniau tampa globalaus masto. Naujų išteklių už

nacionalinių savo šalies ribų ieškojimas ir konkurencijos aštrėjimas kompanijas priverčia ieškoti

naujų realizavimo rinkų, pigių žaliavų ir darbo jėgos. Todėl tarptautinis darbo pasidalijimas ir

kooperacija skatina ieškoti naujų galimybių tiekimo grandinės valdyme, o tai gali būti

strateginės partnerystės ryšiai su trečiąja šalimi.

Verslo pasaulyje pastaraisiais metais vyrauja tendencija atsisakyti šalutinių veiklos

sričių perduodant jas specializuotoms bendrovėms. Daugeliui kompanijų logistika yra daug

dėmesio ir išteklių reikalaujanti, tačiau nieko bendra su pagrindine veikla neturinti sritis. Vis

daugiau kompanijų atsisako vidinių logistikos padalinių, taip galėdamos sutelkti daugiau

finansinių bei žmogiškųjų išteklių savo pagrindinei veiklai plėtoti. Trečiosios šalies logistika yra

auganti sritis, kurios galimybės Lietuvoje dar nėra pakankamai išnaudotos.

Darbo problema. Nykstant tarptautinės prekybos apribojimams ir verslui plečiantis

geografiškai, logistikos valdymas darosi sudėtingas ir labai brangus procesas, atliekant jį įmonės

viduje. Šios priežastys formuoja naują logistikos paslaugų teikimo kryptį – trečiosios šalies

logistiką, kuomet visos logistikos funkcijos gali būti perduodamos vykdyti išoriniam subjektui.

Dėl šios priežasčių kyla atitinkama teorinė problema – įvertinti trečiosios šalies logistikos kaip

verslo procesų integratoriaus, užtikrinančio įmonių konkurencinį pranašumą, vaidmenį.

Darbo tikslas – nustatyti trečiosios šalies logistikos integraciją įmonių tiekimo

grandinėse ir išskirti pagrindinius šio verslo plėtrą lemiančius veiksnius bei jais vadovaujantis

įvertinti šio verslo plėtrą ir perspektyvas Europoje ir Lietuvoje.

Šiam tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai:

1. Atlikti naujausios Lietuvos ir užsienio autorių mokslinės literatūros, nagrinėjančios

trečiosios šalies logistikos verslą teoriniu požiūriu, analizę ir įvardinti svarbiausius

aspektus – šio verslo esmę ir subjektus, jų teikiamas paslaugas bei sukuriamą naudą.

2. Išnagrinėti Europoje atliktus trečiosios šalies logistikos tyrimus, išskiriant

aktualiausius dalykus: trečiosios šalies logistikos paslaugų naudotojus; jų užsakomas

paslaugas; problemas, su kuriomis jie susiduria; priežastis, dėl kurių atsisako

naudotis trečiosios šalies logistikos paslaugomis; informacinių technologijų reikšmę

šio verslo vystymui.

3

3. Remiantis moksline literatūra ir atliktais Europos tyrimais parengti metodologiją,

skirtą įvertinti esamą trečiosios šalies logistikos verslo padėtį Lietuvoje, jo plėtrą ir

ateities perspektyvas.

4. Naudojantis parengta metodologija, atlikti tyrimą ir pateikti jo rezultatus, atlikti jų

lyginamąją analizę su Europos tyrimo rezultatais bei pateikti galutines išvadas ir

pasiūlymus trečiosios šalies logistikos verslo plėtrai Lietuvoje.

Darbo objektas – trečiosios šalies logistikos verslo plėtra ir perspektyvos Europoje ir

Lietuvoje.

Darbo metodai – darbe sisteminama ir analizuojama Lietuvos ir užsienio autorių

mokslinė literatūra, nagrinėjanti trečiosios šalies logistikos verslą Europoje, taip pat nagrinėjami

atlikti Europos tyrimai ir daromos išvados bei įžvalgos, skirtos atlikti tiriamąjį darbą Lietuvoje

(antriniai šaltiniai). Tyrimo tikslui pasiekti naudojamas kiekybinis metodas – elektroninė

apklausa (pirminis šaltinis), o tyrimas atliekamas dvejomis kryptimis – orientuotas į trečiosios

šalies logistikos naudotojus (Lietuvos įmones) ir tiekėjus (Lietuvos logistikos įmones).

Darbą sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, išvados su pasiūlymais bei literatūros ir

šaltinių sąrašas.

Pirmajame skyriuje nagrinėjama užsienio ir Lietuvos autorių mokslinės publikacijos,

susijusios su logistikos raida, trečiosios šalies logistikos atsiradimu ir jos esme, taip pat šio

verslo ypatumai ir terminologiniai niuansai. Be to, nagrinėjami galimų trečiosios šalies paslaugų

tiekėjų skirtumai, teikiamos paslaugos ir įmonių, naudojančių 3PL paslaugas, gaunama nauda.

Antrajame skyriuje analizuojami C. John Langley, Jr., Ph.D. nuo 2002 metų Europoje

atlikti trečiosios šalies logistikos tyrimai, analizuojama esama trečiosios šalies logistikos rinka

Europoje, daromos šių tyrimų apibendrinamosios išvados ir prielaidos numatomam Lietuvos

trečiosios šalies logistikos verslo tyrimui.

Trečiasis skyrius skirtas atliktam trečiosios šalies logistikos verslo tyrimui Lietuvoje

aprašyti. Pirmiausia, pateikiama tyrimui atlikti naudota metodologija, apimanti tyrimo modelį,

tyrimo aktualumą, pagrindinį tikslą ir uždavinius jam pasiekti, objektą, pasirinktą tyrimo

metodą. Taip pat nurodoma tyrimo imtis, aprašomi duomenų apdorojimo ir analizavimo būdai.

Kiti šios darbo dalies skyreliai skirti gautų tyrimo rezultatų analizei, kur aprašoma esama

trečiosios šalies verslo padėtis Lietuvoje (lyginama jo pasiūla ir paklausa), įskaitant paplitimą,

naudojamas paslaugas, nesinaudojimo priežastis, kylančias problemas ir informacinių

4

technologijų svarbą šiam verslui. Gautieji rezultatai lyginami su antrajame skyriuje aprašytų

Europos tyrimų rezultatais ir daromos galutinės išvados.

1. LOGISTIKOS INTEGRACIJA VERSLE

Pagrindinė tiekimo grandinės valdymo teorijos prielaida yra ta, kad tiekimo grandinės procesai ir

veikla – bendra sistema ir atskiros paslaugos – turi būti integruotos tam, kad veikla būtų

sėkminga. Pavyzdžiui, užsakymų valdymo sistema turi „susikalbėti“ su sandėlio valdymo

sistema, o sandėlio veikla, savo ruožtu, turi būti suderinta su transportavimu. Svarbiausia yra

nustatyti, kuri organizacija ar organizacijos tiekimo grandinėje bus atsakingos už efektyvią

sistemos ir paslaugų integraciją [9].

1.1. Logistikos integracija tiekimo grandinės valdyme

Logistikos proceso tikslas yra suformuluotos pagrindine logistikos taisykle – 7R

principu: reikiamas produktas, reikiamos kokybės, reikiamu kiekiu turi būti pristatytas reikiamu

laiku ir reikiamoje vietoje reikiamam klientui už reikiamą kainą [25]. Neatsižvelgus bent į vieną

iš minėtų sąlygų, galima prarasti klientų ir todėl įmonės konkurencinis pranašumas bei jos rinkos

dalis gali sumažėti.

Sisteminis logistikos požiūris, skirtingai nei tradicinis, siūlo atskirų tiekimo grandinės

funkcinių dalių integraciją (techninę, technologinę, informacinę ir ekonominę) į vieningą

materialinių ir informacinių srautų valdymo sistemą, nukreiptą į norimo rezultato pasiekimą su

minimaliu laiko ir išteklių praradimu.

Šiuo požiūriu tiekimo grandinės valdymo koncepcija prekyboje, galima sakyti, siekia

utopinių rezultatų: visos veiklos, žiūrint vertikaliai ir horizontaliai, koordinavimo ir valdymo

tiekimo grandinėje (kaip vientiso organizmo). Siekiama sinchronizuoti pasiūlą ir paklausą

visuose lygiuose, informacijos ir technologijų dalinimąsi didinant naujovių diegimą, sutrumpinti

gaminio kūrimo ir jo užsakymo ciklo laiką, pakeičiant atsargas jų srautais, veiksmingai ir

efektyviai reaguojant į klientų poreikius, sumažinant sąnaudas ir padidinant klientų

pasitenkinimą. Kai kurių autorių požiūriu tiekimo grandinės valdymas yra tiesiog įmantrus

integruotos logistikos pavadinimas, tačiau, galima drąsiai teigti, kad tiekimo grandinės valdymas

yra kur kas daugiau nei integruota logistika, kadangi jis apima daug daugiau negu vien tik

logistikos klausimus [16, 26].

5

Tiekimo grandinės valdymas

- Sąjungos su partneriais- Informacinės technologijos- „Lean“ gamyba- „Lean“ logistika- Pagrindinių verslo procesų integracija:Produkto kūrimasPaklausos valdymasGamybos valdymas ir planavimasUžsakymų valdymasProdukto palaikymas

„Lean“ logistika ir „Lean“ gamyba

Atsargos keičiamos informacija

Klasikinė logistika

Reikiamas produktas, reikiamam klientui, reikiamu laiku, reikiamoje vietoje, reikiamomis sąlygomis, reikiamu kiekiu, už reikiamą kainą

Tiekimo grandinės yra paremtos informacinėmis sistemomis. Jos apima gamybos

operacijas, yra neatskiriamai susietos su prekyba ir finansais bei apima tokius aspektus kaip

strateginį aprūpinimą, ryšius tarp verslo procesų, rizikos pasidalijimą ir tiekėjo dalyvavimą naujų

gaminių kūrime. Taigi, tiekimo grandinės valdymas apima ir veiklą, kuri nepatenka į logistikos

kompetencijos ribas. Pirmas paveikslas parodo konceptualų perėjimą nuo klasikinės logistikos

iki tiekimo grandinės valdymo bei pastarojo sudedamąsias dalis. Klasikinė logistika apima

medžiagų įsigijimą, sandėliavimą ir paskirstymą, siekiant pateikti reikiamą produktą reikiamam

klientui reikiamu laiku, reikiamoje vietoje, reikiamomis sąlygomis, reikiamą kiekį ir už reikiamą

kainą [25].

1 pav. Logistikos raida

(S. H. Russell, 2007)

Modernioji logistika kartu su šiuolaikine gamyba jau pažengė toliau negu klasikinė

logistikos veikla, įtraukdama ir panaudodama „Lean“ koncepciją. Čia pagrindinis dėmesys

skiriamas ne laiko ir vietos naudingumui. „Lean“ logistika ir „Lean“ gamyba pabrėžia ir išskiria

srautų valdymą, o ne atsargas kaip veiklos pagrindą. Atsargų rezervų laikymas yra vertinamas

kaip kaštų kūrimas ir lėšų eikvojimas bei kaip esminių problemų, tokių kaip pernelyg didelės

gamybos apimtys, prastas paklausos prognozavimas, klaidingi prekių atsargų duomenys ar

klaidingi paskirstymo sprendimai, dangstymas [28].

„Dėl visa ko“ (angl. „just in case“) požiūris keičiamas į „Kaip tik laiku“ (angl. „just in

time“) požiūrį ar kitus „Lean“ tipo požiūrius tuo metu kai sisteminio proceso problemos yra

eliminuojamos. Trumpai tariant, atsargas pakeičia informacija apie realaus laiko paklausą

6

(pavyzdžiui, pardavimo duomenys) ir tikslesnės verslo prognozės. Kaip parodyta 1 paveiksle

„Lean“ logistika ir „Lean“ gamyba tampa dviem iš penkių tiekimo grandinės valdymo

komponentų. Priešingai populiariam požiūriui, kad tiekimo grandinės valdymas yra tiesiog itin

galinga logistika, tiekimo grandinės valdymo pagrindinis komponentas nėra logistika. Sąjunga

su pagrindiniais partneriais ir informacinės technologijos, leidžiančios jiems keistis tikslia

informacija realiu laiku yra kertiniai veiksmingų ir lanksčių tiekimo grandinių operacijų

akmenys [16].

Remiantis anksčiau išsakytu, galima teigti, kad „Lean“ gamybos ir „Lean“ logistikos

procesų įdiegimas kartu su pagrindinių verslo procesų integracija tiekimo grandinėje bei sudaro

tiekimo grandinės valdymą. Bendradarbiavimo santykiai sąjungose su partneriais remiasi

pasitikėjimu. Šiose sąjungose, partneriai-tiekėjai yra gerokai daugiau negu tik medžiagų ar

žaliavų šaltiniai. Didžiosioms įmonėms jie yra problemų sprendimo ir inovacijų diegimo

šaltiniai. Sąjungose į partnerius yra žiūrima kaip į įmonės plėtros dalį ir visi sprendimai

priimami su abipuse nauda. Toks bendradarbiavimas yra pagrįstas santykių su tiekėju ir klientais

valdymu, o informacinės technologijos veikia lyg klijai, laikantys tiekimo grandinę kaip

nedalomą vienetą. Sąjungos partneriai dalijasi veiklos rezultatų duomenimis iš savo duomenų

bazių, todėl duomenų tikslumas, greitis, tinkamumas ir prieinamumas yra kritiniai veiksniai

siekiant sėkmingo tiekimo grandinės darbo.

Modernus logistikos valdymo įgyvendinimas bendrovėms suteikia galimybę sumažinti

atsargas, pasiekti laikotarpio tarp užsakymo ir jo įvykdymo sumažinimą bei kokybės didinimą,

gamybos plėtros lankstumą, sumažinant gamybos sąnaudas bei pagreitinant kapitalo apyvartą.

Tai užtikrina mažesnes gamybos sąnaudas ir geresnę pristatymo kokybę, kas gali tapti lemiamu

konkurenciniu pranašumu. Be abejo, be eksploatacinių įmonės išlaidų sumažinimo, įsikatant ir

logistikos išlaidas, pagrindinė organizacijos strateginė kryptis vis tiek yra nukreipta į tiesiogiai

vykdomą veiklą. Tai padeda racionaliau paskirstyti išteklius tom veiklos rūšims, kuriose yra

verta konkuruoti ir kuriose įmonė turi konkurencinį pranašumą (technologijas, „know-how“,

specialią gamybinę įrangą ar kvalifikuotą personalą). Tokia strategija įmonei leidžia

koncentruotis ties pagrindinėmis kompetencijomis, o kitų veiklos funkcijų vykdymą perduoti

trečiajai šaliai (angl. „outsourcing“).

Tam tikrų veiklos funkcijų perdavimo trečiajai šaliai arba „outsourcing‘o“ koncepcija

siūlo sumažinti arba iš viso atsisakyti kai kurių iš savo verslo procesų, dažniausiai tų, kurie nėra

pagrindiniai ir/arba kurie įmonei nėra pelningi, ir perduoti juos įmonėms, kurios specializuojasi

toje srityje [20]. Pagrindinis „outsourcing‘o“ naudojimo privalumas yra tai, kad jis leidžia

7

įmonei sutelkti visą dėmesį į savo pagrindinę veiklą. Įmonės, iš tiesų, gali perduoti praktiškai bet

kurią savo funkciją vykdyti trečiajai šaliai: nuo žmogiškųjų išteklių valdymo iki logistikos,

informacijos palaikymo, darbo užmokesčio tvarkymo ar net pačios gamybos.

Šie tikslai gali būti pasiekti verslams sudarant partnerystės sutartis su trečiosiomis

šalimis, o šiuo konkrečiu atveju su trečiosios šalies logistikos paslaugų tiekėjais (3PL., angl.

“Third Party Logistics”, toliau 3PL), kadangi jų paslaugos apima viską nuo transportavimo ir

sandėliavimo, dokumentų, muitinės formalumų tvarkymo ar atsargų priežiūros ir tiekimo iki

visiško tiekimo grandinės integravimo ir valdymo. P. Evangelista ir E. Sweeney (2006)

apibūdina 3PL įmonę kaip logistikos paslaugų teikėją, vykdantį paslaugas siuntėjo vardu, kai

atliekamas paslaugas sudaro bent transportavimas, tačiau įprastai vien šia funkcija

neapsiribojama, o yra naudojamasi ir bent sandėliavimo paslaugomis. Svarbu pabrėžti, kad 3PL

įmonė yra išorinė įmonė, teikianti logistikos paslaugas siuntėjo vardu, todėl siuntėjas gali

užsiimsi savo veikla, kurioje jis turi konkurencinį pranašumą ir kuri jam sukuria papildomą

vertę. Esant vis didesnei konkurencijai įvairiose ekonomikos šakose, ypač tokiose kaip

informacinės technologijos, telekomunikacijos, greito vartojimo prekės ar automobilių pramonė

tiekimo grandinės sprendimų perdavimas trečiajai šaliai įgalina verslą taupyti kaštus mažinant

vidinį administracinį aparatą ir vis daugiau funkcijų perkant iš išorės. Tai taip pat įgalina verslą

užsiimti tiesiogine savo veikla, kuri jiems neša pelną ir kurioje jie turi pranašumą. Tai ir išskiria

Y. A. Bolumole (2001), teigdamas, kad 3PL įmonės gali kurti pridėtinę vertę logistikoje,

veikiančios kaip tiekimo grandinės logistikos koordinatorės arba logistikos proceso integratorės.

Kai kurie autoriai pateikia dar platesnį požiūrį, pavyzdžiui, R. Lieb ir B. A. Bentz (2004) teigia,

kad 3PL įmonės net gali turėti lemiamą vaidmenį, susiejant vartotojus ir jų pagrindinius tiekėjus

bei klientus, taip palengvindamos tiekimo grandinės integravimą.

Remiantis logistikos raidos apžvalga ir aptartomis autorių nuomonėmis, galime daryti

prielaidą, kad trečiosios šalies logistikos įmonės yra tiekimo grandinės integratorės,

suteikiančios verslininkams papildomų galimybių plėsti savo tiesioginę veiklą ir atvirkščiai, vis

didėjanti paslaugų iš trečiosios šalies paklausa nulemia šių integruotos logistikos įmonių sėkmę

ir didėjančią plėtrą. Norint patvirtinti šią teorinę prielaidą toliau šiame darbe bus nagrinėjama

trečiosios šalies logistikos įmonių paslaugų reikšmė verslui ir jų plėtra Europoje, remiantis jau

anksčiau Europoje atliktais tyrimais [8 - 15].

8

1.2. Logistikos paslaugų užsakymas iš trečiosios šalies

Logistikos paslaugų užsakymas iš trečiosios šalies (angl. „logistics outsourcing“) ar

kitaip vadinama išorinė logistika, ar „logistikos outsourcinimas“ daugumos autorių apibrėžiamas

kaip išorinių įmonių panaudojimas pasirinktoms logistikos funkcijoms ar visam logistikos

funkcijų kompleksui, kuris įprastai būdavo atliekamas įmonės viduje, atlikti. Galima teigti, kad

logistikos paslaugų užsakymo iš trečiosios šalies koncepcija siūlo išorinių partnerių naudojimą

organizuojant reikiamas logistikos operacijas [23]. Nesant vienam nustatytam lietuviškam

atitikmeniui, apibrėžti anglišką terminą „logistics outsourcing“ sudėtinga. Literatūroje

susiduriama su daug kontradikcijų ir skirtingų to paties dalyko pavadinimų, todėl, vadovaujantis

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos angliško žodžio „outsourcing“ vertimu, šiame darbe

naudojamas „užsakomųjų paslaugų“ terminas, o tiksliau „logistikos paslaugų užsakymas iš

trečiosios šalies“ [31].

Kita vertus, trečiosios šalies logistiką M. Berglund, Laarhoven van P. ir M. Peters

(2000) savo tyrime [5] apibūdina kaip „logistikos paslaugų tiekėjo atliekamas funkcijas siuntėjo

vardu, kurios apima bent transportavimo ir sandėliavimo valdymą ir vykdymą“. Be abejo,

papildomos funkcijos gali būti įtraukiamos, tokios kaip atsargų valdymas, informacinės

technologijos, pridėtinės vertės funkcijos (antrinis surinkimas ir produkcijos diegimas) ar net

tiekimo grandinės valdymas. Taip pat, teigiama, kad sutartys tarp įmonių turėtų būti ne

trumpesnės kaip metai tam, kad būtų galima atskirti 3PL logistiką nuo elementaraus vienkartinio

logistikos paslaugų užsakymo.

Galima teigti, kad pats elementariausias ekonominis paslaugų užsakymo iš trečiosios

šalies privalumas yra masto ekonomija, gaunama įmonei-tiekėjai specializuojantis konkrečioje

veikloje. Dėl specializacijos įmonės sugeba sumažinti kintamų kaštų dydį, atsisakydamos itin

kaštams imlių funkcijų ir pakeisdamos jas alternatyviomis, taip sumažindamas bendrą paslaugų

kainą, pagerindamas jų kokybę ir sumažindamas galimą riziką. Plačiau logistikos paslaugų

užsakymo iš 3PL privalumai analizuojami 1.2.3 skyrelyje, tačiau pirmiausia reikia apibrėžti,

kokių rūšių 3PL paslaugų tiekėjai gali būti ir kokių logistikos funkcijų perdavimas trečiajai šaliai

gali būti vadinamas 3PL paslaugų užsakymu.

9

Logistikos paslaugų tiekėjai

Vežėjai oru Vežėjai sausuma

Logistikos paslaugų užsakymas iš trečiosios šalies

Sandėliavimas 3PL Ekspeditoriai

Nepagrįstos turtu įmonėsPagrįstos turtu įmonės

Jungtiniai vežėjai

1.2.1. Trečiosios šalies logistikos paslaugų tiekėjai

Logistikos paslaugų tiekėjai, pirmiausia, gali būti suskirstyti į dvi kategorijas pagal

pagrindimo turtu kriterijų: pagrįstos turtu ir nepagrįstos turtu įmonės. Pirmosios nuosavybės

teise turi arba lizingo būdu naudoja transporto priemones, sandėlius ir kitą turtą. Antrosios, savo

ruožtu, sudaro sutartis su kitomis įmonėmis perduodamos joms atlikti kai kurias ar visas fizinio

paskirstymo funkcijas. Informacines paslaugas teikiančios įmonės yra kaip nepagrįstų turtu

įmonių variantas, kuris veikia kaip tarpininkas įmonės-klientės logistikos sistemos

optimizavime, turintis sutartis su kitomis turtu pagrįstomis logistikos įmonėmis. Tai pavaizduota

antrame paveiksle. [26]

2 pav. Logistikos tiekėjai

(L. Parashkevova, 2007)

Šiame darbe nagrinėjama viena nepagrįstų turtu įmonių grupės atšaka – 3PL, galinti

apjungti visas schemoje pateiktas įmones, sudarydama su jomis ilgalaikes sutartis, ir teikdama

įmonei-klientei pilnavertes ir plataus spektro paslaugas iš vieno tiekėjo. Manau, tai galima

išskirti kaip 3PL įmonių konkurencinį pranašumą prieš kitas logistikos įmones, kadangi jos

pačios nevaldo turto, dėl to minimizuoja kaštus, o nuolat naudodamasi kitų įmonių paslaugomis

įgauna derybinę galią, leidžiančią gauti geriausias paslaugų kainas. Atitinkamai, 3PL taip pat

gali savo klientams suteikti visas paslaugas už optimalias kainas. Teoriškai taip ir yra, bet

praktikoje 3PL įmonės dažnai turi savo sandėlius ir automobilių parkus, kuriuos naudoja

logistikos paslaugoms teikti, taip tapdamos turtu pagrįstomis įmonėmis. Taip pat 3PL paslaugų

teikimas gali būti tik kaip papildoma logistikos (dažniausiai sandėliavimo ir transportavimo)

10

Geb

ėjim

as s

prę

sti p

rob

lem

as

įmonės veikla, todėl ne visada lengva atrasti ribą tarp tikrų 3PL įmonių ir tik papildomas

paslaugas teikiančių logistikos įmonių. Norint sukonkretinti atskyrimo kriterijus, 1.2 skyriaus

įvadinėje dalyje buvo apibrėžtas logistikos paslaugų užsakymo iš trečiosios šalies (angl.

„logistics outsourcing“) terminas, o kitame skyrelyje bus nustatyti minimalūs reikalavimai

logistikos įmonei vadintis 3PL paslaugų įmone. Be to, taip pat nemažiau svarbu aptarti, kokių

tipų 3PL įmonės gali būti.

Literatūroje logistikos paslaugų tiekėjai dažnai klasifikuojami pagal sąjungą su

klientais: bendradarbiavimo lygį, projektavimą ir valdymą, prisitaikymo ir adaptacijos laipsnį,

žinių lygį apie krovinių siuntėjus, paslaugų tiekėjų ir medžiagų srautų charakteristikas [2]. Kiti

būdai atskirti 3PL tiekėjus yra nustatyti kiek jie geografiškai yra išsiplėtę ir kiek 3PL tiekėjai

patys užsako logistikos paslaugų iš trečiosios šalies [5]. Tačiau žiūrint tiesiogiai iš kliento pusės,

svarbiausias 3PL pasirinkimo kriterijus yra potenciali nauda, kurią jis galėtų gauti pradėjęs

naudotis paslaugomis. Tai, galima teigti, priklauso nuo to, kaip 3PL įmonė sugeba paskirstyti

turimus išteklius savo klientams ir kokiu lygiu ji yra integruota į individualią kliento veiklą [1].

Kuo labiau integruota 3PL yra, tuo tikslesnes ir labiau savalaikes paslaugas ji gali teikti

savo klientams, atitinkamai tuo didesnę naudą gali turėti klientai. Galima teigti, kad toks

požiūris į 3PL labiausiai atskleidžia jų integraciją klientų tiekimo grandinėse, todėl tolesniame

darbe juo ir vadovaujamasi. Tai iliustruojama trečiame paveiksle.

3. Paslaugų kūrėjas4. Sprendimų klientams

kūrėjas

1. Standartinis 3PL tiekėjas 2. Klientų adaptuotojas

3 pav. 3PL paslaugų tiekėjai pagal gebėjimą spręsti problemas ir adaptuoti klientus

(Alfredsson M., Hertz, S., 2003)

Taigi, pagal gebėjimą spręsti problemas ir klientų adaptavimą, M. Alfredsson ir S.

Hertz (2003) pateikia tokius 3PL įmonių tipus:

11

Klientų adaptavimas

1. Standartinis 3PL tiekėjas (angl. „standart 3PL provider“): tai yra bazinis 3PL tiekėjo tipas.

Jie gali atlikti perpakavimo (angl. „pick and pack“), sandėliavimo ir paskirstymo funkcijas –

fundamentalias logistikos funkcijas. Dažniausiai 3PL funkcijos nėra jų pagrindinė veikla.

2. Klientų adaptuotojas (angl. „customer adapter“): šis 3PL tiekėjas kliento prašymu iš esmės

perima visą įmonės logistikos veiklos kontrolę. 3PL tiekėjas pagerina įmonės logistiką, bet

nekuria naujų paslaugų, tik adaptuoja esamas konkrečiam klientui. Dažniausiai tokie 3PL

tiekėjai remiasi nedideliu skaičiumi labai artimai su jais susijusių klientų.

3. Paslaugų kūrėjas (angl. „service devepoler“): šis tiekėjas yra išskiriamas kaip teikiantis

pažangias pridėtinę vertę kuriančias paslaugas. Tai gali būti diferencijuotos paslaugos

skirtingiems klientams: specifinio pakavimo, perkrovimo, atsargų sekimo ir kontrolės,

specialių saugumo sistemų diegimo ir t.t. Išplėstinis paslaugų paketas dažnai apima keletą

labiau standartizuotų funkcijų rinkinių, kurie apjungiami į modulius ir priderinami prie

kiekvieno klientų poreikių. Tai pasiekti įgalina pažangių IT sistemų naudojimas. Daugiausia

dėmesio skiriama siekiant masto ir paslaugų apimties ekonomijos.

