IKT studentų nubyrėjimo dėl akademinių įsiskolinimų

ypatumai

Dr. Saulius PreidysVU ESEC direktorius

saulius.preidys@esec.vu.lt

Tyrimo problema ir aktualumas IT specialistų stygius – jau daug metų yra didelė Lietuvos problema. Nors juos ruošia ir universitetai, ir kolegijos, tačiau šių specialistų

poreikis vis didėja.

Infobalt, 2014

Esama situacija: priežastys ir pasekmės Nuo 2008 priėmimas į IT pakraipos studijas kritęs 35%, o nuo 2005 m.

priėmimas sumažėjęs daugiau nei perpus ! IT sektoriaus atstovai kaip vieną pagrindinių kritusio susidomėjimo IT

studijomis priežasčių įvardija mokyklinės programos nepatrauklumą ir tuo pačiu mažą neformalaus ugdymo su IT turiniu pasiūlą.

Šaltinis: LR Statistikos departamentas, Švietimo informacinių technologijų centras

Priėmimas į IT studijas Pagal pirmą pageidavimą IT

studijų paklausa absoliučiu dydžiu iš visų studijų krypčių didėjo labiausiai, kartu su medicinos studijomis

Auga gaunančių valstybės finansavimą skaičius

Toliau daugėja stojančiųjų į mokamas vietas

Infobalt, 2014

IKT studijų problemos(1) Praktiniai įgūdžiai. Pačių studijų programų įvairovė ir verslo dalyvavimas

IT studijose pamažu auga, tačiau išlieka nedidelis. Aukštosios mokyklos iki šiol studijų programose neplanuoja ir neapskaito, kiek valandų studijose turi būti ir yra skiriama praktiniams užsiėmimams už mokymo įstaigų ribų, kuriant į realias situacijas ir problemas orientuotus produktus, sprendžiant praktinius verslo iškeltus uždavinius.

Studijų tarptautiškumas. Tose programose, su kurių rezultatais teko susipažinti, labai nedaug atvykstančių iš užsienio dėstytojų, tačiau yra gerų pavyzdžių (pvz. savo profesionalus iš užsienio atsiunčia Barclays technologijų centras ir kt. tarptautinės kompanijos). Studijos anglų kalba tik pradedamos, užsienio studentų skaičius taip pat labai nežymus.

(Infobalt, 2014)

IKT studijų problemos(2) Baigiančių studijas skaičius.

Rimtu iššūkiu lieka apie 50% siekiantis „nubyrėjimas“ tiek per 3 metus kolegijose, ar 4 metų studijų laikotarpį universitetuose, nors tikėtina, kad dalis jų ateina dirbti į IT sektorių.

(Infobalt, 2014)

Kodėl toks didelis studentų nubyrėjimo procentas universitetuose ir kolegijose?

Studentų nubyrėjimas JAV universitetuose Neįdomūs užsėmimai (47 %) Praleista per daug paskaitų (43 %) Praleista daug laiko su neįdomiais žmonėmis (42 %) Buvo per daug laisvės ir per mažai taisyklių (38 %) Sutrukdė akademiniai įsiskolinimai (35 %)

JAV universitetų tyrimo ataskaita (Bridgeland, DiIulio Jr., and Burke, 2006)

Studentų nubyrėjimas Europos universitetuose Autoriai išskiria šešis veiksnius, kurie įtakoja studentus mesti mokslus:

1. socialiniai ir kultūriniai, 2. struktūriniai, 3. politiniai, 4. instituciniai, 5. asmeniniai,6. mokymosi.

Autoriai akcentuoja, jog atskirose šalyse nubyrėjimo priežastys yra skirtingos (pvz. Italijoje didelę reikšmę turi studentų tėvų išsilavinimas).