4. Sprendimų klientams kūrėjas (angl. „customer developer“): tai yra labiausiai pažengusi ir

sudėtingiausia 3PL forma, apimanti didelę integraciją su klientu ir dažnai jo visų logistikos

operacijų perėmimą. Klientų koordinavimo galimybės priklauso nuo 3PL tiekėjo „know-

how“, metodų, žinių tobulinimo ir tiekimo grandinės modelio. Apsiribojama nedideliu

klientų skaičiumi, tačiau su kiekvienu klientu dirbama individualiai ir daug. Spendimų

klientams kūrėjas arba dar vadinamas logistikos integratoriumi mokslinėje literatūroje dar

priskiriamas naujai 4PL (angl. „Fourth party logistics“) kategorijai. Tokia įmonė su klientu

dalinasi ir rizika, ir nauda, susijusia su logistikos valdymu.

Laikas nestovi vietoje, lygiai taip pat ir aptariamos įmonės, todėl laiko atžvilgiu įmonė

gali pereiti iš vienos kategorijos į kitą, o tai labai priklauso nuo santykių su tiekėjais ir

partneriais plėtojimo bei turimų išteklių. Šis kitimas nebus nenagrinėjamas, kadangi jis neturi

esminės reikšmės atliekamam tiriamajam darbui.

Apibrėžus 3PL tiekėjų tipus, reikėtų išanalizuoti, kokios logistikos paslaugos gali būti

užsakomos iš trečiosios šalies ir išskirti fundamentalias, be kurių iš viso negalima nagrinėti

logistikos paslaugų užsakymo iš trečiosios šalies. Tai yra kito skyrelio tikslas.

12

1.2.2. Trečiosios šalies logistikos tiekėjų teikiamos paslaugos

Nagrinėjant logistikos paslaugų užsakymą iš trečiosios šalies, reikia apibrėžti

pagrindines logistikos funkcijas, kurias galima būtų perduoti atlikti išoriniam subjektui.

Dauguma autorių [5, 22] išskiria tokias pagrindines logistikos funkcijas:

transportavimas ir jo valdymas;

sandėliavimas ir jo valdymas;

medžiagų ir atsargų valdymas;

užsakymų priėmimas ir vykdymas;

krovinių auditas ir apmokėjimas;

informacijos srautų valdymas (informacinės technologijos).

Kaip jau minėta pirmajame skyrelyje, skirtingi autoriai nevienodai apibūdina 3PL esmę

ir paslaugų iš jų užsakymo koncepciją, tačiau galima daryti išvadą, kad visuose požiūriuose

atsispindi tai, kad transportavimas ir sandėliavimas vis dėlto yra pagrindinės logistikos

funkcijos, todėl tik jas abi užsakant iš išorės jau galima kalbėti apie 3PL paslaugų užsakymą. Jei

įmonė vieną iš šių funkcijų valdo pati, o užsako tik kitą, laikysime, kad tai nėra 3PL paslaugų

užsakymas ir logistikos funkcijų perdavimas trečiajai šaliai. Taigi, pirminis kriterijus atskirti

3PL ir ne 3PL paslaugas yra dviejų pagrindinių logistikos funkcijų – transportavimo ir

sandėliavimo – perdavimas atlikti išoriniam subjektui (3PL įmonei). Šis tiriamasis darbas toliau

paremtas tokia paradigma.

Pirmoje lentelėje pateikiamos įmonių užsakomos 3PL paslaugos remiantis 2009 metų

trečiosios šalies logistikos Europos tyrimo rezultatais [8]. Matome, kad pagrindinė tendencija ir

mokslinėje literatūroje, ir tyrimuose yra tokia pati – populiariausios ir plačiausiai paplitusios yra

transportavimo ir sandėliavimo paslaugos. Tai tik dar kartą patvirtina vieną iš iškeltų prielaidų

šiam darbui – 3PL paslaugų užsakymu laikyti tik iš trečiosios šalies užsakytas paslaugas,

apimančias bent transportavimą ir sandėliavimą.

1 lentelė. Logistikos paslaugų, užsakomų iš trečiosios šalies, paplitimas Europoje

2009 metais

(C. John Langley, Jr., 2009)

Logistikos paslaugos, užsakomos iš trečiosios šalies Paplitimas Europoje (%)

13

Vietinis transportavimas 92

Tarptautiniai pervežimai 91

Sandėliavimas 72

Muitinės tarpininkavimas 61

Ekspedijavimas 57

Grįžtamoji logistika (prekės su defektais, remontas, grąžinimas) 43

Perkrovimas (angl. „cross-docking) 42

Produkto ženklinimas, pakavimas ir surinkimas 42

Transportavimo planavimas ir valdymas 33

Informacinių technologijų (IT) paslaugos 34

Autoparko valdymas 26

Važtaraščių auditas ir apmokėjimas 24

Tiekimo grandinės konsultavimo paslaugos 19

Klientų aptarnavimas 13

4PL paslaugos 12

Užsakymų priėmimas, apdorojimas ir vykdymas 8

Kaip galima matyti iš pirmosios lentelės, net 92% tirtų Europos įmonių naudojasi

vietinio transportavimo paslaugomis ir 91% užsako tarptautinių pervežimų paslaugas. Šie

skaičiai labai aiškiai parodo, kad įmonės atsisako nuosavo transporto ir dauguma yra perėjusios

prie užsakomųjų transportavimo paslaugų. Taip pat, net 71% įmonių nurodė, kad jos užsako

sandėliavimo paslaugas. Galima numanyti, kad taip yra todėl, jog įmonės siekia optimizuoti savo

veiklą, o sandėlių ir transporto išlaikymas ir priežiūra yra labai kaštams imlios sritys. Be to, šių

funkcijų vykdymui reikalingas gerai apmokytas profesionalus personalas, o ekonomikai

sulėtėjus ir esamomis ekonominės krizės sąlygomis visos įmonės taupo, todėl galima daryti

prielaidą, kad logistikos paslaugų užsakymas iš trečiosios šalies turėtų išlikti panašiame lygyje ar

net didėti artimiausiais metais.

Taip pat, verta paminėti, kad tarp pagrindinių užsakomųjų paslaugų patenka ir muitinės

tarpininkavimo (naudojasi 61% apklaustųjų) ir ekspedijavimo paslaugos (naudojasi 57%

apklaustųjų). Kitų logistikos paslaugų užsakovų skaičius mažesnis negu 50% apklaustųjų, o

rečiausiai užsakoma paslauga yra užsakymų priėmimas, apdorojimas ir vykdymas (tik 8% visų

apklaustųjų). Tai gali būti sietina su konkurencinio pranašumo praradimo ir klientų perviliojimo

baime, kadangi bet kurios įmonės klientai yra jos pelno nešėjai, o kiekvienas prarastas klientas

14

yra įmonės nuostolis, taigi natūralu, kad įmonės stengiasi išlaikyti kuo glaudesnį ryši su savo

klientais, dėl to neperduodamos užsakymų valdymo paslaugos trečiajai šaliai.

Daugiau dėmesio iki šių metų atliktiems 3PL tyrimams skiriama 2 skyriuje, kur įvairiais

požiūriais nagrinėjama 3PL tiekėjų ir jų paslaugų plėtra šiame dešimtmetyje, o atliekant tyrimą

Lietuvos rinkoje orientuojamasi į Europos tyrimų patirtį ir metodiką.

Minėtos logistikos funkcijos gali būti lengvai perduodamos kitai įmonei atlikti, jeigu jos

nėra pagrindinės įmonės kompetencijos. Priešingu atveju iškyla konkurencinio pranašumo

praradimo grėsmė, o šių funkcijų perdavimas kitai įmonei praranda prasmę, kadangi būtų

perduodama veikla, kuria tiesiogiai užsiima įmonė, o tai prieštarauja elementariausiai verslo

logikai. Nagrinėjant paslaugų užsakymą iš išorinių įmonių, dažniausiai susiduriama su tokiomis

pagrindinėmis įmonių-klienčių baimėmis [5, 8-15]:

nerimas dėl intelektinio kapitalo, „know-how“ ir įgytos patirties praradimo;

abejonės dėl produkcijos kokybės ir tiekimo patikimumo;

sudėtingas kvalifikuotos aptarnaujančios įmonės pasirinkimas;

baimė perduoti savo patirtį (pagrindinę kompetenciją) ir technologijas kitai

įmonei.

Tačiau, kai įmonė naudoja užsakomąsias paslaugas, siekdama įvykdyti savo logistikos

funkcijas, šios grėsmės tampa nepagrįstomis, kadangi logistika nėra pagrindinė įmonės veikla ir

gali būti efektyviau įgyvendinta specializuotos aptarnaujančios įmonės. Be abejo, prieš priimant

bet kokį verslo sprendimą, pirmiausia turi būti suskaičiuota būsima nauda ir matomi konkretūs

šio sprendimo privalumai. Nagrinėjamų 3PL paslaugų privalumai analizuojami kitame skyrelyje.

1.2.3. Trečiosios šalies logistikos paslaugų užsakymo privalumai

Pagrindinis 3PL privalumas yra masto ekonomijos sukūrimas (dėl turimų didelių

logistinių resursų) ir apimties ekonomijos, kuri skatina įmones didinti grynąją paslaugų vertę

mažinant kaštus. Šių ekonomijų dydis gali priklausyti nuo 3PL tiekėjo tipo, kurie jau buvo

aptarti 1.2.1 skyrelyje. Kompetentingi 3PL paslaugų tiekėjai turi aukštus koordinavimo

gebėjimus, suteikiančius jiems galimybę rasti patikimų partnerių ar subrangovų ir efektyviai

valdyti savo klientų materialiuosius srautus. Šios kompetencijos suteikia 3PL paslaugų tiekėjams

konkurencinį pranašumą rinkoje, kuris aukštesnės kokybės paslaugų pavidalu yra perduodamas

ir jų klientams, dėl ko laimi abi pusės.

15

Taip pat, pasinaudodamos 3PL tiekėjais, įmonės gali sumažinti kapitalo investicijas ir

tokiu būdu sumažinti finansinę riziką. Investicijos į logistikos aktyvus, tokius kaip fiziniai

paskirstymo centrai ir informacijos tinklai, paprastai reikalauja didelių vienkartinių investicijų ir

nuolatinių palaikymo kaštų, kurie padidina įmonės finansinę riziką. Ši rizika gali būti sumažinta

ir visiškai ar dalinai perduota 3PL paslaugų tiekėjui.

Literatūroje išskiriami tokie pagrindiniai trečiosios šalies logistikos paslaugų

panaudojimo privalumai [22, 25]:

Dėmesio sutelkimas į pagrindinę veiklą (pagrindinę kompetenciją). Įmonė skiria savo

resursus ir visą dėmesį pagrindinei veiklai, kurioje turi konkurencinį pranašumą.

Įmonės valdymas gali būti sutelktas į svarbius strateginius planavimo uždavinius, o

kasdienės užduotys perduodamos vykdyti išorinėms organizacijoms.

Administracinio aparato mažinimas. Naudojantis 3PL galima iki minimumo sumažinti

arba visiškai panaikinti vidinį įmonės logistikos skyrių, perleidžiant jo funkcijų

vykdymą trečiajai šaliai. Tai taupo kaštus ir laiką.

Geriausių metodų ir patirties naudojimas. Paslaugų užsakymas iš trečiosios šalies

leidžia taikyti geriausius valdymo metodus. Įmonė, teikianti paslaugas, nuolat jas

tobulina ir ieško galimybės panaudoti pažangiausias technologijas ir sprendimus. Tai

savo ruožtu padeda įmonei-klientei greitai pasiekti produktyvaus, veiksmingo ir

ekonomiško verslo proceso.

Konkurencingumo didinimas. Paslaugų užsakymas iš trečiosios šalies leidžia verslui

būti lankstesniam ir greičiau reaguoti į nuolat kintančius klientų pageidavimus,

tiesiogiai nekeičiant savo pagrindinės veiklos.

3PL tiekėjai turi didesnę derybinę galią, derantis su vežėjais ir individualiais

ekspeditoriais, dėl ko gali pasiūlyti konkurencingesnes kainas, optimaliai paskirstytą

darbo laiką, mažesnes prastovas ir t.t.

Sąnaudų mažinimas ir aukštųjų technologijų taikymas. Daug, jei ne dauguma, įmonių

paprastai naudoja savo vidaus rezervus, o ne investuoja į naujų technologijų diegimą.

Priešingai, trečiosios šalys, kaip įmonės-paslaugų tiekėjos, diegia naujausias

technologijas, nes jos tiesiog neturi kito pasirinkimo, norint išlikti rinkoje. Tokiu būdu

įmonės-klientės gali taikyti naujausias aukštąsias technologijos, neinvestuodamos į jų

kūrimą. Kadangi užsakomųjų paslaugų teikėjas yra specializuota organizacija, įmonė-

klientė turi galimybę sumažinti savo kapitalą investicijoms ir to sąskaita pagerinti

produkcijos, kurią ji gamina, kokybę. Įmonės, teikiančios užsakomąsias paslaugas, taip

16

pat gali pasiekti masto ekonomiją, kadangi jos išnaudoja savo resursus tam tikros

konkrečios paslaugos tiekimui. Tai prisideda prie sistemiško visų išlaidų mažinimo ir

leidžia įmonėms padidinti savo pelną. Kita vertus, įmonės-klientės gali gauti naudos iš

įdiegiamų inovacijų ir paslaugų tiekėjų lankstumo.

Pagrindiniai logistikos partnerysčių privalumai pagal M. Andersson ir S. Herz (2003)

yra masto ekonomija, veiksmingas operacijų vykdymas, derėjimosi galia, paslaugų įvairovė,

greitesnis mokymasis, tinklas su kitais paslaugų teikėjais, greitas naujų sistemų įdiegimas,

tiekimo grandinių restruktūrizacija, sumažinta investicijų bazė ir gamybos pagerėjimas.

Ir L. Parashkevova (2007), ir M. Andersson, S. Herz (2003) išskiriami 3PL paslaugų

panaudojimo privalumai yra daugiau teoriniai ir praktiniam pritaikymui bei įvertinimui

reikalauja papildomų kriterijų įvedimo. Kai kurie privalumai gali būti atskleisti tik pagal

subjektyvią įmonių-klienčių nuomonę, kadangi negali būti tiesiogiai išmatuojami.

Praktiniame pasaulinio masto 2009 metų trečiosios šalies logistikos paslaugų tyrime [8]

minėtieji privalumai apibrėžiami pamatuojamais rodikliais, tokiais kaip: logistikos kaštų

sumažėjimas, logistikos nekilnojamo turto sumažėjimas, atsargų kaštų sumažėjimas ir su

užsakymu susiję rodikliai, kurie gali būti nesudėtingai išmatuojami ir palyginami su istoriniais

įmonės duomenimis. Šie privalumai ir jų atitinkami rodikliai patiekiami antrojoje lentelėje.

Galima aiškiai matyti, kad visi šie kriterijai nurodo teigiamą įmonių veiklos pokytį.

Bendri logistikos kaštai, pradėjus naudotis 3PL paslaugomis, sumažėjo truputį daugiau negu

12%, net 23.4% sumažėjo įmonių logistikai skirtas nekilnojamasis turtas, beveik 9% sumažėjo

kaštai, reikalingi disponuoti reikiamu kiekiu atsargų ir pagerėjo užsakymų vykdymas (ciklo

laikas sumažėjo 0.4 dienos, įvykdymas padidėjo beveik 7% ir užsakymų tikslumas pasiekė net

95.3%, beveik 5% daugiau negu be 3PL paslaugų).

2 lentelė. Siuntėjų įvardinti pamatuojami privalumai, naudojantis 3PL paslaugomis,

pasaulyje 2009 metais

(C. John Langley, Jr., 2009)

Privalumas Rezultatas

Logistikos kaštų sumažėjimas (%) 12.3

Logistikos nekilnojamo turto sumažėjimas (%) 23.4

Atsargų kaštų sumažėjimas (%) 8.6

Užsakymo ciklo laikas Pasikeitė nuo 10.2 dienų

17

Pasikeitė iki 9.8 dienų

Užsakymo įvykdymo proporcija (%) Pasikeitė nuo 86.0

Pasikeitė iki 92.7

Užsakymo tikslumas (%) Pasikeitė nuo 90.4

Pasikeitė iki 95.3

Šie pokyčiai rodo teisingą įmonių pasirinkimą, nusprendus perkelti dalį ar visas savo

logistikos funkcijas trečiajai šaliai ir užsiimti pagrindine veikla. Natūralu, kad sumažinus

logistikos kaštus, tuos pinigus galima investuoti į verslo plėtojimą, o tai turėtų skatinti didesnio

pelno sukūrimą, atitinkamai galimybę perkelti dar daugiau logistikos paslaugų trečiajai šaliai,

taip integruojant ją į savo verslo procesus ir ilgainiui perduodant visos tiekimo grandinės

valdymą išoriniam 3PL tiekėjui. Lietuvos 3PL rinkos tyrimui atlikti numatoma naudoti Europos

3PL tyrimuose išskiriami veiksniai, įmonėms teikiantys pamatuojamą naudą.

2. TREČIOSIOS ŠALIES LOGISTIKOS PLĖTRA IR TENDENCIJOS EUROPOJE

Šiame skyriuje analizuojami 2002 – 2009 metais vykdyti pasaulio 3PL tyrimai, kurių

autorius C. John Langley, Jr., Ph.D., kartu su Capgemini U.S. LLC įmone. Juose kasmet

apklausta nuo 1965 įmonių (2002 metais) iki 21631 įmonių (2006 metais), kadangi šis tyrimas

kasmet plėtėsi geografiškai. 2002 metais buvo apklaustos tik 3 regionų įmonės: Šiaurės

Amerikos, Vakarų Europos ir Azijos-Ramiojo vandenyno regionas, o 2009 metais respondentai

buvo praktiškai iš viso pasaulio: Šiaurės Amerikos, Pietų Amerikos, Europos, Azijos ir Afrikos.

C. J. Langley, Jr. 3PL tyrimai vykdomi nuo 1996 metų, tačiau pradžioje juose buvo

nagrinėjama tik Šiaurės Amerikos rinka, todėl platesnei analizei pasirinktas periodas nuo 2002

18

iki 2009 metų, kur tiriama ir Europa. Šiame darbe Europos 3PL rinka, jos plėtra ir tendencijos

yra ypač svarbios, kadangi Lietuva yra Europos Sąjungos narė, Europos dalis, todėl, atlikus

Lietuvos 3PL rinkos tyrimą, atsiranda galimybė atlikti gautų rezultatų lyginamąją analizę, tuo

būdu atskleidžiant Lietuvos išsivystymo lygį trečiosios šalies logistikos panaudojimo atžvilgiu.

Taip pat, svarbu paminėti, kad nagrinėjamuose C. J. Langley, Jr. tyrimuose apklausti

išskirtinai tik logistikos ar tiekimo grandinės vadovai, t.y. tiesiogiai už įmonės tiekimo grandinės

funkcijų vykdymą ir kontrolę atsakingi asmenys. Vidutinis respondentų atsakomumas (angl.

„response rate“) Europoje yra 11%, visuose regionuose apie 12%. C. J. Langley, Jr. tyrimuose

buvo naudojama internetinė apklausa, kurią įmonių logistikos vadovai buvo kviečiami užpildyti

siunčiant jiems elektroninius laiškus. Lietuvoje numatoma naudoti panašią tyrimo metodologiją.

2002 – 2006 metų tyrimuose vartojama sąvoka „Vakarų Europa“, tačiau konkrečios

valstybės neįvardijamos. 2007 – 2009 metų tyrimuose jau vartojama sąvoka „Europa“. Kadangi

konkretūs valstybių ir jų respondentų pasirinkimo kriterijai neaprašyti, tai šiame darbe

nagrinėjant C. J. Langley, Jr. tyrimus naudojamas vienas apibendrinantis „Europos“ terminas.

Tolimesniuose skyreliuose analizuojamas trečiosios šalies logistikos paslaugų

naudotojų skaičiaus kitimas aptartuoju laikotarpiu Europoje, teikiamų paslaugų kitimas,

priežastys, dėl kurių įmonės atsisako naudotis 3PL paslaugomis ir viską atlieka patys, taip pat,

problemos, su kuriomis susiduria 3PL paslaugų naudotojai. Išskiriama informacinių technologijų

(IT) reikšmė 3PL naudotojams ir 3PL tiekėjams, kadangi šiame informacijos amžiuje IT yra

neatsiejama kiekvieno verslo dalis. Informacinių technologijų įtakai ir reikšmei bus skiriamas

papildomas dėmesys ir tiriant Lietuvos 3PL rinką.

2.1. Trečiosios šalies logistikos paslaugų naudotojai

Visuose C. J. Langley, Jr. tyrimuose respondentams pateikiamas toks 3PL paslaugų

tiekėjo apibrėžimas – 3PL yra tokia įmonė, kuri teikia įvairiapusiškas logistikos paslaugas savo

klientams. Taip pat pateikiama keletas tipinių tokios įmonės pavyzdžių ir nurodoma, kad 4PL

paslaugų tiekėjas yra kažkas daugiau negu 3PL, turint galvoje, kad jie teikia pažangesnes

užsakomąsias logistikos paslaugas negu tradiciniai 3PL. Remiantis pirmajame skyriuje nagrinėta

teorine medžiaga galima teigti, kad toks apibrėžimas yra labai platus ir daug apimantis, todėl

atliekamame Lietuvos 3PL rinkos tyrime naudojamas siauresnis 3PL apibrėžimas, kuris

atskiromis dalimis aprašytas ir susistemintai pateiktas teorinėje darbo dalyje. Taip pat

nenaudojamas 4PL terminas, kadangi skirtingoje mokslinėje literatūroje šis terminas

19

apibrėžiamas nevienodai, kai kur jis iš viso nenaudojamas, apsiribojant trečiosios šalies

logistikos terminu ir tiesiog išskiriant platesnes ar siauresnis šių įmonių teikiamas paslaugas.

Trečioje lentelėje pateikiamas 3PL naudotojų skaičiaus Europoje kitimas 2002 – 2009

metais (procentine išraiška), iš ko galima matyti, kad jis yra gana pastovus ir labai nežymiai

augantis iki 2008 metų. 2009 metų duomenimis 3PL naudotojų skaičius yra šiek tiek mažesnis, o

prognozuojama, kad 2010 metais jis dar sumažės. Pokyčių grafikas pateikiamas ketvirtame

paveiksle.

3 lentelė. 3PL naudotojų skaičius Europoje 2002 – 2009 metais (%)*

Metai 200

2

2003 2004 2005 200

6

2007 2008 2009 2010

Procentas 94 79 76 77 781 822 853 844 815

* Sudaryta autoriaus, remiantis C. John Langley, Jr., 2002 – 2009

Pastabos:1 Reikšmė suskaičiuota pagal tyrime pateiktą vidutinį 3PL naudotojų skaičių visuose regionuose (75-80%),

naudojantis aritmetinio vidurkio formule:

y = (x1 + x2) / 2;

y = (75 + 80) / 2 = 78.

Atsakymas suapvalintas iki dešimčių.2 Tyrime pateiktas tik bendras vidutinis visų regionų 3PL naudotų skaičius, tame tarpe ir Europos.3 Reikšmė suskaičiuota pagal tyrimuose pateiktų ankstesnių metų (2002-2007) 3PL naudotojų skaičių, naudojantis

MS Excel TREND funkcija:

y = TREND (B5:B10,A5:A10) = 85, kur

B5:B10 – ankstesnių metų 3PL naudotojų skaičius, išreikštas procentais;

A5:A10 – atitinkami metai.

Atsakymas suapvalintas iki dešimčių.4 Reikšmė suskaičiuota pagal ankstesnių metų (2002-2008) 3PL naudotojų skaičių, naudojantis statistinės analizės

MS Excel TREND funkcija:

y = TREND (B5:B11,A5:A11) = 84, kur



Atsakymas suapvalintas iki dešimčių.5 Reikšmė suskaičiuota pagal ankstesnių metų (2002-2009) 3PL naudotojų skaičių, naudojantis statistinės analizės

MS Excel FORECAST funkcija:

y = FORECAST (A13,B5:B12,A5:A12) = 81, kur

A13 – ieškomą nežinomąjį atitinkantys metai (šiuo atveju 2010);

20



Atsakymas suapvalintas iki dešimčių.

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 20100

10

20

30

40

50

60

70

80

90

10094

7976 77 78

82 85 8481

4 pav. 3PL naudotojų skaičius Europoje 2002-2010 metais (%)

(sudaryta autoriaus, remiantis C. John Langley, Jr., 2002 – 2009)

Labai akivaizdžiai išsiskiria 2002 metų 3PL naudotojų skaičius, net 94%. Galima teigti,

kad tai labiau statistinė anomalija negu tendencija, kadangi 2002 metais šis tyrimas pirmą kartą

atliktas Europoje ir tokie rezultatai vėlesniais metais niekada nepasikartojo. Nuo statistinio 3PL

paslaugų paplitimo vidurkio (apie 80%) svyravimai 2003 – 2009 metais yra tik iki 5% į abi

puses, todėl galima daryti išvadą, kad 2002 metų duomenys netinkami lyginamai analizei.

Kadangi 2007 – 2010 metų duomenys yra suskaičiuoti, naudojantis statistinėmis

funkcijomis, labai griežtų išvadų prieiti negalima, tačiau galima daryti prielaidą, kad 3PL

naudotojų skaičiaus mažėjimas susijęs su pasauline ekonomine krize. Visuotinai žinoma, kad

įmonės krizės metu taupo, todėl galimas dalykas, kad kai kurios iš jų atsisako anksčiau

užsakinėtų trečiosios šalies logistikos paslaugų ir šias funkcijas atlieka patys. Ko gero, tai nėra

teisingas sprendimas, kadangi kaip aprašyta 1.2.3 skyrelyje, 3PL paslaugų naudojimo nauda yra

akivaizdi ir C. J. Langley, Jr. (2009) tyrime nurodoma, kad įmonės, besinaudojančios šiomis

paslaugomis, sutaupo net iki 12.3% visų logistikos kaštų. Taip pat, net 23.4% mažėja įmonių su

logistika susijęs nekilnojamasis turtas ir 8.6% jų nuolat saugomos atsargos. Dėl šių priežasčių

galima teigti, kad 3PL paslaugų atsisakymas gali tik trumpuoju laikotarpiu būti naudingas

21

įmonei, tačiau perspektyvoje logistikos kaštai tik išaugs dėl poreikio įsigyti sandėlius, juose

laikyti atsargas ir atlikti visas su logistika susijusias operacijas patiems.

Naudojantis statistinėmis MS Excel funkcijomis ir istoriniais praėjusių tyrimų

duomenimis galima prognozuoti, kad 2010 metais 3PL naudotojų skaičius Europoje dar sumažės

iki 81%. Tai gali būti taip pat sietina su esamu ekonominiu nuosmukiu ir su juo susijusiomis

įmonių problemomis bei bankrotais. Kita vertus, ekonominiai sunkumai visuomet priverčia

įmones iš naujo įvertinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses bei imtis pokyčių. Šiuo atžvilgiu,

investicija į partnerystę su 3PL paslaugų tiekėjais gali būti strateginis sprendimas, leidžiantis

sumažinti logistikos kaštus ateityje, tačiau ne visos įmonės tuo pasinaudoja, todėl galima

numanyti, kad 3PL paslaugų paplitimas Europoje ateinančiais metais gali sumažėti, kaip ir

patiekiama statistinėje prognozėje.

2.2. Užsakomosios logistikos paslaugos iš trečiosios šalies

2002 – 2009 metais keitėsi ne tik 3PL paslaugų naudotojų skaičius, bet ir 3PL paslaugų

tiekėjų savo klientams siūlomos paslaugos. Natūralu, kad keičiantis verslo aplinkai, plečiantis

prekybiniams santykiams Europoje ir Pasaulyje globalizacijos akivaizdoje, keičiasi ir 3PL

tiekėjų siūlomos paslaugos.

4 lentelė. 3PL paslaugų skaičiaus Europoje kaita 2002 – 2009 metais*

Metai 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Paslaugų skaičius 26 28 23 25 15 18 18 16

* Sudaryta autoriaus, remiantis C. John Langley, Jr., 2002 – 2009.

Iš 4 lentelės ir 5 paveikslo matome, kad nuo 2002 iki 2009 siūlomų paslaugų spektras

sumažėjo net 10 vienetų, nuo 26 paslaugų 2002 metais iki 16 paslaugų 2009 metais, tačiau tai

nereiškia, kad susilpnėjo 3PL tiekėjai, ar suprastėjo jų darbas.

Priešingai, iš 6 paveikslo matome, kad daug paslaugų buvo apjungta į kompleksus ir

siūlomos kartu, pavyzdžiui, nebeišskiriami „Muitinės formalumai“ ir „Muitinės

tarpininkavimas“, o šios paslaugos apjungtos į bendrą „Muitinės tarpininkavimo“ paslaugą, kas

atrodo labai logiška dėl šių paslaugų homogeniškumo. „Vežėjų parinkimo“ paslauga įtraukta

„Autoparko valdymo“ paslaugą, apjungtos su užsakymais susijusios paslaugos į vieną

„Užsakymo priėmimo, apdorojimo ir vykdymo“ paslaugą. Galima teigti, kad užsakymų

22

valdymas turėtų būti vykdomas vieno atstovo, kadangi ši paslauga susijusi su tiesioginiu

bendravimu su klientais, dėl ko jos išskaidymas į atskiras operacijas neturi prasmės.

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 20090

5

10

15

20

25

30

26

28

23

25

15

18 18

16

5 pav. Logistikos paslaugų, užsakomų iš trečiosios šalies, skaičiaus Europoje kitimas

2002 – 2009 metais


Nuo 2006 metų C. J. Langley, Jr. tyrimuose įvesta nauja sąvoka „Grįžtamoji logistika“

(angl. „reverse logistics“). Kaip teigiama D. Blanchard (2007) straipsnyje „At a glance: Reverse

logistics“, grįžtamoji logistika yra vartotojų gražintų prekių valdymo procesas, skirtas vertės

išlaikymui ar tinkamam pašalinimui, kuris apima prekių grąžinimą dėl sugadinimų perdirbimui,

sezonines atsargas, prekių atšaukimus ir perteklines atsargas. Nuo 2006 metų C. J. Langley, Jr.

savo tyrimuose išskiria tris grįžtamosios logistikos sritis: prekės su defektais, grąžinimai ir

remontas. Ankstesniuose pastarojo autoriaus tyrimuose šios funkcijos pateikiamos atskirai.

Galima sutikti su autoriaus nuomone apjungti šias logistikos funkcijas į vieną grįžtamosios

logistikos paslaugą, juk prekių defektai ir jų remontas bei gražinimai labai glaudžiai savo esme ir

valdymu susijusios funkcijos, todėl tokiu pat požiūriu vadovaujamasi Lietuvos 3PL rinkos

tyrimo metu.

23

24

Logistikos paslaugos, užsakomos iš trečiosios šalies, 2002

metais Europoje

Paplitimas (%)

Išvykstantis transportas 86

Atvykstantis transportas 70

Sandėliavimas 70

Krovinių konsolidavimas 41


Krovinių ekspedijavimas 41

Produkto ženklinimas ir etikečių klijavimas 37

Muitinės formalumai 33


Prekių remontas ir gražinimai 22

Vežėjų parinkimas 22

Atsargų valdymas 22

Informacinės technologijos (IT) 19

Pagrindinis logistikos tiekėjas 19

Konsultavimo paslaugos 19

Paskirstymo kontrolė 19

Derybos dėl kainų 19

Produktų surinkimas/diegimas 15

Užsakymų priėmimas ir apdorojimas 15

Pasirinktos gamybinės funkcijos perdavimas 11



Užsakymų vykdymas 7

Tiekimo grandinės integratorius 4

Faktoringas 4


Logistikos paslaugos, užsakomos iš trečiosios šalies, 2009

metais Europoje

Paplitimas (%)

Vietinis transportavimas 92

Tarptautiniai pervežimai 91

Sandėliavimas 72


Ekspedijavimas 57

Grįžtamoji logistika (prekės su defektais, remontas, grąžinimas) 43


Produkto ženklinimas, pakavimas ir surinkimas 42

Transportavimo planavimas ir valdymas 33

Informacinių technologijų (IT) paslaugos 34



Tiekimo grandinės konsultavimo paslaugos 19


Pagrindinio logistikos tiekėjo/4PL paslaugos 12

Užsakymų priėmimas, apdorojimas ir vykdymas 8

25

2002 ir 2009 metais užsakinėtų logistikos paslaugų iš trečiosios šalies pokytis Europoje

(C. John Langley, Jr., 2002 ir 2009)

Analizuojant 2009 metų C. J. Langley, Jr. tyrimo duomenis galima nustatyti

užsakomųjų 3PL paslaugų populiarumą Europoje. Pagrindinės užsakomosios paslaugos yra

vietinis transportavimas ir tarptautiniai pervežimai, kuriais naudojasi net atitinkamai 92 ir 91

procentas respondentų įmonių. Trečioje vietoje yra sandėliavimo paslauga, kurią pasirinko 72%

apklaustųjų įmonių. Kaip apibrėžta 1.2 poskyryje šios dvi funkcijos – transportavimas ir

sandėliavimas – yra kertinės funkcijos, atskiriančios naudojimąsi 3PL paslaugomis nuo,

pavyzdžiui, tiesiog vienkartinio pervežimo užsakymo iš transporto įmonės. Vadovaujantis šiuo

požiūriu ir C. J. Langley, Jr. tyrimo surinktais duomenimis, galima daryti išvadą, kad didžioji

dauguma įmonių tikrai naudojasi 3PL paslaugomis.

Vietinis transportavimas

Sandėliavimas

Ekspedijavimas

Perkrovimas

Transportavimo planavimas ir valdymas

Autoparko valdymas

Tiekimo grandinės konsultavimo paslaugos

Pagrindinio logistikos tiekėjo/4PL paslaugos

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

92

91

7261

5743

42

4233

34

26

24

1913

12

8

7 pav. Logistikos paslaugų, užsakomų iš trečiosios šalies, paplitimas

Europoje 2009 metais, %

(sudaryta autoriaus, remiantis C. John Langley, Jr., 2009)

Kitomis paslaugomis naudojamasi ženkliai mažiau, muitinės procedūrų tarpininkavimu

naudojasi 61% respondentų įmonių, o 57% ekspedijavimo paslauga. Kitų paslaugų paplitimas

26

tarp įmonių vos perkopia 40% (grįžtamoji logistika – 43%, perkrovimas – 42%, produkto

ženklinimas, pakavimas ir surinkimas – 42%) ar turi dar mažesnį populiarumą.

Šiuo metu informacinių technologijų paslaugų užsakymas siekia 34% apklaustųjų

įmonių, tačiau galima prognozuoti, kad šis skaičius ateityje augs, turint omenyje, kad naujausios

technologijos ir jų pritaikymas yra šių dienų verslo variklis, todėl IT paslaugų augimas neturėtų

aplenkti ir 3PL verslo. Be to, kaip teigiama naujausiame C. J. Langley, Jr. tyrime, respondentai

nurodo neišnaudojamų IT galimybių problemą. Net 55% apklaustųjų įmonių nurodo

susiduriančios su IT problemomis, naudojantis 3PL paslaugomis. Tai akivaizdžiai parodo

tendenciją, kuria 3PL tiekėjai turi judėti toliau, norėdami patenkinti savo klientų poreikius ir

lūkesčius. IT reikšmė 3PL versle išskirtinai nagrinėjama tolimesniame skyrelyje „Informacinių

technologijų reikšmė 3PL verslo vystymui“.

Mažiausiai užsakoma klientų aptarnavimo (13%), pagrindinio tiekimo grandinės

tiekėjo/4PL (12%) ar užsakymų priėmimo, apdorojimo ir vykdymo paslaugų (8%). Galima

teigti, kad tai susiję su šių paslaugų svarba įmonių-klienčių atžvilgiu, kadangi visos jos

susijusios su tiesioginiu bendravimu su klientais, o įmonės savo klientus laiko pridėtinę vertę

kuriančiu turtu, dėl ko bijo perduoti šias funkcijas kitiems. Taip pat tai gali būti susiję su įmonės

pagrindine kompetencija, kurios galimas praradimas yra nurodomos kaip dažniausiai įvardijama

baimė (vidutiniškai 33% apklaustųjų įmonių), dėl kurios įmonės neužsako logistikos paslaugų iš

trečiosios šalies. Juk tam tikra prasme įmonės klientai bei jų aptarnavimas ir yra pagrindinis

konkurencinis pranašumas. Ši ir kitos įmonių baimės, susijusios su tam tikrų logistikos funkcijų

perdavimu trečiajai šaliai, plačiau nagrinėjamos 2.4 skyrelyje.

2.3. Problemos, su kuriomis susiduria trečiosios šalies logistikos naudotojai

Europai tapus 3PL tyrimų objektu 2002 metais, naudojantis ankstesnių tyrimų patirtimi

ir metodais, C. J. Langley, Jr. iš karto bando nustatyti, su kokiomis problemomis susiduria

Europos įmonės, naudojančios 3PL paslaugas. Skirtinguose tyrimuose išskiriamos ne visiškai

vienodos problemos, todėl analizei pasirinktas 2006 – 2009 metų laikotarpis, kai dauguma

įvardijamų problemų sutampa. Nenagrinėjamos tos problemos, kurios buvo tirtos tik viename

tyrime arba keliuose, tačiau nutolusiuose laiko atžvilgiu, kadangi jų interpretavimas ir tendencijų

analizė gali būti ne visiškai teisinga. Galima išskirti 8 pagrindines problemas, su kuriomis

susiduria įmonės, naudodamos 3PL paslaugomis Europoje, nurodomos 8 paveiksle kartu su

kiekvienos problemos įvardijimo dažnumu kiekvienais metais.

27

2006 2007 2008 20090

10

20

30

40

50

60

Nuolatinio paslaugų gerinimo trūkumas

Paslaugų suteikimo lygis neišlaikomas

Nepakankami Informacinių technologijų pajėgumai

Nesumažėjo išlaidų

Projektų valdymo įgūdžių trūkumas

Nepatenkinamas pereinamas laikotarpis diegimo stadijoje

Globalių galimybių trūkumas

Nesugebėjimas suformuoti pastovaus bendradarbiavimo

8 pav. Problemos, su kuriomis susiduria 3PL naudotojai 2006 - 2009 metais Europoje, %

(Sudaryta autoriaus, remiantis C. John Langley, Jr., 2006 – 2009)

Dažniausiai įvardijama problema, su kuria susiduria 3PL naudotojai, yra nuolatinio

paslaugų gerinimo trūkumas. Šią problemą nurodo net iki 51% 2008 metais apklaustųjų įmonių,

o 2006 – 2009 metų laikotarpiu su šia problema vidutiniškai susidūrė net 47% respondentų. Tai

reiškia, kad vidutiniškai pusė visų 3PL paslaugų naudotojų pasigenda komunikacijos su 3PL

tiekėjais, paslaugos nėra tobulinamos, o tai reiškia, kad jos gali neatitikti nuolat besikeičiančių

ekonominių sąlygų ir įmonės veiklos. Kadangi 3PL paslaugų naudojimas sietinas su

inovacijomis versle ir įmonių tarpusavio integracija, šis rezultatas yra labai blogas. Situacijos

gerinimui turėtų būti skiriama daug kapitalo ir žmogiškųjų resursų, kadangi ji iš esmės praktiškai

nesikeitė visus 4 metus, o pastebimi tik minimalūs svyravimai.

Kita daugelio respondentų įvardijama problema, su kuria jie susiduria, yra tai, kad 3PL

paslaugų tiekėjai nesugeba išlaikyti suteikiamų paslaugų lygio. 2006 metais užfiksuotas

didžiausias nepasitenkinimo lygmuo, net 51% respondentų nurodė susiduriantys su tokia

problema, tuomet 2007 metais jų sumažėjo iki 40%, tačiau nuo tų metų iki šiol klientų,

susiduriančių su šia problema vėl daugėja (2009 metais – 46%). Paslaugų lygio prastėjimas laiko

atžvilgiu fiksuojamas daugelyje paslaugų ir prekybinių įmonių, kadangi, nusistovėjus tvarkai ir

įgijus klientų pasitikėjimą, pradedama „tinginiauti“: įdedama mažiau pastangų, atliekant tą patį

darbą, klientams suteikiamas mažesnis išskirtinumas ir dėmesys, paslaugos tampa vis labiau

28

standartizuotos, kas ne visada lieka nepastebėta iš kliento pusės. Dėl šių priežasčių tokios

problemos sprendimas turėtų būti strateginės svarbos objektas, kadangi 3PL rinkai plečiantis ir

didėjant pasiūlai, įmonės lengviau gali perbėgti pas konkurentus, nebūtinai net gavusios geresnį

pasiūlymą, bet dėl nepatenkintų poreikių, tikintis, kad kitur bus geriau.

Tokia pati tendencija pastebima ir informacinių technologijų pajėgumuose.

Nepasitenkinimo lygmuo yra šiek tiek mažesnis, tačiau nepateisinamas tokioje svarbioje srityje.

Pasaulyje augant IT pramonei, vis dažniau įmonėms pakeičiant žmonių valdomus procesus

kompiuterizuotais ir augant IT diegimo poreikiui versle, natūraliai didėja ir nepasitenkinimas šių

technologijų pajėgumais 3PL tiekėjų siūlomose paslaugose. 2006 – 2009 metų laikotarpiu

vidutiniškai tokią problemą įvardijo 39% respondentų, tačiau nagrinėjant kasmetinius duomenis,

pastebėtina, jog sumažėjęs šis skaičius buvo tik 2007 metais (35%), o pastaraisiais metais

sparčiai augo (2009 – 43%). Galima daryti išvadą, kad 3PL paslaugų tiekėjai nėra pakankamai

technologiškai pasirengę, dėl ko nesugeba patenkinti klientų poreikių IT srityje. Kitaip tariant,

inovatyvumu klientai juos lenkia ir reikalauja daugiau, negu patys 3PL tiekėjai jau yra įdiegę

savo verslo valdymo sistemose. Šiam 3PL paslaugų aspektui daugiau dėmesio atskirai skiriama

kitame skyrelyje, kadangi informacinės technologijos yra neatsiejama šių dienų verslo dalis,

suteikiančios galimybę vykdyti operacijas visame pasaulyje, naudojantis vos vienu kompiuteriu

ir informacinėmis sistemomis.

Pastovus skaičius respondentų visu analizuojamu laikotarpiu nurodo, kad jų išlaidos

nesumažėjo (35 – 36 %). Sudėtinga atsakyti į klausimą, kodėl taip atsitiko, nes nagrinėjant 3PL

nešamą naudą kaip didžiausias privalumas yra išskiriamas logistikos kaštų sumažėjimas. Tarp

šių dviejų rezultatų natūraliai atsiranda konfrontacija. Galima numanyti, kad įmonės, teigiančios,

kad jų kaštai nesumažėjo, gali turėti įtakos to nesumažėjimo priežastims: gal jos bijojo perduoti

valdymą 3PL, gal iš viso neskyrė pakankamai dėmesio logistikos sričiai ar nenorėjo keistis. Tai

tik hipotezės, kurių neatlikus papildomų tyrinėjimų patvirtinti ar paneigti neįmanoma, tačiau

subjektyvia nuomone galima daryti išvadą, kad pačių įmonių kaltės dėl kaštų nesumažėjimo

tikrai buvo ne ką mažiau negu 3PL paslaugų tiekėjų.

Taip pat gana pastovi iškeliama problema yra projektų valdymo įgūdžių trūkumas ir

nepatenkinamas pereinamasis laikotarpis 3PL diegimo stadijoje. Pirmąją įvardija vidutiniškai

35%, o antrąją – vidutiniškai 30% respondentų kiekvienais metais. Šis skaičius yra pastovus,

todėl nurodo mums dar vieną 3PL tiekėjų problemą. Ji nėra tokia rimta kaip aptartos anksčiau,

nes su ja susiduria mažiau įmonių, tačiau kiekvienas nesklandumas gali priversti klientus

atsisakyti paslaugų užsakymo, todėl nėra mažų ar didelių problemų, yra tik neišspręstos

problemos. Pastarąsias taipogi reikėtų spręsti, galimai suteikiant daugiau apmokymų įmonėms

29

diegimo stadijoje, geriau jiems viską išaiškinant, gal net dalyvauti jų veikloje kurį laiką, kol

sistema pradės veikti savaime. Projektų valdymo įgūdžių galima įgyti, todėl tai priklauso tik nuo

darbuotojų profesionalumo ir patirties, o abu šie dalykai gali būti išugdomi mokymais ir praktika

profesinėje srityje.

Didžiausią „augimą“ tarp nurodomų problemų 2006 – 2009 metų laikotarpiu pasiekė

globalių galimybių trūkumas. Šią problemą 2006 metais įvardijo tik 16% respondentų, o 2009

metais – jau 30%, o tai yra beveik dvigubai daugiau. Tai gali būti sietina su pastarųjų metų

stipria globalizacijos įtaka verslui ir jo plėtrai pasauliniu lygiu, tačiau negalima atmesti ir

galimybės, kad noras plėstis globaliai susijęs ir su ekonomine krize, kadangi įmonės, norėdamos

išgyventi, ieško naujų rinkų savo produkcijai, naujų galimybių ir verslo krypčių. Kadangi ši

problema per kelis metus pasidarė tokia svarbi įmonėms, besinaudojančioms 3PL paslaugomis,

ją reikėtų spręsti prioritetine tvarka. Be to, globalios trečiosios šalies logistikos paslaugų tiekėjų

galimybės labai priklauso nuo jų naudojamų informacinių technologijų, kurių nepasitenkinimo

augimas taip pat užfiksuotas pastaraisiais metais. Šie du dalykai yra neatsiejami, kadangi

globalios galimybės atsiranda partnerystės su kitomis įmonėmis dėka, o tarpusavio nuolatinis

ryšys gali būti operatyviai ir nenutrūkstamai palaikomas tik naudojant moderniausias

informacines technologijas.

Paskutinioji problema yra nesugebėjimas suformuoti pastovaus bendradarbiavimo,

kurios pasireiškimas kasmet svyruoja tarp 12 ir 17 procentų. Ši problema plačiau nenagrinėjama

dėl jos subjektyvumo ir priklausymo nuo daugelio vidinių įmonių faktorių.

Susidurdami su įvairiomis problemomis, klientai atsisako paslaugų ar, žinodami apie

galimus sunkumus iš savo šaltinių, iš viso atsisako galimybės užsakinėti logistikos paslaugas iš

trečiosios šalies. To priežastys nagrinėjamos kitame skyrelyje.

2.4. Nesinaudojimo trečiosios šalies logistikos paslaugomis priežastys

Ne visos įmonės nori, ir ne visos įmonės naudojasi 3PL paslaugomis ir jų teikiamais

privalumais, todėl toliau nagrinėjamos pagrindinės priežastys, išskiriamos respondentų 2004 –

2009 C. J. Langley, Jr. tyrimuose. Šis laikotarpis pasirinktas dėl to, kad Europa šiuo klausimu

prieš tai tyrinėjama nebuvo, pirmą kartą priežastys įtrauktos į tyrimo klausimyną 2004 metais.

Taip pat reikėtų paminėti, kad 2008 – 2009 metų tyrimuose šiuo klausimu nėra išskiriami atskiri

regionai, o pateikiami tik apibendrinti duomenys visiems regionams, kur šios priežastys tirtos

(JAV, Europa, Lotynų Amerika, Azijos/Ramiojo vandenyno regionas). Galima numanyti, kad

taip yra todėl, jog priežasčių pasirinkimo prioritetai yra labai panašūs ar net vienodi tiriamuose

30

regionuose, todėl autorius pateikia apibendrintus rezultatus. Taip pat apibendrinti rezultatai

parodo ir bendrą pasaulinę tendenciją, neišskiriant regionų, o globalizacijos akivaizdoje pasaulis

tampa vienu dideliu prekybos tinklu su vis mažesniais apribojimais įvairiems verslo santykiams.

5 lentelėje pateikiamos nesinaudojimo 3PL paslaugomis priežastys ir jų įvardijimo

dažnumas procentais. Ne visais metais tiriamos vienodos priežastys, dėl kurių įmonės

nesinaudoja 3PL paslaugomis, todėl buvo išvestas kiekvienos priežasties įvardijimo dažnumo

vidurkis ir pagal tai jos suskirstytos mažėjančio svarbumo tvarka. Vidurkis skaičiuotas iš esamų

duomenų, nekreipiant dėmesio į tai, kad vienos priežastys tirtos dažniau už kitas. 10 paveiksle

šių priežasčių išsidėstymas pagal svarbą įmonėms iliustruojamas grafiškai.

5 lentelė. Nesinaudojimo 3PL paslaugomis priežastys ir jų įvardijimo dažnumas 2004-2009

metais Europoje, %*

Priežastis Metai 2004 200

5

2006 200

7

200

81

200

91

Vidurkis

Logistika yra įmonės pagrindinė kompetencija 25 44 30 28 44 27 33

Sąnaudos nesumažėtų 15 24 26 44 - 32 28

Logistika per daug svarbi, kad ją perduoti valdyti kitam 23 33 22 30 - 25 27

Sumažėtų valdymas 25 22 19 23 - 25 23

Mes turime daugiau patirties 20 15 19 26 - 17 19

Paslaugų kokybės lygis nebūtų išlaikytas 13 17 15 28 - 23 19

Globalių 3PL galimybių nepakankamumas - - 15 23 - - 19

Nesugebėjimas suformuoti pastovaus bendradarbiavimo - - 15 14 - - 15

Korporacinė politika neleidžia 3PL paslaugų naudojimo - 9 15 16 - - 13

Laikas/pastangos skirtos logistikai nesumažėtų - 11 - - - - 11

Išaugtų klientų skundų skaičius 8 - - - - - 8

Krovinių saugumo problemos - - 4 7 - - 6

* Sudaryta autoriaus, remiantis C. John Langley, Jr., 2004 – 2009.1 2008 ir 2009 metų duomenys atitinkamuose tyrimuose pateikiami tik apibendrinti visiems regionams (JAV,

Europa, Lotynų Amerika ir Azijos/Ramiojo vandenyno regiono šalys).

Labiausiai paplitusi priežastis, dėl kurios įmonės atsisako 3PL paslaugų yra tai, kad jos

laiko logistiką pagrindine savo įmonės kompetencija (33% apklaustųjų, nesinaudojančių 3PL

paslaugomis), kuri sukuria joms konkurencinį pranašumą. Ši priežastis labai konstruktyvi,

kadangi įmonei, užsiimančiai logistine veikla, nėra prasmės užsakinėti paslaugų iš konkurentų.

31

Svarbu paminėti, kad 3PL tiekėjai dažnai patys turi partnerius, kurie jiems teikia įvairias

paslaugas, tokias kaip transportavimas ar sandėliavimas, tačiau dažniausiai jie tokių partnerių

turi daug, taip paskirstydami riziką ir sukurdami patikimą logistinį tinklą regioniniu ir

tarptautiniu lygiu. Tokiu atveju jie neperduoda pagrindinės savo kompetencijos trečiajai šaliai, o

tik perka atskiras paslaugas iš šalies.

Net 28% įmonių, nesinaudojančių trečiosios šalies logistikos paslaugomis, teigia, kad

nesumažėtų jų sąnaudos. Galima teigti, kad tokios priežasties įvardijimas dažnai gali būti

pamatuotas tik patirtimi, o ne skaičiavimais, kadangi norint perduoti trečiajai šaliai savo

logistikos funkcijų atlikimą ir valdymą reikia atlikti esminių pakeitimų įmonės organizacinėje

struktūroje, ja reorganizuoti, panaikinant tam tikras pareigybes ar net skyrius, perskaičiuoti

autoparko išlaikymo poreikį – jį pasilikti ar užsakinėti visapusiškas transportavimo paslaugas,

atsisakyti nuosavų sandėlių, jų valdymo ir t.t. Šis procesas reikalauja didelio ir sudėtingo

pasirengimo, todėl galima daryti prielaidą, kad įmonės, pasirinkdamos šią priežastį, prieš tai

neatliko tokių skaičiavimų, o rėmėsi tik savo ar partnerių nuomone/turėta ankstesne patirtimi.

Logistika yra įmonės pagrindinė kompetencija

Logistika per daug svarbi, kad ją perduoti valdyti kitam

Mes turime daugiau patirties

Globalių 3PL galimybių nepakankamumas

Korporacinė politika neleidžia 3PL paslaugų naudojimo

Išaugtų klientų skundų skaičius

33

28

27

23

19

19

19

15

13

11

8

6

10 pav. Nesinaudojančių 3PL paslaugomis įmonių nesinaudojimo priežastys,

2004 - 2009 metų vidurkis, %

32


C. J. Langley, Jr. savo tyrimuose taip pat nurodo, kad dažniausiai nesinaudojančios 3PL

paslaugomis įmonės yra susidūrusios su 3PL tiekėjais ir jų siūlomomis paslaugomis, tačiau turi

blogą nuosavą ar kolegų, ar partnerių patirtį, susijusią su naudojimusi 3PL paslaugomis. Kitaip

tariant, įmonė išbandė šias paslaugas ir jos lūkesčiai nepasitvirtino, ar ji turi partnerių, kurių

lūkesčiai nepasitvirtino, todėl mano, kad naudojimasis tokiomis paslaugomis yra nenaudingas ar

net žalingas įmonei.

Kitos įvardijamos priežastys labai susijusios su pirmosiomis, kadangi susijusios su

valdymo praradimu ir logistikos svarba įmonės veikloje. 27% respondentų, nesinaudojančių 3PL

paslaugomis, nurodo, kad logistika jiems per daug svarbi, kad perduotų ją vykdyti kitiems; 23%

nurodo, kad sumažėtų valdymas; 19% teigia, kad turi daugiau patirties. Visos šios priežastys yra

subjektyvios ir sunkiai išmatuojamos, neišbandžius 3PL paslaugų, todėl jas vertinti sudėtinga.

Galima numanyti, kad jas pasirinkę logistikos vadovai arba tiesiog nėra suinteresuoti kažką

keisti įmonės veikloje, arba nepriima naujovių, arba bijo, kad tai tiesiogiai palies jų užimamų

pareigų svarbą įmonėje. Šios priežastys skamba labiau kaip baimės, negu kaip konstruktyvūs

pamatuoti ekonominiai sprendimai nesinaudoti 3PL paslaugomis.

Po 19% apklaustųjų įvardijo, kad globalios 3PL galimybės yra nepakankamos jų veiklai

ir kad jiems nepavyksta suformuoti pastovaus bendradarbiavimo su 3PL tiekėju. Šios priežastys

savo esme nurodo, kad įmonės arba išbandė 3PL paslaugas ir liko nepatenkintos suteikiamomis

galimybėmis, arba bando užmegzti partnerystės ryšius su 3PL tiekėjais, tačiau jiems tai

nepavyksta. Galima daryti išvadą, kad dėl šių priežasčių kalti 3PL tiekėjai, su kuriais susidūrė

įmonės, pasirinkusios tokią nesinaudojimo priežastį, tačiau tai suteikia galimybę trečiosios šalies

logistikos paslaugų tiekėjams peržiūrėti savo veiklą, tobulėti ir laimėti šių buvusių ar potencialių

klientų palankumą, sukuriant su jais pastovius partnerystės ryšius.

Nedidelė dalis respondentų nurodo, kad jų korporacinė politika neleidžia 3PL

naudojimo (13%), ką pakeisti yra sudėtinga dėl aukšto biurokratizmo lygio didelėse

korporacinėse įmonėse. Taip pat 11% nurodo, kad laiko sąnaudos, skirtos logistikai, nesumažėtų,

ką vėl gi reikėtų kruopščiai išmatuoti ir, galima prognozuoti, kad daugeliu atveju ilguoju

laikotarpiu ši hipotezė nepasitvirtintų. Rečiausiai nurodoma, kad išaugtų klientų skundų skaičius

(8%) ir įmonė susidurtų su krovinių saugumo problemomis (6%). Šios priežastys irgi labiau

empirinės, kadangi neturėdamos patirties, dirbant su 3PL tiekėjais, įmonės nelabai galėtų

nurodyti tokias priežastis, o tai reiškia, kad sąlyginai maža dalis dabar nesinaudojančių 3PL

paslaugomis įmonių anksčiau patyrė problemas su krovinių saugumu ar klientų skundais.