QUINN, Jocey. (2013) . Drop-out and Completion in Higher Education in Europe among Students from under-Represented Groups

Kokios „nubyrėjimo“ priežastys Lietuvoje? Sveikatos problemos

Psichinės sveikatos pablogėjimas (nuolatinis nuovargis, nemiga, galvos skausmai, apatija)

Kiti negalavimai (dažna sloga, kosulys, alkis, pykinimas, pilvo skausmai, skausmai širdies plote, bendras išsekimas)

Asmenybės ypatumai Atsakomybės stoka Nepasitikėjimas savimi Žalingi įpročiai, priklausomybės

(V. Gudžinskienė, 2006)

„Nubyrėjimo“ priežastys pagal atskiras sritis

ŠMM, 2005

VU MIF studentų tyrimasStudijų grupė Metai 1991 1992 1993 1996 1999 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Informatikos

Bioinformatika 322 126 75 101 43

Informacinės technologijos 286 318 394 366 327

Informatika 61 53 20 193 546 923 1259 1521 2722 2646 2825 2797 1919 902 830 567 395

Programų sistemos 355 344 868 918 1097 924 765 846 1020 600 495

Matematikos

Ekonometrija 112 115 117 340 320 248 307 321 317 357 232 148

Finansų ir drausimo matematika

179 149 75 174 266 218 226 315 243 291 177 141

Matematika 24 39 25 147 171 232 278

Pradiniai tyrimo duomenys

asm_id – studento identifikatorius, semestras – semestras, kuriame studentas turėjo akademinį įsiskolinimą, dalykas – mokymosi dalykas, kuriame studentas turėjo akademinį

įsiskolinimą neigiamas – kiek kartų studentas turėjo neigiamą pažymį už šį mokymosi

dalyką teigiamas – ar pavyko atsiskaityti? (0 – nepavyko, 1 – pavyko) busena_id – studento būsenos identifikatorius

busena – tiesiogiai susijęs su prieš tai buvusiu lauku – studento būsena (P-pašalintas, S-studijuoja, B-baigė)

last_semestras – paskutinis semestras, kuriame studentas turėjo akademinį įsiskolinimą,

pozymis – duomenų gavimo požymis, metai – studijų metai, programa – studijų programa, kurioje studijavo studentas.

Unikalūs tyrimo respondentai

Informatikos studijų programų grupės įsiskolinimai

Matematikos studijų programų grupės įsiskolinimai

Akademinės skolos pagal studijų programas

• Praktiškai kiekvienoje studijų programoje „pirmauja“ matematiniai dalykai.

• Kai kurie dalykai (Matematinė analizė, Kompiuterių architektūra) kartojasi visose studijų programose.

Akademinių skolų skaičius pagal metus

Akademinių įsiskolinimų skaičius pagal studijų programas

Informatikos studijų programų grupė Matematikos studijų programų grupė

Analitikos modelis, skirtas akademinių įsiskolinimų analizei

Studijų informacinė sistema

Duomenų parengimas

Specialybės ir ne specialybės dalykų atskyrimas

Statistikos, duomenų tyrybos metodų pritaikymas

Statistinių ataskaitų ir įžvalgų pateikimas

Akademinių įsiskolinimų atranka

Parengų duomenų įkėlimas į duomenų sandėlį

Išskirčių skaičiavimas ir palyginimas abiejose tiriamosiose grupėse

Išvados IT specialybių darbuotojų šiuo metu darbo rinkoje labai trūksta Apie 50% IT studentų nebaigia studijų universitetuose bei kolegijose Studentai palieka studijas pradedant 1 semestru, baigiant 8-tu. Dėl ne specialybinių dalykų skolų studijų nebaigia apie 50% buvusių

VU MIF studentų. Daugiausiai studentų palieka IT studijas dėl matematinių dalykų ir

užsienio kalbų. Problemos sprendimas – realiai veikianti modulinė studijų sistema. Sukurtas modelis gali būti panaudotas kitų studijų programų analizei.

Klausimai?