33

2.5. Informacinių technologijų reikšmė trečiosios šalies logistikos verslo vystymui

Pradedant 2002 metais į C. J. Langley, Jr. tyrimus įtrauktas atskiras informacinių

technologijų (IT) išsivystymo lygiui skirtas skyrius. Šiai dienai IT esant neatskiriama bet kokio

verslo dalimi, informacinių technologijų vaidmuo 3PL paslaugose tik auga, todėl pastarasis

aspektas tapo labai aktualus. Dėl to būtina išnagrinėti, kuo yra patenkinti 3PL naudojai, o kuo ir

kodėl – ne. Kaip nustatyta praeitame skyrelyje, kasmet vis daugiau įmonių susiduria su

problemomis, susijusiomis su nepakankamais 3PL paslaugų tiekėjų IT pajėgumais, kas lemia jų

nepasitenkinimą teikiamomis paslaugomis.

2002 2003 2004 2005 2006 2007 20080

10

20

30

40

50

60

70

80

90

10090 88 91 90 92 92 90

27

52

42 38 35 42 40

IT paslaugų poreikis

Linear (IT paslaugų poreikis)

Pasitenkinimas gaunamomis IT paslaugomis

Linear (Pasitenkinimas gaunamomis IT paslaugomis)

11 pav. 3PL naudotojų poreikio IT paslaugoms ir pasitenkinimo teikiamomis IT

paslaugomis lygiai, %

(C. John Langley, Jr., 2002 – 2009)

Nagrinėjant 11 paveikslą, galima daryti išvadą, kad per 2002 – 2008 metų laikotarpį

vartotojų atžvilgiu praktiškai niekas nepasikeitė. Keitėsi teikiamos paslaugos, jų populiarumas ir

34

užsakymo dažnumas, tačiau bendra vartotojų pasitenkinimo IT paslaugomis tendencija išlieka

beveik nepakitusi, kadangi pasitenkinimą šiomis paslaugomis išreiškia tik vidutiniškai apie 40%

apklaustųjų įmonių, o tai yra tikrai neaukštas lygis, turint omenyje, kad naujausios technologijos

pasaulyje pastaraisiais metais plinta labai sparčiai. Galima numanyti, kad čia susiduriama su 3PL

paslaugų tiekėjų nesugebėjimu prisitaikyti prie savo klientų poreikių, dėl ko nedidėja

pasitenkinimas jų IT pajėgumais. Tai yra itin svarbu, kadangi poreikį IT paslaugoms kasmet

išreiškia vidutiniškai apie 90% apklaustųjų įmonių, o tai veda prie išvados, kad daugiau negu

pusė šių įmonių lieka nepatenkintos gaunamomis paslaugomis, kas yra visiškai nepriimtina.

Geriausias būdas padidinti klientų pasitenkinimą teikiamomis IT paslaugomis būtų jų poreikių

išsiaiškinimas, konkrečių paslaugų adaptavimas kiekvienam klientui pagal poreikius ir nuolatinis

jų tobulinimas. Toks bendradarbiavimas būtų naudingas abiem šalim, kadangi IT įdiegimo lygis

veikia kaip verslo integratorius, apjungiantis net ir geografiškai nutolusius verslus į vieną

nenutrūkstamų procesų grandinę. Integracijai pasiekti reikalingas IT paslaugų plėtojimas iš 3PL

tiekėjų pusės ir 3PL naudotojų noras šiomis paslaugomis naudotis. Akivaizdu, kad poreikis ir

noras IT paslaugomis naudotis yra, todėl ši sąlyga yra įvykdyta. Trūksta didesnio dėmesio

informacinėms technologijoms iš pačių 3PL paslaugų tiekėjų.

Šiuo metu, t.y. 2009 metais 3PL paslaugų tiekėjų siūlomos IT paslaugos pateiktos 13

paveiksle, palyginant jų prieinamumą klientams su 2002 metų IT paslaugų prieinamumo

rezultatais, kai pirmą kartą ši sritis pradėta tyrinėti C. J. Langley, Jr. tyrimuose.

12 pav. IT paslaugų prieinamumas 3PL tiekėjų klientams 2002 ir 2009 metais (%)

(sudaryta autoriaus, remiantis C. John Langley, Jr., 2002; C. John Langley, Jr., 2009)

Didžiausias dėmesys šiuo metu skiriamas IT paslaugoms, skirtoms sandėlio ir

paskirstymo valdymui (net 81% 3PL paslaugų tiekėjų siūlo šią paslaugą), kai 2002 metais

labiausiai paplitusi paslauga buvo transportavimo valdymas, kuris dabar nukrito į antrąją vietą,

tačiau atsilieka labai nedaug, kadangi jo prieinamumo lygis išlieka nepakitęs net nuo 2002 metų

(šią paslaugą siūlė 75% 3PL paslaugų tiekėjų ir 2002, ir 2009 metais). Trečioji pagal paplitimą

paslauga yra labai artimai susijusi su pirmosiomis dvejomis, ji tarsi jas papildo. Krovinių

sekimas ir įvykių valdymas 2002 metais buvo siūlomas 47% 3PL paslaugų tiekėjų, kai 2009

metais šis skaičius buvo stipriai padidėjęs (net 71%). Šie rezultatai tiesiogiai siejasi su

dažniausiai iš trečiosios šalies užsakomų paslaugų rezultatais, kur nustatyta, kad absoliučiai

dažniausiai užsakomos paslaugos visais metais yra transportavimas ir sandėliavimas. Remiantis

gautais rezultatais ir nagrinėta teorine medžiaga galima daryti išvadą, kad šios paslaugos yra

kertinės ne tik IT paslaugų spektre, tačiau ir viso 3PL verslo atžvilgiu.

35

Taip pat net tris kartus padidėjo užsakymų valdymo paslaugos prieinamumas, nuo 21%

2002 metais iki 63% 2009 metais. Tai parodo, kad vis daugiau įmonių nori valdyti savo

užsakymus elektroniniu pavidalu, realiu laiku matydami visą reikiamą informaciją ir galėdami

bet kada daryti įtaką užsakymų vykdymui.

Kai kurios IT paslaugos, lyginant su 2002 metais, nebeteikiamos, tokios kaip:

importas/eksportas ir muitinės formalumai, tiekimo valdymo sistemos ar tiekimo grandinės

planavimo sistemos. Galima daryti išvadą, kad jos tiesiog yra asimiliuotos su kitomis

paslaugomis ir dėl to neišskiriamos, tačiau realiai teikiamos kaip kitų paslaugų funkcijos.

Pavyzdžiui, tiekimo grandinės valdymas išskirtinas kaip didelės integracijos procesas, apimantis

visas čia paminėtas IT paslaugas, todėl jis negali būti įvardijamas kaip IT paslauga, tai labiau

3PL tiekėjo paslauga, apimantis visas tiekimo grandinės funkcijas.

2002 metais dėl tuometinio savo novatoriškumo buvusi svarbi paslauga – galimybė

komunikuoti internetu (46% 3PL tiekėjų teikė tokią paslaugą), šiuo metu peraugo į bendrą

internetinę sąsają užsakymų atlikimui, jų sekimui, atsargų valdymu ir atsiskaitymams (tokią

paslaugą teikia 62% apklaustųjų). Natūralu, kad didėjant interneto skvarbai, gerėjant techninėms

galimybėms ir šiam tinklui tapus prieinamam kiekvienam, tik komunikuoti internetu yra maža,

36

Sandėlių/paskirstymo valdymas

Transportavimo valdymas

Krovinių sekimas/įvykių valdymas

Užsakymų valdymas

Barkodų sistema

Galimybė komunikuoti iternetuWeb sąsaja užsakymams, jų sekimui, atsargų

valdymui ir atsiskaitymamsImporatas/eksportas ir muitinės formalumai

Tiekimo valdymo sistemos

Tiekimo grandinės planavimo sistemos

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

64

75

47

21

46

60

3

6

81

71

63

70

62

2009 2002

todėl didelė dalis paslaugų atlikimo perkeliama į elektroninę erdvę, taip mažinant jų atlikimo

kaštus, gerinant atliko laiką ir dažnai supaprastinant pačią procedūrą.

Klientų pasitenkinimo lygis IT paslaugomis ir jų prieinamumas, turint omenyje,

išreikštą didžiulį poreikį šioms paslaugoms, leidžia daryti išvadą, kad informacinių technologijų

integravimo ir panaudojimo lygis vis dar yra nedidelis, todėl jam turi būti skiriamas ypatingas

dėmesys tobulinant trečiosios šalies logistikos verslą ir teikiamas paslaugas tam, kad būtų

pasiekta kuo didesnė 3PL paslaugų tiekėjų ir jų klientų integracija, siekiant bendro rezultato –

verslo procesų optimizavimo.

3. LIETUVOS TREČIOSIOS ŠALIES LOGISTIKOS VERSLO EMPIRINIS TYRIMAS

3.1. Tyrimo metodologija

Tyrimo aktualumas ir problema. Trečiosios šalies logistikos tyrimai pasaulyje atliekami jau

nuo praėjusio dešimtmečio, kai pirmą kartą C. J. Langley, Jr. (1995) atliko tyrimą, skirtą

trečiosios šalies logistikos paslaugų sektoriui Šiaurės Amerikoje ištirti. Pirmieji C. J. Langley,

Jr., taip pat R. Lieb tyrimai buvo atliekami tik Šiaurės Amerikoje, todėl jų rezultatai Europos

rinkai sunkiai pritaikomi. Nuo 2002 metų C. J. Langley, Jr. į savo tyrimus įtraukė Vakarų

Europos įmones, nagrinėdamas 3PL paslaugų paplitimą Europoje, logistikos tiekėjų teikiamas ir

jų klientų užsakomas paslaugas bei trečiosios šalies logistikos verslo perspektyvas Europoje.

Kasmet tyrimuose nagrinėjama vis daugiau aspektų, kurie aptarti antrajame šio darbo skyriuje,

pateikiant ir naujausius 2009 metų tyrimo rezultatus. Kita vertus, nors Lietuva ir yra Europos

dalis, tačiau tiesiogiai Lietuvos trečiosios šalies logistikos verslo tyrimų atlikta yra nedaug,

galima paminėti Jakubausko, G., Vasiliausko, A. V. (2007) tiriamąjį straipsnį „Trečiosios šalies

logistikos koncepcijos principas ir privalumai logistikos grandinės valdymo požiūriu“, kuriame

aptariama logistikos paslaugų užsakymo iš trečiosios šalies koncepcija, galimos jos kryptys ir

šiek tiek paliečiami Europos 3PL tyrimų rezultatai. Išsamesnis trečiosios šalies logistikos verslo

atžvilgiu yra Jaržemskio, A. (2006) straipsnis „Determination and evaluation of the factors of

outsourcing logistics“, kuriame autorius nagrinėja logistikos paslaugų užsakymą iš trečiosios

šalies, išskirdamas pagrindines funkcijas – transportavimą ir sandėliavimą – kaip atspirties

taškus, kuomet galima teigti, kad yra naudojamasi logistikos paslaugų užsakymu iš trečiosios

šalies. Tokia nuostata remiamasi ir šiame tiriamajame darbe. A. Jaržemskis atlieka Lietuvos

įmonių tyrimą, išskirdamas, kurios turi savo sandėlius/nuomojasi ir turi savo transporto

parką/nuomojasi. Šiuo atveju tai siauresnis ir kitokios pakraipos tyrimas, negu atliekamas šiame

darbe, kadangi neišskiriamas kitos logistikos funkcijos, kuriomis naudojasi Lietuvos įmonės,

37

neaišku kiek jų turi savo logistikos departamentus, o kiek naudojasi tik išorinėmis paslaugomis

bei kokiose šakose 3PL paplitimas didžiausias. Taip pat neanalizuojama, koks iš esmės yra 3PL

paslaugų paplitimas tarp Lietuvos įmonių ir koks yra pačių trečiosios šalies logistikos paslaugų

tiekėjų požiūris į šią rinką. Šie klausimai sudaro atliekamo tyrimo pagrindą ir kelia praktinę šio

darbo problemą – nepakankamas trečiosios šalies logistikos plėtrą skatinančių ir ribojančių

veiksnių Lietuvos verslo kontekste nustatymas.

Tyrimo tikslas. Pagrindinis šio darbo tiriamosios dalies tikslas yra įvertinti trečiosios

šalies logistikos paslaugų verslo plėtrą ir ateities perspektyvas Lietuvoje. Šiuo tikslu siekiama

išnagrinėti trečiosios šalies logistikos paslaugų paplitimą tarp Lietuvos įmonių bei išanalizuoti

3PL paslaugų tiekėjų požiūrį į šią rinką, remiantis Europoje atliktų tyrimų metodika.

Tyrimo modelis. Remiantis išnagrinėta moksline literatūra ir iškėlus tyrimo tikslą,

suformuotas tyrimo eigos modelis, pateikiamas 13 paveiksle.

38

Praktinė problema:Nepakankamas trečiosios šalies logistikos plėtrą skatinančių ir ribojančių veiksnių Lietuvos verslo kontekste nustatymas

Problemos ištyrimo lygmuo:Europoje – aukštas, išsamūs kasmetiniai Langley tyrimai.Lietuvoje – žemas, siauri vienkartiniai tyrimai (Jaržemskis, A. (2006); Jakubauskas, G., Vasiliauskas, A.V. (2007))

Langley Europos 2002-2009 metų 3PL tyrimų analizės rezultatai ir išvados

Prielaidos 3PL rinkos tyrimui Lietuvoje

Teorinė problema:Trečiosios šalies logistikos kaip verslo procesų integratoriaus, užtikrinančio įmonių konkurencinį pranašumą, vaidmens įvertinimas

Objektas Nr.1:Lietuvos skirtingų 8 šakų įmonės

Objektas Nr.2:Lietuvos logistikos įmonės

Tyrimo metodas:Elektroninė apklausa internetu

Išvadų ir pasiūlymų pateikimas

Tyrimo tikslas:Įvertinti trečiosios šalies logistikos paslaugų verslo plėtrą ir ateities perspektyvas Lietuvoje.

Tyrimo imtis:1. 1927 Lietuvos įmonės 2. 140 Lietuvos logistikos įmonių

Duomenų surinkimas, apdorojimas ir analizavimas:2007 metų Microsoft Excel programos versija

Uždaviniai Nr.1:1. Išanalizuoti 3PL paslaugų paklausą2. Atskleisti 3PL paslaugų naudą įmonėms3. Įvertinti 3PL naudotojų pasitenkinimo paslaugomis lygį 4. Išnagrinėti problemas, su kurio susiduria 3PL paslaugų naudotojai5. Atskleisti IT poreikį įmonių logistikoje ir šios srities panaudojimo lygį

Uždaviniai Nr.2: 1. Išanalizuoti 3PL paslaugų pasiūlą;2. Atskleisti 3PL tiekėjų prioritetus, teikiant paslaugas 3. Atskleisti 3PL tiekėjų norą ir gebėjimą spręsti klientams iškylančias problemas4. Išnagrinėti 3PL tiekėjų IT paslaugų logistikoje galimybes ir pasiūlą5. Nustatyti 3PL tiekėjų verslo plėtros kryptis ir planus

Anketa Nr.1:Lietuvos skirtingų 8 šakų įmonėms

Anketa Nr.2:Lietuvos logistikos įmonėms

13 pav. Tyrimo modelis

39

Tyrimo objektas. Šiame darbe numatyta atlikti tyrimą dvejomis kryptimis: viena,

orientuota į trečiosios šalies logistikos paslaugų naudotojus (Lietuvos įmones); kita, orientuota į

trečiosios šalies logistikos paslaugų tiekėjus (Lietuvos logistikos įmones). Tiriamoji geografinė

apimtis yra Lietuvos teritorija, tyrime išskiriamos tokios verslo šakos: aukštosios technologijos ir

elektronika, maistas ir gėrimai, telekomunikacijos, sveikatos priežiūra, mažmeninė prekyba,

pramoninė gamyba, chemijos ir automobilių pramonė. Šios šakos pasirinktos remiantis C. J.

Langley, Jr. vykdytais Europos tyrimais, juos pritaikius Lietuvos verslo išsivystymo lygiui. Šiuo

atveju automobilių pramonė būtų tik prekyba automobiliais, kadangi Lietuvoje gaminamų

automobilių nėra. Kitos šakos Lietuvoje plėtojamos, todėl į jas ir numatoma orientuotis, turint

omenyje, kad gautus rezultatus norima lyginti su Europos 3PL tyrimais.

Taip pat, remiantis Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatymu (1998

m. lapkričio 24 d. Nr. VIII-935), įmonės skirstomos į mikro, mažas, vidutines ir dideles įmones,

siekiant gauti kuo tikslesnius tyrimo rezultatus.

Tyrimo pobūdžio nustatymas. Antrojoje darbo dalyje išsamiai išnagrinėti C. J.

Langley, Jr. atlikti Europos 3PL tyrimai ir patiektos jų išvados, naudojamos šiam tyrimui kaip

atspirties taškas. Atliktą antrinių duomenų analizę galima pavadinti žvalgomuoju tyrimu,

kadangi „žvalgomasis tyrimas gali būti atliekamas nustatyti tolesnio tyrimo kryptis ir

svarbiausius rodiklius bei išsiaiškinti, koks tyrimas turėtų būti atliekamas“ (Pranulis V. P., 2007,

p. 35). Remiantis C. J. Langley, Jr. atliktais tyrimais, numatoma naudoti panašią metodologiją ir

rodiklius trečiosios šalies logistikos verslo rinkai tirti. Numatomas tyrimas yra aprašomojo tipo,

kadangi juo siekiama įvertinti esamą trečiosios šalies logistikos verslo rinkos situaciją, nustatyti

plėtros tendencijas ir jas nulemiančius veiksnius, neieškant pačios trečiosios šalies logistikos

kaip verslo krypties atsiradimo priežasčių Lietuvoje, o apsiribojant jau susiformavusia rinka.

Tyrimas atliekamas Lietuvos geografinėje teritorijoje.

Tyrimo metodas. Tyrimui atlikti pasirinktas kiekybinis tyrimo būdas – apklausa,

kadangi šis metodas leidžia surinkti pirminę informaciją (Pranulis V. P., 2007, p. 41). Pirmiausi

šis metodas pasirinktas dėl jo plataus taikymo tiriant reiškinius ir procesus. Taip pat apklausa

suteikia tyrimui objektyvumo, nes kiekvienam respondentui pateikiamas vienodas klausimynas,

kurį jis turi užpildyti nedalyvaujant tyrėjui, todėl neįmanoma daryti įtakos būsimiems

atsakymams. Antroji priežastis, dėl ko pasirinktas šis tyrimo būdas, yra tai, kad nagrinėtuose C.

J. Langley, Jr. 3PL tyrimuose tokio būdo naudojimas yra istoriškai pasitvirtinęs. Šiuose

tyrimuose siunčiamas elektroninis laiškas į įmones su prašymu prisijungti prie anketos nurodytu

internetiniu adresu, kur respondentai atsako į klausimus, o rezultatai automatiškai

užregistruojami duomenų bazėje. Taigi, atliekamame tyrime numatoma naudoti elektroninę

40

Finansiniai duomenys

Teikiamos paslaugos

Tyrimas

3PL naudotojaiNesinaudojantys 3PL paslaugomis

3PL paslaugų tiekėjai

Netiekiantys 3PL paslaugų

Teikiamos IT paslaugos

Priežastys Ateities planai

Pasitenkinimo lygis ir nauda

Problemos IT paslaugų poreikis ir užsakymas

Užsakomos paslaugos

Nepatenkinti poreikiai

Rezultatai IVRezultatai IIIRezultatai IIRezultatai I

Rezultatų sisteminimas ir analizė

IŠVADOS

I kryptis: Lietuvos skirtingų 8 šakų įmonės

II kryptis: Lietuvos logistikos paslaugų tiekėjai

Teikiamos IT paslaugos

Finansiniai duomenys

Ateities planai

apklausą, siunčiant laišką elektroniniu paštu su nuoroda į klausimyną. Elektroninis apklausos

būdas pasirinktas dėl jo operatyvumo ir mažų kaštų bei geografiškai nutolusių respondentų.

Tokiu būdu realiu laiku gaunami respondentų atsakymų duomenys, kuriuos toliau galima

sisteminti ir apdoroti, pasitelkiant duomenų apdorojimo programinę įrangą.

Sudaromi du skirtingi klausimynai, kadangi tyrimas turi dvi kryptis, kaip parodyta 14

paveiksle.

41

14 pav. Tyrimo kryptys

Pirmosios (I) krypties klausimynas pateikiamas Lietuvos skirtingų aštuonių šakų

įmonėms. Skirtingai nei C. J. Langley, Jr. tyrimuose, prašymas užpildyti klausimyną siunčiamas

ne tik už logistiką atsakingiems asmenims (logistikos vadybininkams, logistikos vadovams ir

pan.), kadangi Lietuvos įmonės savo internetiniuose tinklapiuose dažniausiai nenurodo

darbuotojų organizacinės struktūros, ar jų kontaktinių duomenų, todėl identifikuoti, ar

konkrečioje įmonėje iš viso yra logistikos skyrius ar už įmonės logistiką atsakingas asmuo

neįmanoma be tiesioginio kontakto su įmone. Dėl imties dydžio tiesioginis kontaktas su

kiekviena įmone yra neįmanomas, todėl nuoroda į internetinį klausimyną siunčiama į bendrąjį

įmonės kontaktinį elektroninį paštą.

Klausimynas skirstomas į tris pagrindinius blokus: 3PL paslaugų naudotojams skirti

klausimai; nesinaudojantiems 3PL paslaugomis skirti klausimai; bendra informacija apie įmones.

Šiuo būdu atskiriami 3PL naudotojai ir įmonės, nesinaudojančios šiomis paslaugomis, bei

gaunama informacija apie pačias įmones.

Antroji (II) tyrimo kryptis, pavaizduota 14 paveiksle, yra Lietuvos logistikos tiekėjų

apklausa. C. J. Langley, Jr. tyrimuose ši pozicija aprašoma pagal duomenis gautus

bendradarbiaujant su garsių pasaulinių logistikos įmonių atstovais. Šiame tyrime pasirinktas

kitoks būdas, kadangi galimybės tiesiogiai pasikalbėti su visomis Lietuvos logistikos įmonėmis

nėra, o atskirti kurios teikia, o kurios neteikia 3PL paslaugas, neapklausus jų, neįmanoma. Dėl

šių priežasčių Lietuvos logistikos įmonėms siunčiamas klausimynas, kurį sudaro trys

pagrindiniai blokai: klausimai, skirti 3PL tiekėjams; klausimai, skirti neteikiančioms 3PL

paslaugų, įmonėms; bendra informacija apie įmones. Tokiu būdu surinktus duomenis galima

susisteminti ir atlikti jų lyginamą analizę, remiantis C. J. Langley, Jr. tyrimais, nagrinėtais

antrajame skyriuje. Šiuo atveju elektorinis laiškas su prašymu dalyvauti tyrime taip pat

siunčiamas į Lietuvos įmonių, įvardijančių savo veiklą kaip logistinę, bendrąjį elektroninį paštą

su nuoroda į klausimyną internete ir glaustu tyrimo aprašymu.

Klausimynus sudaro uždari dichotominiai klausimai, į kuriuos atsakant prašoma

pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų, multichotominiai klausimai, į kuriuos atsakant prašoma

parinkti atsakymą daugiau negu iš dviejų variantų, atviri klausimai ir Likerto skalės (Pranulis V.

P., 2007, p. 297). Pirmieji anketos klausimai yra skirti supažindinti respondentus su tiriamuoju

dalyku ir paruošti juos sudėtingesniems klausimams, taigi pradžioje pateikiami bendresni

klausimai, tolygiai juos konkretizuojant, o pabaigoje pateikiami klasifikavimo ir finansiniai

42

klausimai apie įmonių veiklą. Pirmąją anketą sudaro 18 klausimų, antrąją – 14. Abiejų tyrimo

krypčių anketos pateikiamos atitinkamai 3 ir 4 prieduose.

Imties atranka. Imties atranką pasirinkta atlikti remiantis anksčiau kitų autorių

(Langley C. J. Jr., Jaržemskis, A.) atliktais trečiosios šalies logistikos tyrimais Europoje ir

Lietuvoje. Šių tyrimų imtys ir atsakomumo lygmuo pateikiamas 6 lentelėje. C. J. Langley, Jr.

tyrimuose atsakomumo lygmuo ženkliai didesnis negu A. Jaržemskio atliktame tyrime. Taip yra

todėl, kad C. J. Langley, Jr. Europos trečiosios šalies logistikos tyrimuose anketos buvo

siunčiamos įmonių atstovams, tiesiogiai atsakingiems už logistiką toje įmonėje, dėl ko jų

suinteresuotumas tyrimu natūraliai didesnis. Deja, nuo 2006 metų C. J. Langley, Jr. savo

tyrimuose nepateikia tyrimo imties, tik atsakiusiųjų respondentų skaičių iš viso pasaulio, dėl ko

neįmanoma nustatyti, kokia buvo Europos tyrimo imtis ir koks buvo respondentų iš Europos

atsakomumo lygis. Lietuvoje atliktame A. Jaržemskio tyrime anketos buvo siųstos į įvairias

Lietuvos įmones, tačiau ne konkretiems asmenims, dėl ko susidomėjimas šiuo tyrimu buvo

mažesnis. Konkreti respondentų atranka nei Europos, nei Lietuvos tyrimuose nenurodoma.

6 lentelė. Atliktų trečiosios šalies logistikos tyrimų imtys ir atsakomumo lygmuo*

Tyrimo autorius Langley C. J. Jr. Langley C. J. Jr. Langley C. J. Jr. Langley C. J. Jr. Jaržemskis,

A.

Metai 2002 2003 2004 2005 2006

Išsiųsta anketų 439 466 3698 1997 3035

Atsakomumas (%) 9 11 7 17 1.8

* Sudaryta autoriaus, remiantis Langley C. J. Jr., 2002-2005; Jaržemskis, A., 2006.

Remiantis jau atliktais tyrimais, ypač išsamiais C. J. Langley, Jr. Europos trečiosios

šalies tyrimais, numatoma pasirinkti panašią imtį, imant aritmetinį šių tyrimų imčių vidurkį, t.y.

numatoma išsiųsti 1927 anketas Lietuvos įmonėms. Jos bus atrenkamos atsitiktinės atrankos

būdu po lygiai kiekvienai norimai ištirti verslo šakai (t.y. po 241 anketą skirtingoms kiekvienos

iš 8 tiriamų šakų įmonėms) iš Lietuvos įmonių katalogo. Vidutinis C. J. Langley, Jr. tyrimų

atsakomumas buvo 11%, o A. Jaržemskio tyrimo tik 1.8%. Kadangi šie tyrimai nėra nei

tiesiogiai susiję, nei tiria tokius pačius klausimus, taip pat atliekami skirtingose geografinėse

ribose, naudojant skirtingą metodologiją, manau, kad šiame tyrime galima tikėtis artimesnio A.

Jaržemskio tyrimui atsakomumo lygio, turint omenyje Lietuvos įmonių uždarumą ir menką

bendradarbiavimo su mokslo atstovais.

43

Antro tipo anketos bus siunčiamos į Lietuvos logistikos įmones. Numatoma išsiųsti 140

anketų, įmones renkantis atsitiktinės atrankos būdu iš Lietuvos įmonių katalogo internete. Šis

skaičius nustatytas grynai matematiniu būdu. Remiantis Lietuvos statistikos departamento

duomenimis 2009 metų pabaigoje buvo registruota beveik 84000 veikiančių įmonių, iš kurių

beveik 6000 nurodančios, kad verčiasi transportavimo ir sandėliavimo veikla. Skaičiuojant pagal

pirmųjų anketų, siunčiamų Lietuvos įmonėms skaičių (1927), tai sudaro 2.3% nuo visų Lietuvos

įmonių, todėl atitinkamai suskaičiuota ir tiriamų logistikos įmonių imtis – 2.3% nuo visų tokio

pobūdžio įmonių (5967). Tai suapvalinus iki dešimčių sudaro 140 logistikos įmonių, kurioms ir

numatoma išsiųsti anketas.

Duomenų apdorojimas ir analizavimas. Surinkus duomenis iš atsakytų ir analizei

tinkamų anketų, būtina juos apdoroti, kadangi nesusisteminti atsakymai ir skaičiai neleidžia

daryti jokių išvadų ar numatyti tendencijų. Šiam tikslui įgyvendinti bus naudojamas 2007 metų

Microsoft Office programinio paketo Microsoft Excel programa. Pastaruoju įrankiu gauti

duomenys bus analizuojami įvairiais aspektais.

Papildomai numatoma atlikti lyginamąją C. J. Langley, Jr. tyrimų ir atliekamo tyrimo

analizę, atrandant panašumus ir skirtumus, siekiant įvertinti Lietuvos trečiosios šalies logistikos

paslaugų rinką Europos atžvilgiu.

3.2. Empirinio tyrimo rezultatų analizė

Remiantis 2009 metais parengta tyrimo metodologija, 2010 metų vasario mėnesį buvo

patikslinti ir sudaryti galutiniai klausimynai, kurie buvo patalpinti į apklausų vykdymo tinklapį

www.publika.lt, leidžiantį interaktyviai apklausti norimus respondentus. Kaip ir numatyta tyrimo

modelyje, sudaryti du skirtingi interaktyvūs klausimynai, kurie abu patalpinti internete, tačiau

apribota galimybė viešai į juos patekti, norint užtikrinti, kad tik atitinkantys tyrimo kriterijus

respondentai dalyvaus apklausoje. Atrinktoms įmonėms buvo siunčiami kvietimai dalyvauti

apklausoje, kurių pavyzdžiai pateikiami 3 ir 4 prieduose.

2010 metų kovo mėnesio pirmosiomis dienomis iš viso išsiųstos 1876 anketos 8

skirtingų šakų Lietuvos įmonėms ir 140 anketų Lietuvos logistikos įmonėms, kaip ir numatyta

tyrimo metodologijoje. Išsamūs duomenys pateikiami 7 lentelėje žemiau.

7 lentelė. Pirminių tyrimo rezultatų ataskaita

Verslo šaka Išsiųsta kvietimų dalyvauti tyrime

Nepasiekė adresato

Pasiekė adresatą

Užpildė klausimyną

Atsakomumas

1. Aukštosios technologijos ir elektronika

289 75 214 14 6.54 %

2. Maisto ir gėrimų pramonė 251 57 194 16 8.25 %

44

http://www.publika.lt/

3. Telekomunikacijos 159 47 112 6 5.36 %

4. Sveikatos priežiūra 255 73 182 2 1.10 %

5. Mažmeninė prekyba 268 84 184 32 17.39 %

6. Pramoninė gamyba 236 44 192 14 7.29 %

7. Chemijos pramonė 91 22 69 12 17.39 %

8. Automobilių pramonė 327 64 263 4 1.52 %

Viso: 1876 466 1410 100 7.09 %

1. Logistika 140 63 77 6 7.79 %

Naudotasi viešu įmonių katalogu „Mūsų Lietuva 2009“, iš kur atrinktos tik įmonės,

turinčios elektroninį paštą. Planuota išsiųsti po vienodą skaičių anketų kiekvienai verslo šakai

(po 241 anketą), tačiau susidurta su problema, kad kai kuriose verslo šakose tiek įmonių, turinčių

elektroninį paštą, atrinkti buvo neįmanoma, todėl tai sumažino įmanomų apklausti įmonių

skaičių. Būtina paminėti, kad buvo atrenkami tik unikalūs įrašai įmonių duomenų bazėje,

kadangi nemažai įmonių turi po kelis ar net keliolika padalinių Lietuvos teritorijoje. Toks būdas

pasirinktas duomenų patikimumui užtikrinti, kadangi vienos įmonės padaliniai įprastai naudojasi

vienodais logistikos pajėgumais ir tomis pačiomis paslaugomis, o tai galėtų iškreipti tyrimo

rezultatus.

Mažiausiai anketų išsiųsta chemijos pramonės atstovams (tik 91 anketa), tačiau jie buvo

patys aktyviausi dalyvaujant apklausoje (atsakomumas net 17.39%). Daugiausiai anketų (net

327) išsiųsta automobilių pramonės atstovams, tačiau jie buvo vieni pasyviausių (atsakomumas

tik 1.52%). Taigi, atsakomumo lygis svyruoja skirtingose verslo šakose, žemiausias – sveikatos

priežiūros ir automobilių pramonės šakose (atitinkamai tik 1.10% ir 1.52%), aukščiausias –

mažmeninės prekybos ir chemijos pramonės šakose (vienodas santykinis dydis, lygus 17.39 %).

45

Aukštosios technologijos ir elektronika

Telekomunikacijos

Mažmeninė prekyba

Chemijos pramonė

Logistikos įmonės

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90%

74%

77%

70%

71%

69%

81%

76%

80%

55%

7%

8%

5%

1%

17%

7%

17%

2%

8%

Užpildė klausimyną Pasiekė adresatą

15 pav. Anketų, pasiekusių adresatus, ir jų atsakomumo santykis skirtingose verslo šakose

(sudaryta autoriaus)

Taip pat buvo siųsta antroji anketa, skirta išskirtinai tik logistika užsiimančioms

įmonėms, kaip ir numatyta metodologinėje dalyje. Paradoksalu, kad būtent šioms įmonėms

skirtų laiškų, nepasiekusių adresato, grįžo daugiausiai. Galima daryti išvadą, kad esamas

ekonominis sunkmetis labai palietė šią šaką ir daug įmonių nebetęsia savo veiklos. Logistikos

įmonėms buvo išsiųsta 140 kvietimų dalyvauti tyrime, pasiektas beveik 8% atsakomumo lygis.

Vidutinis atsakomumo lygis šiek tiek didesnis negu 7%, kas iš principo viršijo

ankstesnių Lietuvoje su trečiosios šalies logistika susijusių tyrimų atsakomumo lygį, taip pat

viršijo pačių tyrėjų planuotą atsakomumo lygį (buvo tikimasi surinkti bent 5% tinkamai

užpildytų anketų). Šie duomenys patvirtina pasirinkto tyrimo tinkamumą ir atlikimo patikimumą.

Kaip jau minėta kvietimai dalyvauti tyrime buvo siunčiami į įmonių bendruosius

elektroninius paštus, viešai skelbiamus „Mūsų Lietuva 2009“ įmonių duomenų bazėje. Susidurta

su netikslių duomenų problema, kadangi net 25% visų išsiųstų kvietimų grįžo nepasiekę

adresatų, t.y. 466 laiškai. Adresatus pasiekė 75% visų siųstų kvietimų, t.y. 1410 laiškų.

Galima daryti išvadą, kad tos įmonės arba nebevykdo veiklos, arba jų duomenys

pasikeitę, arba jos jau bankrutavusios ir nebeegzistuoja. Dauguma grįžusių laiškų buvo su

paaiškinimu, kad toks adresų blokas jau nebeegzistuoja, dėl ko peršasi išvada, kad dauguma šių

įmonių jau bankrutavusios per praeitus metus. To iš anksto patikrinti buvo neįmanoma, kadangi

46

naudotasi 2009 metų įmonių duomenų baze, kuri specialistų buvo renkama anksčiau, o

šiandieninės ekonomikos sąlygomis vienos įmonės bankrutuoja, o kitos steigiasi itin greitai.

Norint gauti kuo tikslesnius duomenis apie apklausiamas įmones, joms anketos

pabaigoje užduoti klausimai apie turimų darbuotojų skaičių ir vidutinę metinę apyvartą.

Remiantis Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatymu (1998 m. lapkričio 24 d.

Nr. VIII-935), šie kriterijai leidžia įmones suskirstyti į mikro, mažas, vidutines ir dideles.

Iki 10 11 – 50 51 – 250 251 ir daugiau0

10

20

30

40

50

60

30

46

18

6

Iki 7 mln. litų 8 – 24 mln. litų 25 – 138 mln. litų 139 mln. litų ir daugiau

0

10

20

30

40

50

60 58

24

14

4

16 pav. Tirtų Lietuvos įmonių darbuotojų skaičius ir metinė apyvarta, %


Pagal gautus duomenimis matome, kad daugiausia respondentų atstovauja mikro

(turinčias iki 10 darbuotojų ir pasiekiančias iki 7 mln. Lt apyvartą) ir mažas įmones (turinčias

nuo 11 iki 50 darbuotojų ir pasiekiančias nuo 8 iki 24 mln. Lt apyvartos). Šios įmonės sudaro

apie 75% respondentų, vertinant pagal abu kriterijus. Remiantis šiais duomenimis galima daryti

išvadą, kad Lietuvoje vyraujančios įmonės tirtose 8 verslo šakose yra mikro ar mažos. Vidutinių

ir didelių įmonių yra beveik trigubai mažiau. Tai galima būtų sieti su neilga Lietuvos laisvos

ekonomikos istorija, kuri daro įtaką visam verslo gyvavimui. Verslo plėtra priklauso ne tik nuo

to, kaip jis veikia, bet ir nuo to, kur jis veikia, t.y. valstybės, kurioje verslas vystosi, įstatyminės

bazės, politinių jėgų noro ir galimybių pritaikyti ekonomiką laisvam ir integruotam verslo

vystymuisi. Plačiau valstybės įtakos klausimas nenagrinėjamas, kadangi tam reikėtų atlikti

atskirą tyrimą.

Remiantis gautais duomenimis apie įmones galima teigti, kad šis tyrimas geriausiai

reprezentuoja mikro ir mažų įmonių logistinius poreikius bei 3PL supratimo ir panaudojimo lygį.

Tolimesniuose skyreliuose išsamiai nagrinėjami gauti duomenys apie trečiosios šalies

logistikos kaip verslo vieneto supratimą, naudojimosi juo lygį Lietuvoje, užsakomąsias

logistikos paslaugas, informacinių technologijų svarbą šio verslo vystymui bei problemas, su

kuriomis susiduria Lietuvos įmonės, užsakydamos trečiosios šalies logistikos paslaugas. Taip pat

47

išskiriama 3PL sukuriama nauda Lietuvos verslui, o gauti rezultatai lyginami su antrajame

skyriuje nagrinėtų C. J. Langley, Jr. tyrimų rezultatais. Remiantis teorine medžiaga, surinktais

tyrimo duomenimis ir lyginamąja analize darbo pabaigoje patiekiamos išvados ir

rekomendacijos dėl trečiosios šalies logistikos verslo plėtros ir perspektyvų Lietuvoje.

3.2.1. Lietuvos įmonių logistiniai poreikiai

Prieš nagrinėjant įmones, kurios nurodė save kaip 3PL naudotojus, pirmiausia svarbu

nustatyti, kokios bendrai logistikos funkcijos įmonėms yra reikalingos ir kokias jos atlieka

pačios, o kokias užsako iš kitų įmonių. Tai yra svarbu, kadangi 3PL koncepcija, aprašyta

pirmajame skyriuje numato, kad įmonę laikyti 3PL naudotoja galima tik tuomet, kai ji užsako

bent transportavimo ir sandėliavimo paslaugas iš vienos logistikos įmonės, teikiančios

kompleksines logistikos paslaugas.

Iš 17 paveikslo matome, kad visos klausime nurodytos logistikos funkcijos yra

reikalingos Lietuvos įmonėms. Labai ryškiai išsiskiria tik transportavimas, kurio poreikį nurodė

net 94% visų įmonių-respondenčių. Galima numanyti, kad tai sietina su Lietuvos geografine

padėtimi ir verslo specifika. Mūsų rinkai esant itin mažai dauguma įmonių dalį ar net visą savo

produkciją eksportuoja svetur, dėl ko parduodamos produkcijos transportavimas yra gyvybiškai

svarbi sritis, be kurios jos negalėtų funkcionuoti.

Toliau pagal svarbumą įmonėms reikalingos logistikos funkcijos yra sandėliavimas ir

medžiagų ir atsargų valdymas (saugojimas, priežiūra ir pan.). Poreikį šioms funkcijoms

atitinkamai nurodė 51% ir 43% respondentų. Šios funkcijos artimai susijusios tarpusavyje ir su

transportavimu, kadangi prekėms pagaminti reikalingos žaliavos, kurias reikia saugoti ir

prižiūrėti, o pagamintą produkcija turi būti saugiai sandėliuojama, kol nebus pristatyta į

paskirstymo taškus ar eksportuota.

48

Transportavimas

Sandėliavimas

Medžiagų ir atsargų valdymas (saugojimas, priežiūra ir pan.)

Užsakymų priėmimas, apdorojimas ir vykdymas

Krovinių priežiūra ir apmokėjimo organizavimas

Informacijos srautų valdymas (informacinės technologijos)

Kitos

0% 20% 40% 60% 80% 100%

94%

51%

43%

40%

34%

30%

0%

17 pav. Logistikos funkcijos reikalingos Lietuvos įmonių veikloje


Visos likusios logistikos funkcijos yra siejamos su procesų automatizavimu ir

optimizavimu, ypač informacijos srautų valdymas. Dėl šios priežasties gauti rezultatai yra labai

teigiami ir nurodo Lietuvos įmonių pastangas neatsilikti nuo naujausių tendencijų informacinių

technologijų srityje. Kaip matome iš 18 paveikslo šios funkcijos pagal įmonių poreikius išsidėstė

atitinkamai: 40% – užsakymų priėmimas, apdorojimas ir vykdymas, 34% – krovinių priežiūra ir

apmokėjimo organizavimas ir 30% – informacijos srautų valdymas (IT).

Gautieji duomenys veda prie išvados, kad pati svarbiausias logistikos funkcija Lietuvos

įmonėms yra transportavimas, todėl net 90% jų šią paslaugą užsako, o ne atlieka pačios.

Duomenys pateikiami 18 paveiksle.

Transportavimas apima labai daug funkcijų, tokių kaip: transporto srautų organizavimas

ir valdymas, automobilių parko išlaikymas ir priežiūra, darbuotojų (vairuotojų) apmokymas ir

išlaikymas ir kitos. Susidaro didelės pastovios išlaidos, kurios įmonėms gali būti nenaudingos

dėl nepastovių transportavimo srautų, o užsakant šią paslaugą galima to išvengti. Tiesiog visa su

transportavimu susijusi rizika ir kaštai perduodami kitai įmonei, o perkama tik paslauga, taip

supaprastinant savo veiklą ir pasiliekant tik kontrolės funkciją. Vis dėlto 34% įmonių nurodė

pačios atliekančios transportavimo funkcijas, todėl duomenys persidengia. Tai reiškia, kad dalis

įmonių šia funkciją paskirsto dvipusiai – dalį atlieka pačios, o dalį užsako iš kitų įmonių.

Neatlikus papildomo tyrimo sudėtinga tiksliai spręsti, kodėl taip daroma, tačiau tai gali būti

sietina su atliekamos veiklos geografine teritorija. Kuo didesnė veiklos geografinė apimtis, tuo

didesnių transportavimo pajėgumų įmonei reikia, todėl naudotis vien savo turimais pajėgumais

tampa per brangu ir nenaudinga. Remiantis teorine medžiaga ir nagrinėtais Europos 3PL

49

tyrimais galima teigti, kad įprastai būtent šioje vietoje įmonės ir pereina prie užsakomųjų

logistikos paslaugų.

Transportavimas

Sandėliavimas

Medžiagų ir atsargų valdymas (saugojimas, priežiūra ir pan.)


Krovinių priežiūra ir apmokėjimo organizavimas

Informacijos srautų valdymas (informacinės technologijos)

Jokių

Kitas

0% 20% 40% 60% 80% 100% 120% 140%

34%

72%

68%

70%

62%

44%

10%

90%

20%

10%

10%

8%

8%

4%

4%

Atlieka pati Užsako

18 pav. Įmonių pačių atliekamų ir užsakomų logistikos funkcijų santykis, %


Visiškai priešingą tendenciją galima įžvelgti nagrinėdami įmonių sandėliavimo

poreikius. Kaip minėta anksčiau 51% nagrinėjamų įmonių nurodė poreikį šiai logistikos

funkcijai, tačiau iš 18 paveikslo matome, kad tokią paslaugą užsako tik 20% įmonių, o net 72%

turi savo sandėlius. Tai vėl gi gali būti sietina su geografine įmonių veiklos apimtimi, kadangi

turėti sandėlį Lietuvoje gali daugelis įmonių, bet, esant poreikiui paskirstyti savo produkciją po

sandėlius plačioje geografinėje teritorijoje, tai tampa brangu ir sudėtinga. Šioje vietoje taip pat

gali pasitarnauti 3PL koncepcija, teigianti, kad esant tokiems poreikiams, geriausias sprendimas

yra perduoti šią funkciją kitai įmonei, turinčiai didelius logistinius pajėgumus visoje reikalingoje

geografinėje teritorijoje.

Kitas logistikos funkcijas (medžiagų ir atsargų valdymas; užsakymų priėmimas,

apdorojimas ir vykdymas; krovinių priežiūra ir apmokėjimo organizavimas; informacijos srautų

valdymas (informacinės technologijos)), kurioms poreikis buvo nurodytas vidutiniškai 35%

įmonių, jos dažniausiai atlieka pačios, o užsako vidutiniškai tik apie 9% respondentų. Net 68%

įmonių pačios valdo savo medžiagų ir atsargų srautus, dėl ko peršasi išvada, kad jos tiesiog

nenori niekam perduoti valdyti savo tiekimo organizavimo, kad jis nenutrūktų. 70% įmonių

pačios priima užsakymus, juos apdoroja ir vykdo, o 62% prižiūri krovinius ir organizuoja

50

apmokėjimus. Turint omenyje, kad dauguma respondentų buvo mikro ir mažų įmonių atstovai,

tai atrodo logiška, kadangi mažose įmonėse įprastai susiformuoja vieno žmogaus valdymo

principas, kuomet vadovas (dažniausiai ir savininkas) stengiasi viską kontroliuoti, o įmonės

užsakymai yra potencialus pelnas, todėl jų kontrolė tampa prioritetine sritimi.

10% respondentų nurodė, kad neatlieka jokių logistikos funkcijų, o tai reiškia, kad arba

jiems jų tiesiog nereikia, arba jie visas logistikos paslaugas užsako. Dar 4% respondentų nurodė,

kad jie neužsako jokių logistikos paslaugų, o tai vėl gi reiškia, kad arba jiems jų nereikia, arba

viską atlieka patys. Vien iš šio atsakymo neįmanoma tiksliai nustatyti priežasties, todėl plačiau

to nenagrinėsiu. Dar 4% įmonių nurodė, kad užsako kitas logistikos paslaugas negu buvo

pateikta pasirinkime, tačiau specialiai tam skirtame laukelyje nenurodė, kokias konkrečiai, todėl

tai reikšmės tyrimo rezultatams neturi.

3.2.2. Veiksniai, lemiantys trečiosios šalies logistikos tiekėjo

pasirinkimą

Visos apklaustos Lietuvos įmonės, kurios naudojasi 3PL paslaugomis, klausimo apie

savo 3PL tiekėjo pasirinkimą nulemiančius veiksnius atsakymuose daugumą pateiktų atsakymo

variantų žymėjo kaip labai svarbius, svarbius ar vidutiniškai svarbius. Atitinkamas klausimas

apie svarbiausius veiksnius, teikiant 3PL paslaugas buvo užduotas ir logistikos įmonėms, kurios

taip pat visus veiksnius įvardijo kaip labai svarbius, svarbius ar bent vidutiniškai svarbius.

Visi 100% respondentų teigia, kad renkantis savo 3PL tiekėją, jie vadovavosi paslaugų

kokybe ir kaina. Šie veiksniai svarbiausi ir tiekėjams, nes absoliučiai visos logistikos įmonės,

teikiančios 3PL paslaugas, žymėjo paslaugų kainą ir kokybę kaip labai svarbius veiksnius,

teikiant paslaugas klientams. Daugiausiai, t.y. 33% respondentų nekreipė dėmesio į tai, ar

pažįsta įmonės direktorių, 28% - nesidomėjo teikiamomis papildomomis paslaugomis, 22%

respondentų nerūpėjo paslaugų įvairovė, 11% - geri atsiliepimai apie įmonę, o tik 6% įmonių

buvo nesvarbi 3PL tiekėjų išvystyta infrastruktūra.

Analizuojant 3PL tiekėjų požiūrį į teikiamas paslaugas, nustatyta aiški tendencija, kad

jiems svarbiausi veiksniai yra paslaugų kaina, kokybė ir ilgalaikis bendradarbiavimas su savo

klientais. Tokius atsakymus kaip labai svarbius žymėjo visi respondentai. Svarbiais veiksniais jie

įvardijo paslaugų įvairovę, paslaugų prieinamumą klientams, nuolatinį paslaugų tobulinimą ir

esamo paslaugų lygio išlaikymą. Didžiausias įmanomas pelnas 3PL tiekėjams liko paskutinėje

vietoje ir šis veiksnys vienintelis buvo pažymėtas kaip vidutiniškai svarbus. Iš šių atsakymų

galima daryti išvadą, kad Lietuvos 3PL paslaugų tiekėjai pirmiausia vertina ilgalaikį

bendradarbiavimą su savo klientais ir jiems teikiamų paslaugų kokybę už prieinamą kainą, o

51

sukūrus tvirtus ryšius su savo klientais galima tikėtis ir atitinkamo pelningumo. Bet kurios

komercinės įmonės pagrindinis tikslas yra pelno siekimas, tačiau tendencija, kad pelną norima

uždirbti pirmiausia stengiantis dėl klientų patenkinimo ir paslaugų kokybės yra labai brandi ir

toliaregiška, vertinant iš ateities perspektyvos.

Be to, visi Lietuvos įmonių atstovai buvo paprašyti įvertinti kiekvieno pateikto 3PL

tiekėjo pasirinkimo kriterijaus svarbą skalėje nuo „visiškai nesvarbu“ iki „labai svarbu“. Šiems

atsakymams suteiktos sąlyginės procentinės išraiškos: visiškai nesvarbu – 0%; nesvarbu – 25%;

vidutiniškai svarbu – 50%; svarbu – 75%; labai svarbu – 100%. Naudojantis šiomis sąlyginėmis

vertėmis sudarytas 19 paveikslas, vaizduojantis minėtųjų pasirinkimo kriterijų svarbą Lietuvos

įmonėms.

Paslaugų kokybė

Paslaugų kaina

Geri atsiliepimai apie įmonę

Gerai išvystyta įmonės infrastruktūra

Paslaugų įvairovė

Teikiamos papildomos paslaugos

Įmonės direktorius yra mano draugas

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

92%

78%

58%

56%

42%

42%

31%

19 pav. 3PL tiekėjų pasirinkimo kriterijai pagal svarbą


19 paveiksle labai aiškiai galima matyti kaip tam tikri įmonės rodikliai nulemia

potencialių klientų pasirinkimą. Taigi, įmonėms renkantis būsimus 3PL paslaugų tiekėjus

svarbiausias kriterijus yra kokybė (sąlyginė svarba 92%), nors dažniausiai šiuo metu yra

galvojama, kad svarbiausia yra gera kaina. Nustatyta, kad trečiosios logistikos versle ši taisyklė

nėra tokia griežta. Pirmiausia teikiamos paslaugos turi būti kokybiškos, o tik tuomet rankamasi

pagal kainą (sąlyginė svarba 78%). Kadangi skirtumas tarp šių kriterijų svarbos nėra didelis, o

jie yra labai glaudžiai susiję, todėl galima daryti išvadą, kad potencialūs 3PL paslaugų pirkėjai

pirmiausia vertina kokybės/kainos santykį, kur kokybė yra labai svarbi, o kaina – svarbi.

Renkantis bet kokį produktą, o ypač paslaugą, klientas visada linkęs pasidomėti

atsiliepimais apie pačią paslaugą ir ją teikiančią įmonę. Paslauga gali būti labai patraukli, tačiau

nepalanki rinkos nuomonė apie paslaugos pardavėją gali atbaidyti potencialius klientus. Šio

52

kriterijaus sąlyginė svarba yra 58%, todėl galima teigti, kad jis yra šiek tiek labiau nei

vidutiniškai svarbus.

Labai panaši svarba suteikiama 3PL paslaugų tiekėjo infrastuktūros išvystymo lygiui.

Šis kriterijus yra truputį daugiau nei vidutiniškai svarbus (sąlyginė svarba 56%). Gerai išvystyta

įmonės infrastruktūra yra vienas iš trečiosios šalies logistikos koncepcijos išskirtinių bruožų,

kadangi renkantis integruotų paslaugų paketą svarbu, kad jis vienodai gerai galėtų būti

vykdomas visoje reikiamoje geografinėje teritorijoje (ar valstybėje, ar žemyne, ar globaliu

mastu). Nuo šių galimybių priklauso 3PL paslaugų tiekėjo pasirinkimas, todėl vidutinė

kriterijaus svarba gali būti vertinama kaip žema. Toks įmonių pasirinkimas sietinas su jų dydžiu,

kadangi mikro ir mažos įmonės natūraliai apsiriboja mažesnėmis geografinėmis verslo vykdymo

teritorijomis, dėl ko joms mažiau svarbi gerai išvystyta 3PL paslaugų tiekėjo infrastruktūra.

Paslaugų įvairovė ir papildomos paslaugos turi dar mažiau svarbos renkantis 3PL

tiekėją (sąlyginė svarba po 42%). Toks pasiskirstymas yra logiškas, kadangi įmonės pirmiausia

renkasi pagal savo tiesioginius poreikius ir tik juos patenkinusios kreipia dėmesį į galimas

papildomas paslaugas ar visų paslaugų įvairovę. Kriterijus yra mažiau negu vidutiniškai svarbus,

todėl galima daryti išvadą, kad juo vadovaujamasi tik kaip papildoma paskata rinktis vieną ar

kitą 3PL paslaugų tiekėją.

Mažiausiai svarbus kriterijus yra pažintis su potencialaus 3PL paslaugų tiekėjo

direktoriumi (sąlyginė svarba tik 32%). Toks kriterijus tyrimui pasirinktas ne atsitiktinai, o

kryptingai, norint išsiaiškinti, kiek svarbūs šiame versle yra asmeniniai ryšiai, kadangi Lietuvoje

nuolatos galima išgirsti, kad verslas vykdomas tarp draugų ir pažystamų. Tokia prielaida

nepasitvirtino, kad respondentams tai yra beveik nesvarbu, renkantis 3PL paslaugų tiekėją.

3.2.3. Trečiosios šalies logistikos paslaugų naudotojai

Sužinojus, kokie yra įmonių logistikos poreikiai, kokias logistikos funkcijas jos atlieka

pačios, o kokias perka, respondentai turėjo nurodyti, ar pasirinktas logistikos paslaugas užsako iš

skirtingų specializuotų įmonių ar užsako visą kompleksinį paslaugų rinkinį iš vienos įmonės, kas

buvo nurodoma kaip trečiosios šalies logistika. Papildomai buvo pateikti abiejų pasirinkimų

paaiškinimai, kad respondentams būtų lengviau teisingai pasirinkti. Žemiau pateiktame 20

paveiksle nurodomi apibendrinti įmonių pasirinkimo rezultatai.

Šiuo klausimu gauti respondentų atsakymų rezultatai lyginami su kitos tyrimo krypties

klausimyno, skirto Lietuvos logistikos įmonėms, respondentų atsakymų rezultatais. Tokiu būdu

galima nustatyti, kokia specializuotų ir trečiosios šalies logistikos paslaugų pasiūla bei paklausa

egzistuoja Lietuvoje.

53

Iš 20 paveikslo galime matyti, kad dauguma įmonių renkasi specializuotas paslaugas iš

skirtingų įmonių, nes šį atsakymo variantą pasirinko net 81% respondentų. Kadangi siūlančių

tokias paslaugas logistikos įmonių yra tik 67%, todėl pasiūla nepatenkina paklausos.

Kompleksinį logistikos paslaugų rinkinį iš vienos įmonės (trečiosios šalies logistika) užsako tik

19% tirtų Lietuvos įmonių. Šiuo atveju paklausa yra 14% mažesnė negu pasiūla, taigi ji viršija

paklausą, dėl ko nėra pilnai išnaudojamos 3PL paslaugų tiekėjų potencialas. Kadangi Europoje

gerokai daugiau įmonių (2009 metų duomenimis 84%) užsako 3PL paslaugas, galima daryti

išvadą, kad šis verslas Lietuvoje tik plėtojasi ir paklausa tokioms paslaugoms turėtų tik augti.

Vertinant tai, kad dabartiniu metu 3PL paslaugų pasiūla viršija paklausą, galima teigti, kad 3PL

paslaugų tiekėjai yra pasiruošę patenkinti augantį jų paslaugų poreikį.

Pasiūla Paklausa0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

67%

81%

33%

19%

Kompleksinės logistikos paslaugos (trečiosios šalies lo-gistika)

Specializuotos paslaugos (per-vežimai, muitinės tarpininkav-imas ar kt.)

20 pav. Specializuotų ir trečiosios šalies logistikos paslaugų pasiūla ir paklausa Lietuvoje


Trečiosios šalies logistikos paslaugų pasirinkimo lygis, nustatytas pagal minėtąjį

klausimą, koreliuoja ir su prieš tai aptartomis įmonių užsakomomis logistikos paslaugomis. Šie

klausimai papildo vienas kitą, norint užsitikrinti kuo tikslesnius atsakymus. Teorinėje dalyje

nustatytas minimalus kriterijus, kuomet galima teigti, kad įmonė naudojasi 3PL paslaugomis –

turi būti užsakomos bent transportavimo ir sandėliavimo paslaugos. Nagrinėjant 18 ir 20

paveikslus matome koreliaciją, kadangi pirmajame 90% įmonių nurodė, kad užsako

transportavimo paslaugas ir 20% užsakančios sandėliavimo paslaugas. Visi 20% respondentų,

pasirinkusių sandėliavimo paslaugų užsakymo variantą, prieš tai buvo pažymėję ir

54

transportavimo paslaugų užsakymą, todėl galima drąsiai daryti išvadą, kad Lietuvoje tirtose

aštuoniose verslo šakose trečiosios šalies logistikos paplitimas yra 19-20%. Šis rezultatas yra 4

kartus mažesnis negu Europoje atliktų tyrimų metu gautas rezultatas, kuomet 2009 net 84%

apklaustų įmonių nurodė naudojančios trečiosios šalies logistikos paslaugas. Pirmiausia, reikėtų

turėti omenyje atlikto Lietuvos tyrimo ribotumą, kadangi kvietimai dalyvauti tyrime buvo

siunčiami į bendruosius įmonių elektroninius paštus, o ne tiesiogiai logistikos vadovams ar

vadybininkams, kaip buvo daroma C. J. Langley Jr. tyrimuose. Tai natūraliai apriboja Lietuvos

respondentų galimybę tiksliai pasirinkti atsakymus, net klausimuose pateikus reikiamus sąvokų

paaiškinimus. Šioje vietoje lieka galimybė tolesniems Lietuvos įmonių tyrinėjimams. Be abejo,

svarbus faktorius taip pat yra ir Lietuvos verslo jaunumas ir menkas patyrimas, dėl kurio įmonės

dar neturi suformuotų gilių tradicijų ir nuolatinio darbo organizavimo metodų. Jos nėra tokios

protingos kaštų atžvilgiu (angl. „cost-conscious) kaip ilgametę patirtį tarptautinėje rinkoje

turinčios didžiųjų Europos valstybių įmonės. Taip pat tyrime nustatyta, kad dauguma

respondentų atstovauja mikro ir mažas įmones, kuriose įprastai strateginiu planavimu užsiima

vadovas-savininkas, o tam tikrų funkcijų perdavimas kitoms įmonėms jiems gali atrodyti kaip

kontrolės praradimas. Šis faktorius yra vienas iš skirtumų tarp Lietuvos ir Europos 3PL tyrimų,

nes pastaruosiuose dauguma respondentų buvo didžiųjų įmonių atstovai.

Lietuvoje 3PL paslaugos populiariausios yra tarp maisto ir gėrimų pramonės įmonių.

Net 33% jų renkasi galimybę užsisakyti kompleksines 3PL paslaugas iš vieno tiekėjo, o tik 13%

užsako atskiras pavienes logistikos paslaugas iš skirtingų įmonių. Maisto ir gėrimų pramonė

priklauso greito vartojimo prekių kategorijai, kurių gamybos, pardavimo ir vartojimo ciklas yra

labai trumpas, dėl ko šių produktų logistika gali turėti kritinę reikšmę įmonių pelningumui.

Greito vartojimo produktų saugojimo sąlygos taip pat yra griežtai reglamentuotos dėl jų dažnai

neilgo galiojimo termino. Galima teigti, kad šios priežastys daro didžiausią įtaką 3PL paslaugų

pasirinkimui, kadangi taip įmonės užsitikrina nuolatinius savalaikius logistinius sprendimus,

pačios atsiribodamos nuo šios veiklos vykdymo, pasilikdamos tik kontrolės funkciją.

Po 22% įmonių iš aukštųjų technologijų ir elektronikos bei chemijos pramonės renkasi

3PL paslaugas, o dar po 13% užsako tik pavienes logistikos paslaugas. Abi šios šakos yra

technologiškai pažengusios ir sudėtingos, dėl ko savo pajėgumus koncentruoja atliekamame

darbe, šalutines veiklas (šiuo atveju logistiką) perduodamos atlikti kitoms įmonėms

koncentruotai, o ne tik perkant pavienes paslaugas.

Pramoninė gamyba ir automobilių pramonė trečiosios šalies logistikos naudojimo

atžvilgiu mažiau pažengusios, iš jų šias paslaugas renkasi tik po 11% įmonių. Truputį daugiau

pramoninės gamybos atstovų užsako pavienes logistikos paslaugas, tokių buvo 13%. Tai reiškia,

55

kad jie patys sprendžia logistikos klausimus ir užsako tam tikrą paslaugą tada, kai jos prireikia,

pasirinkdamos iš daugelio tiekėjų vieną. Panašiai elgiasi tik 5% automobilininkų, užsakančių

pavienes logistikos paslaugas. Jie vis dėlto dvigubai dažniau renkasi kompleksines logistikos

paslaugas iš trečiosios šalies.

Aukštosios technologijos ir elektronika

Maisto ir gėrimų pramonė

Telekomunikacijos

Sveikatos priežiūra

Mažmeninė prekyba

Pramoninė gamyba

Chemijos pramonė

Automobilių pramonė

0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% 50%

22%

33%

11%

22%

11%

13%

13%

5%

3%

36%

13%

13%

5%

Užsako 3PL paslaugas Užsako pavienes logistikos paslaugas

22 pav. Logistikos paslaugų užsakymo būdas tirtose Lietuvos verslo šakose


Telekomunikacijos, sveikatos priežiūros ir mažmeninės prekybos atstovai visiškai

nesirenka kompleksinių logistikos paslaugų, o užsako pavienes paslaugas iš skirtingų tiekėjų.

Plačiau nenagrinėjant, sudėtinga nustatyti to priežastį. Galima tik spėti, kad tai susiję su veiklos

specifika ir menkais logistikos poreikiais, kadangi telekomunikacijos susijusios labiau su

technologine veikla, kuri nereikalauja sudėtingų logistinių sprendimų, sveikatos priežiūros sfera

taip pat yra labai specifinė ir dažniausiai logistikos funkcijas jie atlieka patys. Mažmeninė

prekyba reikalauja daugiau logistikos pajėgumų, todėl jų pasirinkimas užsakinėti atskiras

logistikos funkcijas nėra aiškus, o norint tai išaiškinti reikėtų atlikti papildomus tyrimus.

3.2.4. Trečiosios šalies logistikos paslaugų pasiūla ir paklausa

Nustačius, kurių verslo šakų įmonės labiausiai naudojasi 3PL paslaugomis, toliau

tyrimu siekta išsiaiškinti, kokiomis paslaugomis jos naudojasi ir kaip dažnai. Įmonių,

pažymėjusių, kad naudojasi 3PL paslaugomis, buvo prašoma pažymėti kokiomis paslaugomis

56

naudojasi ir kaip dažnai, siekiant įvertinti atskirų paslaugų populiarumą ir paplitimą tarp

Lietuvos įmonių.

Šiam tikslui įgyvendinti naudota speciali metodika – įmonės anketoje turėjo pažymėti,

kokias iš pateiktų 3PL paslaugų naudoja ir skalėje pažymėti kaip dažnai jas užsako. Buvo

pateikti atsakymo variantai (niekada, labai retai, retai, kartais, dažnai, labai dažnai, nuolatos),

kurie įvertinti procentais ir susumavus visus rezultatus išvesti sąlyginiai paslaugų populiarumo

vidurkiai. Kiekvienam pasirinkimui suteikta atitinkama santykinė svertinė reikšmė procentais

pagal paslaugos naudojimo intensyvumą: niekada – 0%; labai retai – 12.5%; retai – 25%; kartais

– 50%; dažnai – 62.5%; labai dažnai – 75%; nuolatos – 100%.

Naudojant šias santykines vertes buvo sudarytas 22 paveikslas, vaizduojantis 3PL

paslaugų populiarumą tarp Lietuvos įmonių, kuris pateiktas žemiau. Palyginimui pateikti ir

antrajame skyriuje nagrinėtų Europos 3PL tyrimų 2009 metų duomenys. Visiškai tiesiogiai jų

lyginti negalima dėl skirtingos kilmės, kadangi Europos tyrimuose nurodoma tik, kiek

respondentų renkasi tam tikrą paslaugą, o atliekamame tyrime dėmesys kreipiamas ne tik į 3PL

paslaugų naudotojų skaičių, bet ir į šių paslaugų naudojimo intensyvumą.

57

Vietinis transportavimas

Tarptautiniai pervežimai

Sandėliavimas

Muitinės tarpininkavimas

Ekspedijavimas

Grįžtamoji logistika (prekės su defektais, remontas, grąžinimas)

Perkrovimas terminaluose (angl. cross-docking)

Produkto ženklinimas, pakavimas ir surinkimas

Transportavimo planavimas ir vykdymas

Informacinių technologijų (IT) paslaugos

Važtaraščių tikrinimas ir apmokėjimo organizavimas

Konsultavimo paslaugos


Kitos

0% 20% 40% 60% 80% 100%67%

86%

42%

49%

29%

21%

25%

29%

39%

11%

22%

10%

29%

0%

92%

91%

72%

61%

57%

43%

42%

42%

33%

34%

24%

19%

8%

2009 Langley Europos 3PL tyrimo rezultatai 2010 Lietuvos 3PL tyrimo rezultatai

22 pav. Trečiosios šalies logistikos paslaugų populiarumo tarp Lietuvos ir Europos įmonių

palyginimas, %

(sudaryta autoriaus, remiantis atlikto tyrimo rezultatais ir C. John Langley, Jr., 2009)

Populiariausia paslauga tarp Lietuvos įmonių yra tarptautiniai pervežimai (sąlyginis

populiarumas 86%, reiškiantis, kad šią paslaugą įmonės užsako labai dažnai). Visai nedaug jai

nusileidžia vietinio transportavimo paslaugos, kurių sąlyginis populiarumas siekia 67%

(užsakoma dažnai arba labai dažnai). Šios abi paslaugos gali būti apibendrinamos kaip

transportavimo paslaugos, kurios yra viena iš būtinų 3PL naudotojus apibūdinančių sąlygų.

Bendrai jų sąlyginis populiarumas yra 76.5% (užsakoma labai dažnai), ženkliai didesnis už bet

kurios kitos paslaugos populiarumą. Atitinkamos paslaugos populiariausios ir Europos įmonių

tarpe, kadangi didžiausias jų skaičius naudojasi transportavimo paslaugomis (vidutiniškai 91.5%

įmonių). Toks tyrimo rezultatas yra kryptingas, kadangi transportavimo poreikį išreiškė

daugiausiai Lietuvos įmonių (90% respondentų), be to, būtent šią logistikos funkciją ir užsako

58

daugiausia respondentų (taip pat 90% visų apklaustųjų). Tokie rezultatai veda prie išvados, kad

transportavimo paslaugos yra pagrindinės logistikos funkcijos ir Lietuvos, ir Europos įmonėms.

Toliau pagal populiarumą rikiuojasi muitinės tarpininkavimo paslaugos, kurių sąlyginis

populiarumas siekia 49%, o tai reiškia, kad respondentai muitinės tarpininkavimo paslaugas

užsako kartais. Turint omenyje Lietuvos geografinę padėtį ir istorinį kontekstą, nulėmusius, kad

nemažai Lietuvos verslininkų vysto verslą su partneriais Rytų Europoje ir Azijoje, atitinkamas

muitinės paslaugų populiarumas yra logiškai pagrįstas.

Taip pat šiek tiek labiau iš kitų paslaugų išsiskiria ir sandėliavimo paslaugos, kurios

užsakomos truputį rečiau negu kartais (sąlyginis populiarumas 42%). Šis rezultatas koreliuoja ir

su įmonių sandėliavimo poreikiais, kuriuos išreiškė 51% respondentų. Sandėliavimo paslaugas

net 72% įmonių linkusios atlikti pačios, todėl galima daryti išvadą, kad įmonių sandėliavimo

poreikiai nėra dideli, todėl ir atitinkamos paslaugos populiarumas yra mažesnis negu Europoje.

Transportavimo planavimo ir vykdymo paslauga yra tiesiogiai susijusi su pačiu

transportavimu, tačiau jos populiarumas yra gerokai mažesnis, kadangi šią paslaugą įmonės

renkasi tik retai ar kartais (sąlyginis populiarumas 39%). Galima numanyti, kad įmonės tiesiog

užsako visapusiškas transportavimo paslaugas, į kurias įeina ir planavimas, ir vykdymas, todėl

atskirai ši paslauga tampa nebereikalinga. Vis dėlto dalis įmonių ją renkasi, labiausiai tikėtina,

siekdamos optimizuoti savo turimo transporto našumą. Europoje ši paslauga taip pat nėra labai

populiari, ją užsako tik 33% respondentų.

Likusios paslaugos pagal populiarumą tarp Lietuvos įmonių pasiskirsčiusios gana

tolygiai. 29% sąlyginį populiarumą pasiekė ekspedijavimo, produkto ženklinimo, pakavimo ir

surinkimo bei užsakymų priėmimo, apdorojimo ir vykdymo paslaugos. Tai reiškia, kad šios

paslaugos Lietuvos įmonių užsakomos retai. Ekspedijavimas vėl gi artimai susijęs su

transportavimu ir jo planavimu bei vykdymu. Kadangi dažniau respondentai renkasi minėtąsias

paslaugas, todėl ekspedijavimas mažiau populiarus. Ekspedijavimo paslaugos savo kilme yra

tarpininkavimo paslaugos, o įmonės, pasirinkusios 3PL paslaugas, renkasi logistinių paslaugų

kompleksą, todėl ši paslauga yra tik viena iš daugelio reikalingų pagrindinei transportavimo

funkcijai atlikti. Europoje šią paslaugą renkasi net 57% respondentų, todėl akivaizdu, kad

Lietuvos 3PL tiekėjams dar yra kur tobulėti norint pasiekti bent panašų lygį.

Iš minėtųjų paslaugų labiausiai išsiskiria užsakymų priėmimas, apdorojimas ir

vykdymas, kurio sąlyginis populiarumas yra 29% (užsakoma retai). Europoje tik 8% respondentų

renkasi šią paslaugą, todėl Lietuvoje ji yra populiaresnė.

Likusios 3PL paslaugos, tokios kaip konsultavimas, grįžtamoji logistika, važtaraščių

tikrinimas ir apmokėjimo organizavimas bei perkrovimas terminaluose Lietuvoje užsakomos

59

labai retai. Jų sąlyginis populiarumas svyruoja nuo 10 iki 25 procentų. Galime daryti išvadą, kad

šios paslaugos menkai išpopuliarintos ir ištobulintos 3PL tiekėjų, todėl jas įmonės renkasi itin

retai arba beveik niekada.

Svarbu atkreipti papildomą dėmesį į tai, kad informacinių technologijų (IT) paslaugų

sąlyginis populiarumas vos tesiekia 11%, o tai yra net retesnis užsakymo lygis negu labai retai.

Daugumą su logistika susijusių IT paslaugų įmonės teigia atliekančios pačios, tik 8% paslaugų

jos užsako iš kitų įmonių, nors poreikį tokioms paslaugoms išreiškė 30% įmonių. Toks

pasirinkimas yra tikrai nepakankamas, turint omenyje dabartines IT galimybes. Informacinių

technologijų sprendimai, įgyvendinti integruojant skirtingus verslus į bendrą grandinę gali būti

kelias naujoms galimybėms ir plėtrai, todėl ši sritis turėtų būti tobulinama iš 3PL tiekėjų pusės,

kad pritrauktų daugiau klientų, kurie šiuo metu IT sprendimus diegia patys. Europoje IT

išnaudojimo lygis didesnis, tačiau taip pat nėra aukštas, vertinant pagal kitų paslaugų užsakymo

apimtis, todėl galima daryti išvadą, kad ši sritis ateities perspektyvoje gali tapti viena iš

svarbiausių 3PL versle. Juk informacinės technologijos gali apjungti visas atliekamas funkcijas į

vieną sistemą, kas būtų naudinga ir 3PL naudotojams, ir šių paslaugų tiekėjams.

Apibendrinant galima matyti aiškią koreliaciją tarp Lietuvos įmonių logistinių poreikių,

pačių atliekamų logistikos funkcijų ir užsakomų iš trečiosios šalies. Pagrindiniai poreikiai yra

transportavimas ir sandėliavimas, kurių daugiausiai yra perduodama atlikti trečiajai šaliai.

Pasirinkus 3PL tiekėjus šios paslaugos išlieka tarp populiariausių, tik sandėliavimas užleidžia

vietą muitinės formalumų tvarkymui, kurie Lietuvos įmonėms yra labai aktualūs dėl vykdomos

veiklos su Europos Sąjungai nepriklausančiomis rytų valstybėmis. Europoje tendencijos tokios

pat, kur svarbiausios ir populiariausios logistikos paslaugos įmonėms yra transportavimas ir

sandėliavimas. Deja, Lietuvos verslininkai stipriau atsilieka neišnaudodami informacinių

technologijų galimybių, kadangi šias paslaugas užsako retai, o ir poreikį joms išreiškia tik apie

trečdalis apklaustų įmonių. Europoje ši sritis labiau išnaudojama, todėl Lietuvos verslininkams

tai gali būti ateities perspektyva.

3.2.5. Problemos, su kuriomis susiduria trečiosios šalies logistikos

naudotojai

Prieš nagrinėjant problemas, su kuriomis susiduria įmonės, naudojančios 3PL

paslaugas, pirmiausia siekta išsiaiškinti, ar jos yra patenkintos savo 3PL tiekėjais. Šiam tikslui

įgyvendinti užduotas klausimas apie pasitenkinimo lygį, kurio atsakymų rezultatai pateikiami 23

paveiksle žemiau.

60

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Visiškai patenkinti; 44%

Iš dalies patenkinti; 44%

Nei taip,nei ne, 11%

24 pav. Įmonių pasitenkinimo lygis naudojamomis 3PL paslaugomis, %


3PL tiekėjai taip pat turėjo įvertinti, ar dažnai susiduria su problemomis dirbdami su

savo klientais. Jų atsakymas buvo vienareikšmis, kad su problemomis beveik nesusiduriama arba

susiduriama labai retai. Tai atitinka Lietuvos įmonių pasitenkinimo lygį gaunamomis 3PL

paslaugomis, nes 88% įmonių yra iš dalies arba visiškai patenkintos.

Tik 11% nurodė esantys nei patenkinti, nei nepatenkinti, kitaip tariant, neutralūs.

Neatsirado nei vienos įmonės nurodžiusios, kad yra ne visiškai patenkinta arba visiškai

nepatenkinta savo 3PL tiekėju. Iš šių rezultatų galima daryti išvadą, kad pasirinkusieji 3PL

paslaugas supranta gaunamą naudą ir yra patenkinti savo pasirinkimu, o 3PL tiekėjai savo

paslaugas atlieka kokybiškai ir gerai bei stengiasi, kad jų klientų poreikiai būtų pilnai patenkinti.

Nepaisant to, kad įmonės teigia esančios patenkintos naudojamomis 3PL paslaugomis,

tačiau paprašius nurodyti, su kokiomis problemomis ir kaip dažnai jos susiduria, respondentai

nebebuvo tokie kategoriški. Šio klausimo atsakymams apdoroti naudota tokia pati metodika kaip

ir analizuojant įmonių naudojamas 3PL paslaugas. Pateikti atsakymo variantai (niekada, labai

retai, retai, kartais, dažnai, labai dažnai, nuolatos) įvertinti procentais ir susumavus visus

rezultatus išvestas santykinis problemų dažnumas procentais. Šie rezultatai pateikiami 24

paveiksle bei lyginami su atitinkamais C. John Langley Jr. atlikto 2009 metų Europos 3PL

tyrimo rezultatais. Šiuo atveju palyginimas gali būti atliktas tik apytikslis, kadangi tyrimuose

naudotos skirtingos metodikos problemoms ir jų dažnumui nustatyti, tačiau bendras tendencijas

galima įžvelgti. C. John Langley Jr. tyrimuose respondentai neturėjo pažymėti kaip dažnai

susiduria su tam tikra problema, o tik nurodyti su kokiomis problemomis jie iš viso susiduria.

Tuomet pagal respondentų skaičių buvo skaičiuojama, kiek respondentų susiduria su tam tikra

problema, kitaip tariant, kaip dažnai jie ją įvardino. Lietuvos tyrime pasirinkta klausti tiesiogiai,

kaip dažnai susiduriama su tam tikra problema, todėl vieno ir kito tyrimų duomenys ne visiškai

vienalyčiai.

61

Nuolatinio paslaugų gerinimo trūkumas

Paslaugų suteikimo lygis neišlaikomas

Nepakankami informacinių technologijų pajėgumai

Globalių galimybių trūkumas

Nesugebėjimas išlaikyti pastovaus ilgalaikio bendradarbiavimo

Su jokiomis problemomis nesusiduriame

Kitos problemos

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%

33%

23%

18%

25%

13%

68%

13%

46%

46%

43%

30%

12%

2009 Langley Europos 3PL tyrimo rezultatai 2010 Lietuvos 3PL tyrimo rezultatai

24 pav. Problemos, su kuriomis susiduria 3PL naudotojai, ir jų dažnumas, %

(sudaryta autoriaus, remiantis atlikto tyrimo rezultatais ir C. John Langley, Jr., 2009)

Lietuvoje įmonės nurodė, kad dažniausiai nesusiduria su jokiomis problemomis. Šis

pasirinkimas labai logiškas ir koreliuoja su prieš tai buvusiu klausimu, apie įmonių

pasitenkinimo lygį. Tai patvirtina, kad Lietuvos įmonės yra patenkintos savo 3PL tiekėjais ir

labai retai susiduria su kokiomis nors problemomis.

Kita vertus, problemos egzistuoja ir įmonės nurodė retai, tačiau susiduriančios ir su

nuolatinio paslaugų gerinimo trūkumu, ir su neišlaikomu paslaugų suteikimo lygiu, ir su globalių

galimybių trūkumu. Su nepakankamais informacinių technologijų pajėgumais įmonės nurodė

susiduriančios labai retai, taip pat labai retai nesugebama išlaikyti pastovaus ilgalaikio

bendradarbiavimo.

Taigi, pagrindinė problema yra nuolatinio paslaugų gerinimo trūkumas. Tai reiškia, kad

įmonės pasigenda nuolatinio tobulėjimo, o tai veda prie išvados, kad Lietuvos 3PL tiekėjai yra

sustabarėję ir nelinkę tobulinti savo paslaugų. Blogiausia yra ne tai, kad netobulėjama, tačiau

respondentų nuomone ir esamų paslaugų lygis ne visada išlaikomas, o tai, be abejo, nepadeda

išlaikyti pastovaus sėkmingo bendradarbiavimo. Dėl šių priežasčių galima daryti išvadą, kad

visos problemos yra glaudžiai susijusios ir turi būti sprendžiamos kompleksiškai.

Lyginant rezultatus su 2009 metais C. John Langley Jr. atliktu 3PL Europos tyrimu,

matomos panašios tendencijos. Su problemomis susiduria daugiau respondentų negu Lietuvoje,

tačiau problemų eiliškumas pagal dažnumą beveik identiškas. Išsiskiria tik globalių galimybių

62

trūkumas, kuris kaip problema abiejuose tyrimuose nurodytas gana panašiu lygiu (Lietuvoje –

25%, Europoje – 30%).

Pastebima tendencija, kad Lietuvoje šios įmonėms kylančios problemos, jų nuomone, iš

3PL tiekėjų pusės yra sprendžiamos tik iš dalies. Tokių pačių atsakymų sulaukta ir iš 3PL tiekėjų

pusės – kylančios problemos yra sprendžiamos tenkinant klientų poreikius, bet ne visada. Tai

reiškia, kad 3PL tiekėjai neužmiršta ir savo interesų, o tai yra visiškai suprantama, kadangi

svarbiausia yra bendradarbiavimas, o ne aklas klientų poreikių tenkinimas.

Net 80% respondentų nurodė, kad kylančios problemos yra sprendžiamos tik iš dalies, o

tik 20% įmonių pasirinko atsakymą, kad problemos yra sprendžiamos. Tai reiškia, kad net 8

įmonės iš 10 susiduria su tam tikromis problemomis, kurios iš 3PL tiekėjų pusės yra

sprendžiamos tik iš dalies. Toks rezultatas yra nepatenkinamas ir tik patvirtina anksčiau padarytą

išvadą, kad Lietuvoje 3PL tiekėjai nenori keistis ir tobulėti. Nors didžioji dauguma įmonių ir

teigia esančios patenkintos naudojamomis 3PL paslaugomis, tačiau kol nebus gero grįžtamojo

ryčio iš 3PL tiekėjų ir jų noro tobulėti ir derintis prie savo klientų, tol išliks ar gali net padidėti

nepatenkintų klientų skaičius. Be to, įmonės tikrai rinksis tuos 3PL tiekėjus, kurie lanksčiausiai

patenkina jų poreikius, nes ir pati 3PL koncepcija pagrįsta visų logistinių poreikių patenkinimu,

naudojantis vienos įmonės paslaugomis.

3.2.6. Nesinaudojimo trečiosios šalies logistikos paslaugomis

priežastys

3PL paslaugomis naudojasi 19-20% Lietuvos įmonių, kaip minėta 3.2.3 skyrelyje. Tai

reiškia, kad likusios įmonės naudojasi paprastomis logistikos paslaugomis, užsakydamos tik

atskiras paslaugas arba visas reikiamas logistikos funkcijas atlieka patys. Svarbu nustatyti,

kokios yra tokio pasirinkimo priežastys tam, kad būtų galima tobulinti 3PL paslaugas ir didinti

jų paklausą Lietuvoje. Juk Europoje naudotojų skaičius net 4 kartus didesnis, todėl akivaizdu,

kad trečiosios šalies logistikos potencialas Lietuvoje neišnaudojamas.

25 paveiksle nurodomos įmonių pasirinktos nesinaudojimo 3PL paslaugomis priežastys,

kurios palyginamos su C. John Langley Jr. 2004-2009 metais atliktų Europos tyrimų rezultatais,

kadangi respondentams buvo pateikiamos vienodos galimos priežastys, iš kurių jie turėjo

pasirinkti nulėmusias jų sprendimus.

Pirmiausia tarp Lietuvos įmonių labai išsiskiria dažniausiai nurodyta priežastis, kuria

teigiama, kad „Mes turime pakankamai patirties šioje srityje, kad viską atliktumėme patys“. Šį

pasirinkimą žymėjo net 42% įmonių, nenaudojančių 3PL paslaugų. Tuo metu Europoje tokių

buvo tik 19%. Gauti rezultatai leidžia išvadą, kad Lietuvos įmonės pervertina savo sugebėjimus

63

ir naudą atlikti viską patiems. Akivaizdu, kad jos tiesiog nesupranta arba nesistengia įvertinti

galimos 3PL naudos ir siekia visus procesus valdyti pačios. Tai nėra gera praktika, kadangi

pasaulyje šiuo metu vyrauja tendencijos koncentruotis ties savo konkurenciniais pranašumais

rinkoje ir vykdyti tik tą veiklą, kuri yra išskirtinė, o rutinines operacijas perduoti vykdyti kitiems

(užsakyti iš trečiosios šalies).

Sąnaudos (finansinės, laiko, žmogiškųjų išteklių ir kt.) nesumažėtų

Logistika įmonei yra per daug svarbi, kad ją perduoti vykdyti kitam

Mes turime pakankamai patirties šioje srityje, kad viską atliktumėme patys

Paslaugų kokybės lygis pablogėtų, dėl ko išaugtų klientų skundų skaičius

Nepakankamos globaliosios 3PL galimybės

Nesugebėjimas išlaikyti pastovų bendradarbiavimą

Korporacinė įmonės politika neleidžia 3PL paslaugų naudojimo

Būtų susidurta su krovinių saugumo problemomis

Kitos

0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45%

35%

33%

42%

19%

2%

6%

6%

17%

15%

28%

27%

19%

19%

19%

15%

13%

6%

2004-2009 Langley Europos 3PL tyrimų rezultatų vidurkis 2010 Lietuvos 3PL tyrimo rezultatai

26 pav. Nesinaudojančių 3PL paslaugomis įmonių nesinaudojimo priežastys

(sudaryta autoriaus, remiantis atlikto tyrimo rezultatais ir C. John Langley, Jr., 2004-2009)

Antra pagal dažnumą priežastis, dėl kurios įmonės nesirenka 3PL paslaugų yra

nuostata, kad nesumažės sąnaudų (finansinių, laiko, žmogiškųjų išteklių ir kt.). Taip manančių

įmonių yra 35%, taigi, šiek tiek daugiau negu Europoje (28%). Ši priežastis turėtų būti paremta

skaičiavimais, o ne teorine mąstysena, todėl neįmanoma tiksliai nustatyti, ar įmonės nesupranta

potencialios naudos, ar yra ją įvertinusios ir gavusios neigiamus rezultatus. Šiam klausimui

galima būtų atlikti papildomų tyrinėjimų. Nedidelis skirtumas tarp Lietuvos ir Europos tyrimų

rezultatų veda prie išvados, kad ši problema egzistuoja platesniu mastu, todėl tai sritis, kurią 3PL

tiekėjai turėtų tobulinti – parodyti potencialiems klientams, kokią naudą jie gali suteikti.

64

Net 33% respondentų teigia, kad logistika įmonei yra per daug svarbi, kad ją perduoti

vykdyti kitam. Ši priežastis logiška, kadangi įmonių darbo specifikoje logistika gali būti susijusi

su jų konkurenciniu pranašumu ar „know-how“ kaip viena iš verslo dalių, dėl ko šių funkcijų

perdavimas kitiems taptų verslo paslapčių atskleidimu. Europoje taip pat nemažai respondentų

rinkosi šią priežastį (27%). Tai tik patvirtina, kad įmonių elgsena yra panaši ir verslo slaptumas

yra svarbus tiek Lietuvos, tiek Europos įmonėms.

Po 19% respondentų tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje nurodė, kad priežastis dėl ko

jie nesirenka 3PL paslaugų yra manymas, kad paslaugų kokybė pablogėtų, dėl ko išaugtų klientų

skundų skaičius. Šiuo atveju susidaro panaši situacija kaip su sąnaudomis – sunku nustatyti šios

priežasties kilmę: ar ji patirtinė, ar tik nulemta tam tikros nuomonės. Be abejo, 3PL tiekėjai turi

išlaikyti ir gerinti savo teikiamų paslaugų kokybę, kad būtų išvengta tokios situacijos, kuri

nulemia mažesnę jų paslaugų paklausą.

Įmonių, nurodžiusių, kad nesirinko 3PL paslaugų dėl nepakankamų jų globalių

galimybių atsirado tik kelios, vos 2% respondentų. Europoje tokia priežastį nurodė kur kas

daugiau respondentų, net 19%. Tai rodo, kad Lietuvos verslo subjektai kol kas yra mažesni ir jų

globalūs poreikiai yra mažesni, todėl su tokia problema beveik nesusiduriama.

Nesugebėjimą išlaikyti pastovų bendradarbiavimą kaip problemą, dėl kurios įmonės

nesirenka trečiosios šalies logistikos paslaugų, įvardino 6% įmonių. Europoje – beveik trigubai

daugiau (15%). Šie rezultatai veda prie dviprasmiškų išvadų – atrodytų, kad Europoje vyrauja

blogesni bendradarbiavimo santykiai nei Lietuvoje, kas visiškai nesiderina su paslaugų

populiarumo rodikliais, todėl lokiškesnė išvada būtų, kad tiesiog Lietuvos įmonių reikalavimai ir

poreikiai bendradarbiavimui yra mažesni, dėl ko mažiau įmonių yra susidūrusios su tokia

problema.

Vos 6% respondentų nurodė, kad jų įmonių korporacinė politika neleidžia 3PL paslaugų

naudojimo. Palyginimui Europoje tokių buvo 13%. Galima daryti išvadą, kad Lietuvoje

egzistuoja mažiau korporacijų, dėl ko verslininkai laisvai renkasi, kaip vykdyti savo verslą. Tai

patvirtina ir tai, kad Lietuvoje vyrauja mikro ir smulkus verslas. Tuo tarpu remiantis Langley

tyrimais Europoje daugiau respondentų buvo iš vidutinių ir didelių įmonių, dėl ko korporacinė

politika jiems yra svarbesnė.

Lietuvos įmonės gerokai labiau susirūpinusios krovinių saugumo klausimais, kaip rodo

apklausos rezultatai, nes tokią priežastį įvardino 17% respondentų, tuo tarpu Europoje tik 6%.

Turint omenyje kitus rezultatus ir tai, kad tirtos Europos įmonės dažniau buvo didesnės negu

Lietuvos, ši tendencija sunkiai tikėtina. Galima numanyti, kad Lietuvos įmonės tiesiog dažniau

65

susiduria su netinkamai atliekamomis paslaugomis ir krovinių saugumo problemomis dėl prastos

3PL tiekėjų turimos infrastruktūros ir patirties trūkumo.

Taip pat Lietuvoje 15% įmonių nurodė, turinčios kitų priežasčių, dėl ko atsisako

naudotis 3PL paslaugomis, tačiau tik keli respondentai įvardino konkrečias priežastis, tokias

kaip informacijos saugumas ar maži logistiniai poreikiai. Europos tyrimuose tokia galimybė

atsakyti laisvai nebuvo numatyta. Informacijos saugumo klausimas yra labai svarbus

šiuolaikiniame versle, kadangi viskas remiasi turima savalaike ir konfidencialia informacija,

kurios praradimas gali reikšti tam tikrų rinkos pozicijų praradimą, kas yra neleistina ir pavojinga

įmonės vykdomos veiklos atžvilgiu. Informacijos perdavimo ir saugumo klausimai tiesiogiai

susiję su informacinių technologijų naudojimu, o tai plačiau nagrinėjama kitame skyrelyje.

3.2.7. Informacinių technologijų reikšmė trečiosios šalies logistikos

verslo vystymui

Visi respondentai, naudojantys 3PL paslaugas, teigia esantys patenkinti savo 3PL

tiekėjų informacinių technologijų pajėgumais. Taip pat nebuvo nei vieno respondento, kuris

absoliučiai nesinaudotų galimais IT sprendimais. Labai retai, tačiau bent 3 iš pateiktų sprendimų

naudoja visos įmonės, kaip pavaizduota 26 paveiksle.

Daugiausiai, net 33% respondentų, naudojasi visais 10 atsakyme pateiktais IT

sprendimais. Imtinai nuo 5 iki 9 IT sprendimų renkasi po 11% įmonių (viso 44%). Dar 22%

įmonių tenkinasi 3 IT sprendimais.

22%

11%

11%11%11%

33%Naudoja 3 IT sprendimus

Naudoja 5 IT sprendimus




Naudoja 10 IT sprendimų

26 pav. Galimų IT sprendimų naudojimo intensyvumas


Šie duomenys leidžia daryti teigiamas išvadas apie 3PL tiekėjų IT pajėgumus ir

sugebėjimą prisitaikyti prie technologijų, suteikiant visavertes šiuolaikiškas paslaugas savo

66

klientams. Tuo tarpu 3PL teikėjų apklausa patvirtina šią išvadą, kadangi jie įgyvendina visus

reikalingus IT sprendimus, o jų klientai juos renkasi kartais, dažnai ar labai dažnai. Tai reiškia,

kad iš esmės yra pakankama pusiausvyra tarp to, kas siūloma, ir to, kas yra reikalinga įmonėms.

Be to, 3PL naudotojai noriai diegia siūlomus IT sprendimus savo versle, kas įrodo Lietuvos

verslo raidą tarpusavio integracijos link, kadangi informacinės technologijos įgalina įmones

bendradarbiauti ir dirbti kartu net be nuolatinio tiesioginio kontakto.

Svarbu paminėti, kad nei viena įmonė nepateikė jiems trūkstamų IT paslaugų

papildomame atvirame klausime. Turint omenyje, kad visi respondentai teigia esantys patenkinti

savo 3PL tiekėjų IT pajėgumais ir nepateikė jokių papildomų pageidavimų, galima daryti išvadą,

jog įmonių IT poreikiai yra patenkinami tinkamai. Kita vertus, galima daryti prielaidą, kad šie

poreikiai yra nedideli ir dar nepakankamai išplėtoti, kadangi remiantis C. J. Langley Jr. Europos

3PL rinkos tyrimų rezultatais IT paslaugų poreikį išreiškia vidutiniškai apie 90% įmonių, tačiau

tik apie 40% iš jų yra patenkintos gaunamomis IT paslaugomis. Šie rezultatai veda prie išvados,

kad Lietuvos įmonės juda teisinga technologinio išprusimo linkme, tačiau kol kas nėra

pasiekusios europinio lygio, vertinant IT sprendimų įdiegimo ir išnaudojimo lygiu.

Nagrinėdami, kokius IT sprendimus Lietuvos įmonės renkasi, galima matyti, kad

kiekvieną paslaugą renkasi tarp 44 iki 89 procentų respondentų. Toks IT paslaugų populiarumas

tik patvirtina jų svarbą logistikoje. Nors poreikį IT paslaugoms susijusioms su logistika išreiškia

tik 30% visų apklaustų įmonių, tačiau įmonės, pasirinkusios 3PL paslaugas yra labiau

technologiškai pažengusios, kadangi IT sprendimus diegia gerokai dažniau.

67

Sandėlių ir prekių paskirstymo valdymas

Krovinių sekimas/įvykių valdymas

Barkodų sistema

Internetinė sąsaja duomenims apie atsargas valdyti ir atsiskaitymams vykdyti

Tiekimo valdymo sistemos

Kitos

0% 20% 40% 60% 80% 100%

67%

56%

78%

67%

67%

78%

56%

89%

44%

44%

11%

27 pav. IT sprendimų populiarumas tarp Lietuvos įmonių


Populiariausia IT paslauga tarp respondentų yra importo/eksporto organizavimas ir

muitinės formalumų tvarkymas. Šiomis paslaugomis naudojasi net 89% respondentų. Galima

teigti, kad tai sietina su Lietuvos geografine padėtimi ir didelėmis eksporto apimtimis. Lietuvos

įmonės didelę savo produkcijos dalį eksportuoja į rytus, dėl ko joms svarbu kuo greičiau ir

optimaliau atlikti visas muitinės procedūras, gauti eksporto deklaracijas tam, kad galėtų

eksportuoti savo pagamintą produkciją. Lietuvos Muitinė yra įsidiegusi informacinę sistemą,

naudojamą visoms šioms procedūroms atlikti ir duomenims apdoroti, todėl, norint muitinės

formalumus tvarkyti kuo sparčiau, logiška tai atilikti modernių informacinių sistemų pagalba.

Šiuo atveju tam pasitarnauti gali 3PL tiekėjai, kurie gali viską sutvarkyti už savo klientus, o tuo

pačiu metu dar ir atlikti kitas klientams reikalingas logistikos funkcijas.

78% respondentų naudojasi krovinių sekimo/įvykių valdymo sistema ir savalaikiu

duomenų apsikeitimu internetu. Šios funkcijos siejasi tarpusavyje, kadangi norint sekti krovinių

sudarymą, judėjimą, perkrovimus iki galutinio jo pristatymo būtina tarpusavyje keistis nuolatine

informacija. Taip pat tai yra labai svarbu, kadangi užtikrina įmonei nuolatinę informaciją apie

jos krovinių būseną (ar jie muitinės sandėliuose, ar transportuojami, ar jau pasiekė pirkėją ir

pan.). Ši informacija labai svarbi planuojant pastovius produkcijos paskirstymo srautus, norint

patenkinti visų klientų poreikius laiku, taip pat norint organizuoti gamybą be prastovų.

68

Barkodų sistemą naudoja 67% respondentų. Šis sistema šiuo metu naudojama praktiškai

visose verslo šakose, o ypač prekių rinkoje, kadangi kiekvienam produktui suteikus unikalų kodą

galima tiksliai sekti jų kiekį, buvimo vietą, galiojimo datą ir kitus svarbius parametrus. Dėl šių

priežasčių didelė dalis respondentų renkasi šią IT paslaugą iš savo 3PL tiekėjų.

67% įmonių savo užsakymus gauna, apdoroja ir vykdo naudodamos interneto ryšį.

Šiuolaikiniame versle tai praktiškai būtina sąlyga, norint būti konkurencingam rinkoje, kadangi

tokiu būdu valdomi užsakymai gali būti apdorojami savalaikiai ir greitai. Ši 3PL tiekėjų ir jų

klientų sąsaja padeda efektyviai paskirstyti krovinių srautus pagal esamų užsakymų kiekį, apimtį

ir pristatymo terminus. Dėl šios priežasties įmonė gali būti užtikrinta, kad jos klientų užsakymai

bus ne tik atlikti, bet ir pristatyti tinkamai ir laiku. Su užsakymais tiesiogiai susijęs yra sandėlių

ir prekių paskirstymo valdymas, kadangi norint tinkamai įvykdyti užsakymus būtina tinkamomis

sąlygomis ir kiekiais sandėliuoti pagamintą produkciją bei teisingai ir laiku ją paskirstyti į

pardavimo kanalams. Šį IT sprendimą taip pat renkasi 67% respondentų. Visi tie patys principai,

be abejo, galioja ir priešinga tvarka, kai įmonei yra pristatomos jos produkcijai pagaminti

reikalingos žaliavos ir medžiagos.

Transportavimo valdymo paslaugą užsako 56% įmonių. Be abejo, atliekant prekių ir

krovinių pervežimus, įmonės nori žinoti kaip tai yra daroma, kur yra jų kroviniai ir kada pasieks

adresatus. Savalaikiai atsakymai į šiuos klausimus gali būti nuolatos gaunami naudojant

transportavimo valdymo sistemas, tuo pačiu išlaikant stiprią kontrolės funkciją.

Tiek pat respondentų (56%) renkasi internetinę sąsają duomenims apie atsargas valdyti

ir atsiskaitymams vykdyti. Žinant, kad internetiniai atsiskaitymai ir elektroniniai pinigai šiuo

metu vis populiarėja tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje, atitinkamas šio IT sprendimo taikymas

logistinėje veikloje yra tendencingas.

Mažiausiai respondentų renkasi tiekimo valdymo ir tiekimo grandinės planavimo

sistemas. Tokių įmonių buvo 44%. Šie IT sprendimai yra patys sudėtingiausia ir labiausiai

integruoti, kadangi apima visus įmonės tiekimo grandinės planavimo ir valdymo procesus, kurie

turėtų pilnai būti perduodami jų 3PL tiekėjui atlikti, pasiliekant tik kontrolės ir priežiūros

funkcijas. Europoje šios sistemos taip pat dar nėra populiarios, kadangi jas renkasi vos keli

procentai respondentų. Galima daryti išvadą, kad iki visiškos įmonių ir jų 3PL tiekėjų

integracijos dar turi praeiti pakankamai laiko, turi atsirasti ilgalaikis pastovus

bendradarbiavimas, kurio trūkumą šiuo metu išreiškia įmonės.

69

3.2.8. Įmonių, užsakančių trečiosios šalies logistikos paslaugas,

gaunama nauda

Versle bet kokia investicija ar sprendimas yra vertingas tik tada, kai jis atneša

apčiuopiamą naudą. Siekiant įvertinti, kokią naudą Lietuvos įmonėms turi, naudodamasis 3PL

paslaugomis, respondentai buvo paprašyti atsakyti į klausimą, kokią naudą jie patyrė,

naudodamiesi minėtosiomis paslaugomis. Be to, buvo pateikta procentinė skalė, kurioje

respondentai turėjo bent apytiksliai pažymėti, kokią naudą jie patyrė. Visi respondentai

pasiskirstė pagal du pirminius požymius (patirta nauda ar ne), 1 respondentas nepažymėjo nei

vieno atsakymo, todėl šio respondento atsakymai netinkami analizei ir bus ignoruojami. Iš kitų

respondentų atsakymų gauti rezultatai pateikiami 28 paveiksle.

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Patyrę įvairią naudą; 53%

Nepatyrė jokios naudos arba tik nuostolių; 47%

28 pav. Įmonių, patyrusių naudą iš 3PL paslaugų ir nepatyrusių jokios naudos, santykis


Gauti rezultatai įrodo, kad daugiau įmonių patiria naudą, negu nuostolius. Įmonių,

patyrusių naudą buvo 53%, o nepatyrusių naudos arba patyrusių tik nuostolių 47%. Deja, tiksliai

išskirti, kurios įmonės tik nepatyrė naudos, o kurios patyrė nuostolių negalime, todėl visi šie

respondentai sugrupuoti bendrai. Metodiniu požiūriu tai yra teisinga, kadangi tyrimo rezultatams

svarbu, kiek įmonių patiria naudą, o kiek ne. Patirtų nuostolių priežastys klausimyne

nenagrinėtos, todėl šio klausimo pagrindimui reikėtų papildomo tyrinėjimo.

Matome, kad skirtumas tarp naudos ir nuostolių labai nedidelis, tik 6%, todėl galima

daryti išvadą, kad 3PL paslaugos įmonėms iš principo gali atnešti naudą, bet jos taip pat turi

imtis pokyčių, kad tą naudą sugebėtų materializuoti. Priešingu atveju jos gali patirti nuostolių

arba nepajusti absoliučiai jokių pokyčių savo veiklos rezultatams. Didesnis patiriančių naudą

įmonių skaičius įrodo, kad 3PL paslaugos kaip tarpverslinis bendradarbiavimas ir integracija yra

materialiai naudingas procesas, todėl tikėtina, kad naudą patiriančių įmonių skaičius Lietuvoje

ateityje turėtų augti. Europos C. J. Langley Jr. atliktų tyrimų rezultatuose nepateikiami

atitinkami rezultatai, kad būtų galima juos palyginti, tačiau smulkiai nagrinėjama patirta nauda

70

skirtingais aspektais. Atliekant tyrimą ir analizuojant šį klausimą naudota panaši metodika, todėl

gautieji rezultatai gali būti palyginami. Tai pateikiama 29 paveiksle.

Sumažėjo bendrieji logistikos kaštai

Sumažėjo nekilnojamo turto, reikalingo logistinėms funkcijoms atlikti

Sumažėjo kilnojamo turto, reikalingo logistinėms funkcijoms atlikti

Sumažėjo atsargų sandėliavimo kaštai

Sutrumpėjo užsakymo vykdymo laikas

Padaugėjo įvykdytų užsakymų (mažiau prarastų užsakymų)

Išaugo užsakymo įvykdymo tikslumas (pasitaiko mažiau klaidų)

Sumažėjo darbuotojų skaičius

0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% 50%

44%

11%

11%

22%

18%

33%

22%

33%

20.5%

7.5%

13.0%

18.5%

36.5%

26.8%

27.3%

17.8%

12%

23%

9%

4%

9%

5%

Europos įmonių patirta vidutinė naudaLietuvos įmonių patirta vidutinė nauda

29 pav. Įmonių patirta nauda, naudojant 3PL paslaugas, Lietuvoje ir Europoje


Išanalizavus respondentų atsakymus, gauti rezultatai apie Lietuvos įmonių patiriamą

naudą skirtingais aspektais, naudojant 3PL paslaugas. Pirmiausia, svarbu paminėti, kad gauti

rezultatai gerokai viršija Europos tyrimų rezultatus, nors buvo naudota panaši metodika, todėl

juos vertinti reikėtų atsargiai ar labiau kaip tendenciją negu kaip tiksliai išmatuotą sukuriamos

pridėtinės naudos vertę. Taip pat svarbu tai, kad respondentai patys žymėjo patirtą naudą ir ją

vertino procentine išraiška, todėl tikslumas yra abejotinas, kadangi ir nagrinėjant teoriniu

lygmeniu, ir vadovaujantis natūralia logika, įmonė negali tiksliai įvertinti gautos naudos,

neatlikusi išsamių ir sudėtingų veiklos sąnaudų skaičiavimų. Natūralu, kad respondentai šių

skaičiavimų neatliko (vertinamas vidutinis klausimyno užpildymo laikas, kuris lygus beveik 7

minutėms), todėl jų atsakymai yra labiau numanomos, negu realiai patirtos naudos išraiška.

71

Vis dėlto, bendras tendencijas nesunku įžvelgti. Daugiausiai respondentų patyrę naudą

sumažėjus bendriesiems logistikos kaštams, net 44% respondentų. Šiek tiek mažiau, po 33%

įmonių patyrė darbuotojų skaičiaus ir prarastų užsakymų mažėjimą. 18% respondentų

sutrumpėjo užsakymo vykdymo laikas, o po 11% įmonių patyrė nekilnojamo ir kilnojamo turto,

reikalingo logistinėms funkcijos atlikti, mažėjimą. Šie rezultatai labai tendencingi, kadangi

bendrųjų logistikos sąnaudų mažėjimą galima skaidyti į smulkesnes dalis, tokias kaip logistikos

specialistų poreikio mažėjimą, turto, reikalingo logistinėms funkcijoms atlikti mažėjimą ir

panašiai. Dėl to daugiausia respondentų rinkosi pirmąjį variantą, o kitus mažėjančia tvarka.

Kaip jau minėta, dėl turimų duomenų galimo netikslumo, sudėtinga labai tiksliai

įvertinti kiekvieną patirtą naudą, tačiau galima teigti, kad didžiausia nauda Lietuvos įmonėms

yra susijusi su užsakymais: jų vykdymo laiku ir klaidų galimybe. Ši tendencija labai teigiama,

nes galima daryti išvadą, kad pasirinkusios 3PL paslaugas įmonės įvykdo užsakymus greičiau ir

tiksliau, o tai natūraliai veda prie didesnio pelno ir mažesnių kaštų. Šiek tiek mažesnė nauda

pasižymi bendrųjų logistikos kaštų mažėjimas, tačiau, turint omenyje, kad šie kaštai yra

sudėtiniai, tai ir nedidelis jų mažėjimas yra labai naudingas ir ženklus. Taip pat mažėja

nekilnojamo ir kilnojamo turto, o tai vėl mažina įmonės pastovius kaštus, skirtus jų išlaikymui ir

priežiūrai.

Atsižvelgiant į prieš tai aprašytas tendencijas apie įmonių gaunamą naudą naudojant

3PL paslaugas, galima daryti bendrą išvadą, kad pasirinkusios 3PL paslaugas Lietuvos įmonės

mažina kaštus, optimizuoja veiklą ir turi galimybę padidinti savo pelną. Tokia pati tendencija

nustatyta ir nagrinėjant Europoje atliktų 3PL tyrimų rezultatus.

3.2.9. Trečiosios šalies logistikos tiekėjų ateities planai

Prieš tai buvusiuose skyreliuose daugiausiai dėmesio skiriama esamai trečiosios šalies

logistikos verslo padėčiai Lietuvoje, kuri analizuojama įvairiais aspektais. Norint tiksliai žinoti,

kokią ateities perspektyvą mato patys Lietuvos 3PL tiekėjai, jų paklausta, kokius ateities planus

jie turi.

Prieš analizuojant gautus rezultatus, svarbu nustatyti, ką konkrečiai jie reprezentuoja.

Tuo tikslu 3PL tiekėjai turėjo nurodyti, kur jie vykdo veiklą ir kokios tos veiklos apimtys. Gauti

rezultatai rodo, kad absoliučiai visos įmonės veikia Lietuvos teritorijoje, o po 33% iš šių įmonių

savo veiklą papildomai dar vykdo Europos Sąjungos, Rytų Europos ir Azijos teritorijose.

72

100%33%

33%Dirba Lietuvoje

Dirba Europos Sąjungoje

Dirba Rytų Europoje ir Azijoje

30 pav. Lietuvos trečiosios šalies logistikos įmonių geografinė veiklos apimtis


Vertinant pagal darbuotojų skaičių ir sukuriamą metinę apyvartą, įmonės tolygiai

pasiskirstė į tris grupes: mikro įmonės (33% respondentų), mažos įmonės (33% respondentų), ir

vidutinio dydžio įmonės (33% respondentų). Šie rezultatai leidžia daryti išvadą, kad tyrimo metu

surinkti duomenys iš 3PL tiekėjų ir žemiau nagrinėjami jų ateities planai geriausiai atspindi

minėtojo dydžio 3PL tiekėjus didžiąją dalį savo veiklos vykdančių Lietuvos teritorijoje, o dalį

veiklos (33%) vykdančios Europos Sąjungoje, Rytų Europoje ir Azijoje.

Trečiosios šalies logistikos atstovai buvo vienos nuomonės ir teigė, kad numato plėsti

paslaugų spektrą ir gerinti paslaugų kokybę, siekiant patenkinti klientų poreikius. Taip pat ieškos

naujų partnerių, siekdami suteikti geresnes paslaugas. Tokie 3PL tiekėjų planai gali būti

vertinami tik teigiamai ir toliaregiškai, kadangi tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvos įmonėms

paslaugų kokybė yra pirmas pagal svarbumą 3PL tiekėjo pasirinkimo kriterijus. Tai reiškia, kad

gerindami savo paslaugų kokybę trečiosios šalies logistikos atstovai įgaus didesnį konkurencinį

pranašumą prieš konkurentus ir galės pritraukti daugiau klientų.

Paslaugų spektro plėtra negali būti vertinama vienareikšmiškai, kadangi tyrime

nustatyta, kad Lietuvos įmonėms paslaugų įvairovė yra tik penktas pagal svarbumą 3PL tiekėjo

pasirinkimo kriterijus. Kita vertus, augdami ir siekdami išlaikyti savo klientus 3PL tiekėjai

privalo plėsti savo paslaugų asortimentą, kadangi jų klientai taip pat auga, o kartu ir jų poreikiai.

3PL tiekėjai turėtų visada būti pažengę toliau už savo klientus, kad jų klientai visada jaustų, jog

gali gauti visas reikiamas paslaugas tada, kai jų reikia.

Naujų partnerių paieška visada atveria naujas galimybes, todėl tokį 3PL tiekėjų

nusiteikimą galima vertinti tik teigiamai. Nauji partneriai reiškia geresnę infrastruktūrą,

platesnes galimybes geografiškai bei didesnį verslo saugumą, kuomet jo rizika dalinasi verslo

partneriai. Tokiu būdu gali būti užtikrinamos didesnės globaliosios 3PL galimybės, kurių

73

poreikio šiuo metu beveik neišreiškė Lietuvos įmonės, tačiau kuris, remiantis ES praktika, be

jokios abejonės bus daugelio įmonių ateities kelias, norint sėkmingai ir pelningai veikti.

Svarbu paminėti, kad 3PL tiekėjai neplanuoja nei didinti kainų, nei mažinti teikiamų

paslaugų asortimento, nei iš viso atsisakyti 3PL paslaugų teikimo. Šios priežastys leidžia daryti

išvadą, kad jiems ši verslo rūšis yra svarbi ir reikšminga, todėl ją numatoma puoselėti ir plėsti,

norint išlaikyti esamus ir pritraukti naujų klientų.

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

1. Požiūriai į logistikos valdymą keitėsi nuo klasikinės logistikos iki „Lean“ tipo logistikos, o

naujausias sisteminis požiūris perėjo prie tiekimo grandinės valdymo. Pirmoji koncepcija

remiasi 7R taisykle, antroji – atsargų pakeitimu informacijos srautais, o paskutinioji –

sisteminiu požiūriu į tiekimo valdymą, apimantį ir partnerystės ryšius, ir informacines

sistemas, ir „Lean“ koncepcija, ir visų pagrindinių verslo procesų integraciją.

2. Trečiosios šalies logistika apibrėžiama kaip tiekimo grandinės integratorė, kurianti pridėtinę

vertę logistikos sistemoje. Bendrąja prasme trečiosios šalies logistika yra suprantama kaip

tam tikrų logistikos funkcijų ar visos tiekimo grandinės valdymo perdavimas trečiajai šaliai

(kitai įmonei), siekiant atsisakyti nepagrindinių įmonės funkcijų vykdymo ir nukreipti visus

išteklius verslo funkcijai, suteikiančiai įmonei konkurencinė pranašumą, vykdymui.

74

3. Minimalus reikalavimas trečiosios šalies logistikos paslaugų naudojimui atpažinti yra

transportavimo ir sandėliavimo funkcijų kompleksinis perdavimas atlikti trečiajai šaliai.

4. Trečiosios šalies logistikos tiekėjai pagal integracijos lygį yra skirstomi į: standartinį 3PL

tiekėją, klientų adaptuotoją, paslaugų kūrėją ir sprendimų klientams kūrėją. Kiekvienas iš jų

yra vis labiau integruotas į įmonės-klientės veiklą ir teikia tiesiogiai pritaikytus sprendimus

pagal konkretaus kliento poreikius.

5. Remiantis C. J. Langley, Jr. tyrimais išskiriamos tokios pagrindinės šiuo metu teikiamos 3PL

paslaugos: vietinis transportavimas, tarptautiniai pervežimai, sandėliavimas, muitinės

tarpininkavimas, ekspedijavimas, grįžtamoji logistika, perkrovimas terminaluose, produkto

ženklinimas, pakavimas ir surinkimas, transportavimo planavimas ir valdymas, informacinių

technologijų paslaugos, autoparko valdymas, važtaraščių auditas ir apmokėjimas, tiekimo

grandinės konsultavimo paslaugos, klientų aptarnavimas, 4PL paslaugos, užsakymų

priėmimas, apdorojimas ir vykdymas.

6. Išskiriami tokie teoriniai 3PL naudojimo privalumai: dėmesio sutelkimas į pagrindinę veiklą

(pagrindinę kompetenciją), administracinio aparato mažinimas, geriausių metodų ir patirties

naudojimas, konkurencingumo didinimas, 3PL tiekėjų derybinė galia, sąnaudų mažinimas ir

aukštųjų technologijų taikymas. Praktikoje šie privalumai paverčiami pamatuojama nauda:

logistikos kaštų mažėjimu, logistikos nekilnojamo turto mažėjimu, atsargų saugojimo kaštų

mažėjimu, užsakymo ciklo laiko mažėjimu, užsakymo įvykdymo užtikrinimu ir užsakymo

įvykdymo tikslumu. Pastarieji privalumai yra tiesioginė finansinė nauda, kurią įmonės gali

patirti bendradarbiaudamos su 3PL tiekėjais ir perduodamos jiems savo logistikos funkcijų

vykdymą.

Europos trečiosios šalies logistikos tyrimų analizės išvados

1. Pastarųjų penkių metų laikotarpiu Europoje trečiosios šalies logistikos naudotojų skaičius

nuolat augo iki 2008 metų (85% įmonių). Prasidėjus ekonominiam nuosmukiui 2009 metai šis

skaičius sumažėjo iki 84% įmonių.

2. 3PL tiekėjų teikiamų paslaugų skaičius ženkliai sumažėjo nuo 26 iki 16 2002-2009 metų

laikotarpiu, tačiau nustatyta, kad paslaugos buvo tiesiog apjungtos į kompleksus.

3. Pagrindinės 3PL teikiamos paslaugos Europoje yra vietinis ir tarptautinis transportavimas bei

sandėliavimas (atitinkamai 92%, 91% ir 72% įmonių). Taip pat stipriai paplitusi yra muitinės

tarpininkavimo paslauga (61% įmonių) ir ekspedijavimas (57% įmonių). Kitų teikiamų

paslaugų populiarumas 2009 metais buvo žemesnis nei 50%.

75

4. Naudodami 3PL paslaugas Europos verslininkai susiduria su problemomis, iš kurių

dažniausios yra: nuolatinio paslaugų gerinimo trūkumas (47% įmonių), nepastovus paslaugų

suteikimo lygis (46% įmonių) ir nepakankami 3PL tiekėjų informacinių technologijų

pajėgumai (43% įmonių).

5. Užsakančios 3PL paslaugas įmonės sutaupo net apie 12% visų logistikos kaštų. Jų

nekilnojamasis turtas, skirtas logistikai, sumažėjo daugiau negu 23%, o atsargų saugojimo

kaštai beveik 9%. Taip pat svarbus užsakymų vykdymo operatyvumo ir efektyvumo

išaugimas: užsakymo ciklas sumažėjo 0.4 dienos, įvykdoma beveik 7% daugiau užsakymų ir

jie beveik 5% tikslesni. Tai veda prie išvadų, kad trečiosios šalies logistikos paslaugų nauda

yra ženkli, kadangi visi su logistika susiję įmonės rodikliai gerėja, o tai daro įmonės veiklą

efektyvesne, kas tiesiogiai sietina su didesne apyvarta ir pelnu.

6. Europos įmonės, nesinaudojančios 3PL paslaugomis, to priežastimis nurodo: logistika yra jų

pagrindinė kompetencija (33% įmonių); logistikos sąnaudos nesumažėtų (28% įmonių);

logistika yra per daug svarbi, kad ją perduoti valdyti kitiems (27% įmonių).

7. Poreikis IT paslaugoms pastaruoju dešimtmečiu praktiškai nekito (apie 90% įmonių), tačiau

pasitenkinimas paslaugomis taip pat nedidėjo – tik vidutiniškai 40% įmonių yra patenkintos

gaunamomis IT paslaugomis. 2009 metais 3PL tiekėjų teikiamų IT paslaugų lygis yra gana

panašus (visos svyruoja tarp 63 ir 81 procentų pagal pasiekiamumą klientams), todėl galima

teigti, kad šiuo metu jos yra labai reikalingos. Kadangi tik 40% įmonių yra patenkintos

gaunamais IT pajėgumais, daroma išvada, kad šios paslaugos nepatenkina nei pusės įmonių

poreikių.

Lietuvos trečiosios šalies logistikos verslo tyrimo išvados

1. Tirtose Lietuvos verslo šakose vyrauja mikro ir mažos įmonės, o vidutinių ir didelių įmonių

yra beveik trigubai mažiau. Europoje vyrauja vidutinės ir didelės įmonės.

2. Lietuvos įmonėms reikalingiausios logistikos funkcijos yra transportavimas (poreikį išreiškia

94% įmonių) ir sandėliavimas (poreikį išreiškia 51% įmonių). Kitų paslaugų poreikis

svyruoja tarp 30 ir 43 procentų įmonių.

3. Transportavimo paslaugas užsako 90% Lietuvos įmonių, o 34% atlieka patys. Kadangi

rezultatai persidengia, tai daroma išvada, kad 24% iš šių įmonių ir užsako paslaugas, ir jas

atlieka patys. Sandėliavimo funkciją pačios atlieka net 72% įmonių, o užsako tik 20% įmonių.

76

Kitas logistikos funkcijas, reikalinga įmonėms, jos dažniau atlieka pačios (nuo 44% iki 72%

įmonių), o užsako tik nuo 4 iki 68 procentų įmonių.

4. Lietuvoje trečiosios šalies logistikos paslaugų paplitimas yra žemas lyginant su Europa,

kadangi jas užsako tik 19-20% įmonių. Europoje šis skaičius siekia 84% įmonių.

5. Dauguma įmonių renkasi specializuotas paslaugas iš skirtingų įmonių (81%), o tokias

paslaugas siūlančių logistikos įmonių yra tik 67%, todėl pasiūla nepatenkina paklausos.

Kompleksinį logistikos paslaugų rinkinį iš vienos įmonės (trečiosios šalies logistika) užsako

19% Lietuvos įmonių, o siūlo 33% logistikos įmonių, taigi pasiūla viršija paklausą, dėl ko

nėra pilnai išnaudojamos 3PL paslaugų tiekėjų potencialas.

6. Renkantis 3PL tiekėją Lietuvos įmonėms svarbiausi veiksniai yra kokybė ir kaina (100%

įmonių), kur kokybė yra labai svarbi, o kaina – svarbi. Vidutiniškai svarbūs yra geri

atsiliepimai apie įmonę ir gerai išvystyta jos infrastruktūra. Paneigta prielaida, kad užsakant ir

teikiant 3PL paslaugas yra svarbios asmeninės pažintys tarp įmonių vadovų (gautas rezultatas

– asmeninės pažintys nesvarbios).

7. Trečiosios šalies logistika populiariausia tarp maisto ir gėrimų pramonės įmonių (užsako

33%), chemijos ir aukštųjų technologijų bei elektronikos pramonės atstovų (užsako po 22%).

Visiškai 3PL paslaugomis nesinaudoja sveikatos priežiūros, telekomunikacijų ir mažmeninės

prekybos atstovai, kurie užsako pavienes logistikos paslaugas.

8. Populiariausios 3PL paslaugos tarp Lietuvos įmonių yra tarptautiniai pervežimai (sąlyginis

populiarumas 86%) ir vietinis transportavimas (sąlyginis populiarumas 67%). Europos

įmonių tarpe tendencija tokia pati, nes minėtas paslaugas vidutiniškai užsako 91.5% įmonių.

Taip pat reikšmingai populiarumu išsiskiria muitinės tarpininkavimo paslaugos (sąlyginis

populiarumas 49%) ir sandėliavimo paslaugos (sąlyginis populiarumas 42%). Pastarasis

rezultatas koreliuoja su įmonių sandėliavimo poreikiais, kuriuos išreiškė 51% įmonių. Kitų

paslaugų sąlyginis populiarumas svyruoja nuo 10 iki 39 procentų.

9. Užsakomomis 3PL paslaugomis iš dalies arba visiškai patenkintos yra 88% įmonių, 12% yra

nei patenkintos, nei nepatenkintos paslaugomis. 3PL tiekėjai taip pat teigia, jog teikiant

paslaugas klientams su problemomis beveik nesusiduriama arba susiduriama labai retai.

10. Dirbdamos su 3PL tiekėjais dažniausiai (sąlyginis dažnumas 68%) Lietuvos įmonės

nesusiduria su jokiomis problemomis. Pagrindinė problema yra tokia pati kaip ir Europoje –

nuolatinio paslaugų gerinimo trūkumas (sąlyginis dažnumas Lietuvoje 33%). Su kitomis

problemomis susiduriama retai arba labai retai.

77

11. Net 8 atvejus iš 10 Lietuvos įmonėms kylančios problemos iš 3PL tiekėjų pusės yra

sprendžiamos tik iš dalies. 3PL tiekėjai kylančias problemas, siekiant patenkinti klientų

poreikius, taip pat sprendžia ne visada. Tai patvirtina jų nenorą taikytis prie klientų poreikių.

12. 3PL paslaugomis Lietuvoje nesinaudoja 80% įmonių. Pagrindinė nesinaudojimo priežastis

yra įmonių manymas, kad jie turi pakankamai patirties logistikos srityje, kad viską atliktų

patys (42% įmonių). Europoje šis rezultatas tesiekia 19%, todėl daroma išvada, kad Lietuvos

įmonės pervertina savo sugebėjimus logistikos srityje. Be to, net 35% Lietuvos įmonių

nemano, kad sumažėtų jų logistikos sąnaudos.

13. Visos įmonės, naudojančios 3PL paslaugas, diegia ir naudoja joms siūlomus informacinių

technologijų sprendimus: 33% įmonių užsako 10 IT paslaugų, po 11% įmonių rankasi 5-9

paslaugas, o 22% – 3 IT paslaugas. Be to, visi klientai yra patenkinti teikiamomis IT

paslaugomis, trūkumų nenustatyta. Europoje IT paslaugomis yra patenkintos tik vidutiniškai

40% įmonių, todėl daroma išvada, kad Lietuvos įmonių IT poreikiai yra mažesni.

14. 53% įmonių, užsakančių 3PL paslaugas, patiria naudą ir 43% jos nepatiria. Dažniausiai nauda

patiriama sumažėjus bendriesiems logistikos kaštams (44% įmonių), padidėjus įvykdytų

užsakymų skaičiui (33% įmonių) ir sumažėjus darbuotojų skaičiui (33% įmonių). Didžiausią

sąlyginę naudą įmonės patiria 36.5% sutrumpėjus užsakymų įvykdymo laikui.

15. Lietuvos trečiosios šalies logistikos tiekėjai savo verslą vykdo Lietuvoje (100% įmonių),

Europos Sąjungoje (33% įmonių) ir Rytų Europoje bei Azijoje (33% įmonių). Šiame versle

egzistuoja vidutiniškai po 33% mikro, mažų ir vidutinių įmonių.

16. 3PL tiekėjai planuoja plėsti paslaugų spektrą, gerinti paslaugų kokybę, siekiant patenkinti

klientų poreikius, ir ieškoti naujų partnerių veiklai plėsti. Nei vienas 3PL tiekėjas neplanuoja

mažinti teikiamų paslaugų asortimento ar atsisakyti 3PL paslaugų teikimo. Galima daryti

išvadą, kad šis verslas yra pelningas ir naudingas 3PL tiekėjams, dėl ko jis Lietuvoje yra

perspektyvus.

PASIŪLYMAI

Plėtojant trečiosios šalies logistikos verslą ir teikiant šias paslaugas Lietuvos 3PL

tiekėjams siūloma:

Daugiausiai dėmesio skirti transportavimo, sandėliavimo ir muitinės tarpininkavimo

paslaugoms, kadangi jos yra populiariausios tarp Lietuvos įmonių.

78

Skirti pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių nuolatinio 3PL paslaugų gerinimui,

kadangi šiuo metu 3PL paslaugų naudotojai to pasigenda labiausiai.

Atsakingiau spręsti jų klientams kylančias problemas, susijusias su užsakomomis 3PL

paslaugomis, kadangi dabar 80% problemų yra sprendžiamos tik iš dalies.

Klientams pritraukti pirmiausia naudoti paslaugų kokybės veiksnį, o ne kainos, kadangi

paslaugų kokybė Lietuvos įmonėms yra svarbiausias veiksnys, renkantis 3PL tiekėją.

Plėsti savo užimamą trečiosios šalies logistikos verslo rinkos dalį orientuojantis į

sveikatos priežiūros, telekomunikacijų ir mažmeninės prekybos rinkas, kadangi šiuo

metu jose visiškai nesinaudojama 3PL paslaugomis.

Diegti naujus ir tobulinti esamus informacinių technologijų sprendimu trečiosios šalies

logistikos srityje nepaisant to, kad šiuo metu Lietuvos įmonės išreiškia pasitenkinimą

gaunamomis IT paslaugomis. Europoje, kur šios paslaugos yra populiaresnės, tyrimai

rodo, kad pasitenkinimas IT paslaugomis tesiekia 40%. Norint to išvengti, būtina šią sritį

tobulinti iš anksto, kol esami įmonių IT poreikiai yra mažesni.

Užsakant trečiosios šalies logistikos paslaugas iš 3PL tiekėjų Lietuvos įmonėms

siūloma:

Objektyviau vertinti savo galimybes logistikos srityje ir prieš atmetant 3PL paslaugų

naudojimo galimybę atlikti išsamius skaičiavimus. Šiuo metu pasirinkimą dažniausiai

nulemia patirtinis sprendimas, paremtas nuostata, kad įmonė pati turi pakankamai

patirties logistikos srityje (42% įmonių), nors Europoje įmonės savo sugebėjimus vertina

nuosaikiau (tokį motyvą išreiškia tik 19% įmonių).

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

1. Alfredsson M., Hertz, S. (2003). Strategic development of third party logistics providers.

Industrial Marketing Management. (Elsevier Science) 32 (2): p. 139–149.

79

2. Andersson D. (1997). Third party logistics – outsourcing logistics in partnership.

Linköping Studies in Management and Economics. Linköping University. Dissertation

No. 34 (Doctoral dissertation).

3. Ashenbaum, B., Maltz, A., Rabinovich, E. (2005). Studies of Trends in Third-Party

Logistics Usage: What Can We Conclude? Transportation Journal. Vol. 44, Issue 3,

p39-50.

4. Bentz, B. A., Lieb, R. (2004). The Use of Third-Party Logistics Services by Large

American Manufacturers: The 2003 Survey. Transportation Journal. Vol. 43, No. 3, p.

24–33.

5. Berglund, M., Laarhoven van P., Peters, M. (2000) Third-party logistics in Europe - five

years later. International Journal of Physical Distribution & Logistics Management.

30(5), p. 425–442.

6. Blanchard, D. (2007). At A Glance: Reverse Logistics. Industry Week/IW. Vol. 256,

Issue 5, p48-48, 1/6p.

7. Bolumole, Y. A. (2001). The Supply Chain Role of Third-Party Logistics Providers.

International Journal of Logistics Management. Vol. 12, No. 2, p. 87–102.

8. C. John Langley, Jr., Ph.D., and Capgemini U.S. LLC. (2009). The State of Logistics

Outsourcing, 2009 Third-Party Logistics. Results and findings of the 14th Annual Study.





11. C. John Langley, Jr., Ph.D., and Capgemini U.S. LLC. (2006). 2006: Third-Party

Logistics. Results and Findings of the 11th Annual Study.

12. C. John Langley, Jr., Ph.D., and Capgemini U.S. LLC. (2005). 2005: Third-Party

Logistics. Results and Findings of the 10th Annual Study.

13. C. John Langley Jr., Ph.D., Capgemini U.S. LLC, and FedEx Corp. (2004). Third-Party

Logistics: Results and Findings of the 2004 9th Annual Study.

14. C. John Langley Jr., Ph.D. and Cap Gemini Ernst & Young U.S. LLC. (2003). Third-

Party Logistics: Results and Findings of the 2003 8th Annual Study.

15. C. John C. John Langley Jr., Ph.D., Cap Gemini Ernst & Young, and Ryder System, Inc.

(2002). Third-Party Logistics Study Results and Findings of the 2002 Seventh Annual

Study.

80

16. Douglas M. Lambert. (2006). Supply Chain Management: Processes, Partnerships, and

Performance. 2d Edition, Sarasota, Florida: SCM Institute.

17. Drakšaitė A., Snieška V. (2008). Advanced cost saving strategies of management in

global market. EKONOMIKA IR VADYBA. ISSN 1822-6515: 2008. 13 Economics.

18. Evangelista, P., Sweeney, E. (2006). Technology Usage in the Supply Chain: The Case

of Small 3PLs. International Journal of Logistics management. Vol. 17, No. 1, p. 55.

19. Fligstein, N., Merand, F. (2002). Globalization or Europeanization? Evidence on the

European Economy Since 1980. Acta Sociologica (Taylor & Francis Ltd). Vol. 45, Issue

1, p7-22.

20. Gasser R. (2000). Outsourcing Strategies in Manufacturing. The Outsourcing Project.

Volume 1.

21. Jakubauskas, G., Vasiliauskas, A. V. (2007). Trečiosios šalies logistikos koncepcijos

principas ir privalumai logistikos grandinės valdymo požiūriu. Transport. Vol. 22 Issue

2, p. 68-72.

22. Jaržemskis, A. (2006). Determination and evaluation of the factors of outsourcing

logistics. Transport. Vilnius: Technika, 2006, Vol. 21, No. 1 , p. 44-47.

23. Lieb, R., Bentz B. A. (2004). The Use of Third-Party Logistics Services by Large

American Manufacturers: The 2003 Survey. Transportation Journal. Vol. 43, No. 3, p.

24-33.

24. Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatymas (1998 m. lapkričio 24 d.

Nr. VIII-935) Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?

p_id=238716. [Žiūrėta 2010 01 05].

25. Lynch, C. (2001). Developing a Strategy for Outsourcing. Logistics Management and

Distribution Report. Volume 40, Issue 6.

26. Parashkevova L. (2007). Logistics outsourcing – a means of assuring the competitive

advantage for an organization. VADYBA / MANAGEMENT, Nr. 2 (15).

27. Pranulis V. P. (2007). Marketingo tyrimai: teorija ir praktika. Vilnius: Vilniaus

universiteto leidykla, 252 p.

28. Russell, S. H. (2007). Supply Chain Management: More Than Integrated Logistics. Air

Force Journal of Logistics. Vol. 31 Issue 2, p. 56–63.

29. Uleckas E. (2007). Lean vadybos koncepcija ir taikymas įmonėje. 10-osios Lietuvos

jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminės konferencijos

TRANSPORTAS straipsnių rinkinys. Vilnius: Technika, p. 450–454.

81

30. Vaidyanathan, G. (2005). A framework for evaluating Third-Party Logistics.

Communications of the ACM, Vol. 48 Issue 1, p. 89-94.

31. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Koks angliško termino „outsourcing“, vartojamo

gamybos ir technologijų srityje, lietuviškas atitikmuo? Konsultacijų bankas. Prieiga per

internetą: http://www.vlkk.lt/lit/2248. [Žiūrėta 2009 10 05].

32. 3PL (Third Party Logistics) plačiau. AD REM Group internetinis puslapis. Prieiga per

internetą http://www.adrem.lt/3PL_Third_Party_Logistics. [Žiūrėta 2009 10 10].

THE DEVELOPMENT AND PERSPECTIVES OF THE THIRD PARTY LOGISTICS IN

LITHUANIA AND EUROPE

82

Linas PUZONAS

Paper for the Master’s degree

International Business Master’s Program

Vilnius University, Faculty of Economics, Marketing Department

Supervisor – lektorė L. Braškienė

Vilnius, 2010

SUMMARY

77 pages, 7 charts, 30 pictures, 32 references.The main purpose of this master thesis is to determine the integration level of the Third

Party Logistics (3PL) in the supply chain of the companies, as well as to identify the factors which determine the development of the third party logistics business. Furthermore, to use the determined factors in order to evaluate the current state and future perspectives of 3PL market in Europe and Lithuania.

The work consists of introduction, three main parts, conclusions with recommendations and the list of used literate resources.

The first part, which is literature analysis, reviews scientific publications of foreign and Lithuanian authors about the evolution of the third party logistics, its roots, peculiarities and terminological nuances. Furthermore, it which distinguishes the differences of 3PL providers, analyses their provided 3PL services and states the benefits of 3PL usage.

The second part of the master’s thesis is dedicated to the analysis of the European 3PL market researches, which had been carried out by C. J. Langley, Jr. from the year 2002 until the year 2009. 3PL users and their outsourced logistics functions are analysed, as well as the problems they face during the usage of 3PL services and the reasons, why some companies choose not to use 3PL services at all. Besides, special attention is paid to the influence of information technologies to 3PL business.

The third part is dedicated to the results analysis of the Lithuanian 3PL market research, which had been carried by the author. Firstly, the methodology used for the researched is described, including the model of the research, its relevance, main purpose and the goals set to accomplish it, the object and the chosen method of the research. All the other parts of this chapter are meant for the analysis of the gotten results during the research. The current state of the 3PL market (including supply and demand), used 3PL services and their popularity among Lithuanian companies are analysed. Furthermore, the reasons why some companies decide not to use 3PL services at all are stated and discussed, as well as the problems companies face while using 3PL services. Special attention again is paid to the implementation of information systems in 3PL business from both users and suppliers perspectives. Lastly, the gotten results are compared to the results of European studies and final conclusions are made.

The conclusions and recommendations summarize the main findings of the literature analyses, European 3PL researches analyses and mainly of the performed Lithuanian 3PL market research. Recommendations are given to both 3PL users and suppliers for better future development of 3PLmarket in Lithuania.

83

PRIEDAI

1 priedas

Anketa, skirta Lietuvos 8 verslo šakų įmonėms

84

2 priedas

Anketos, skirtos Lietuvos logistikos įmonėms, pavyzdys

90

3 priedas

Laiško – kvietimo dalyvauti tyrime, siųsto Lietuvos 8 skirtingų šakų įmonėms, pavyzdys

Laba diena,

Kreipiamės į Jus atlikdami mokslinį tiriamąjį darbą logistikos srityje. Nagrinėjame Trečiosios

šalies logistikos paplitimą tarp įvairių šakų Lietuvos įmonių.

Dėl šios priežasties prašome Jūsų užpildyti trumpą apklausą apie jūsų naudojamas logistikos

paslaugas. Tai padaryti galite paspaudę šią nuorodą: http://www.publika.lt/apklausa-15-

4b9bb4979b5c0.html. Jeigu Jūsų įmonėje yra už logistiką atsakingas žmogus ar logistikos

skyrius, būtumėme labai dėkingi, jei persiųstumėte šį laišką jiems.

Šis tyrimas atliekamas išskirtinai moksliniais tikslais, gauta informacija nebus naudojama jokiais

komerciniais sumetimais, todėl labai laukiame Jūsų atsakymų. Iš anksto nuoširdžiai dėkojame už

pagalbą ir atsiprašome, jei sutrukdėme Jūsų brangų laiką.

Su pagarba,

Linas Puzonas,

Vilniaus Universitetas,

Ekonomikos Fakultetas

95

http://www.publika.lt/apklausa-15-4b9bb4979b5c0.html

http://www.publika.lt/apklausa-15-4b9bb4979b5c0.html

4 priedas

Laiško – kvietimo dalyvauti tyrime, siųsto Lietuvos logistikos įmonėms, pavyzdys

Laba diena,

Kreipiamės į Jus atlikdami mokslinį tiriamąjį darbą logistikos srityje. Nagrinėjame Trečiosios

šalies logistikos paplitimą tarp įvairių šakų Lietuvos įmonių.

Dėl šios priežasties prašome Jūsų užpildyti trumpą apklausą apie jūsų siūlomas logistikos

paslaugas. Tai padaryti galite paspaudę šią nuorodą: http://www.publika.lt/apklausa-15-

4b9bd41ec5f04.html.

Šis tyrimas atliekamas išskirtinai moksliniais tikslais, gauta informacija nebus naudojama jokiais

komerciniais sumetimais, todėl labai laukiame Jūsų atsakymų. Iš anksto nuoširdžiai dėkojame už

pagalbą ir atsiprašome, jei sutrukdėme Jūsų brangų laiką.

Su pagarba,

Linas Puzonas,

Vilniaus Universitetas,

Ekonomikos Fakultetas

96

http://www.publika.lt/apklausa-15-4b9bd41ec5f04.html

http://www.publika.lt/apklausa-15-4b9bd41ec5f04.html

5 priedas

Vilniaus universiteto studento, teikiančio į elektroninių dokumentų informacijos sistemą

baigiamąjį darbą,

GARANTIJA

Studento vardas ir pavardė:

Studento asmens kodas (pažymėjimo Nr.):

Fakultetas:

Kvalifikacinis laipsnis:

bakalauras magistras

Vilnius

200_ m. ________ __ d.

Garantuoju, kad mano baigiamasis darbas, ginamas 200_ m. ________ __ d. rektoriaus 200_ m. ________

__ d. įsakymu Nr. ___ sudarytoje kvalifikacinėje komisijoje Nr. __, yra parengtas pagal VU Baigiamųjų

darbų rengimo, gynimo ir saugojimo tvarkos reikalavimus bei įvestas į ETD informacijos sistemą. Šiame

darbe tiesiogiai ar netiesiogiai panaudotos kitų šaltinių citatos pažymėtos literatūros nuorodose.

Baigiamojo darbo pavadinimas:

Parenkant ir įvertinant medžiagą, taip pat parengiant rankraštį, mane, be darbo vadovo

,

konsultavo kiti mokslininkai ir specialistai:

97

Kitų asmenų indėlio į parengtą baigiamąjį darbą nėra. Jokių įstatymų nenumatytų mokėjimų už šį darbą niekam nesu mokėjęs.

Studentas Data

(vardas, pavardė) (parašas) (yyyy-mm-dd)

98

3pl verslo plĖtra ir perspektyvos europoje ir lietuvoje

Documents