175 p.knyga_siuolaikine_vadyba_internetui

230
GENEROLO JONO ŽEMAIČIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA ANTANAS MAKŠTUTIS ŠIUOLAIKINĖ VADYBA

Upload: anglija

Post on 28-Mar-2015

2.783 views

Category:

Documents


3 download

TRANSCRIPT

GENEROLO JONO EMAIIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA

ANTANAS MAKTUTIS

IUOLAIKIN VADYBA

GENEROLO JONO EMAIIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA

Antanas MAKTUTIS

IUOLAIKIN VADYBA

Monografija

Vilnius 2010

UDK 65.01 Ma246 Prof. habil. dr. Antano Maktuio parengta monografija iuolaikin vadyba skiriama Lietuvos karo akademijos karinams, magistro studij klausytojams, dstytojams, specialistams, Krato apsaugos ministerijos specialistams, karini organizacij vadovams ir specialistams, kit Lietuvos auktj mokykl ir kolegij studentams, magistrantams, doktorantams, dstytojams, alies politikams, valstybs institucij vadovams, specialistams ir tarnautojams, mokslininkams, verslininkams ir visiems Lietuvos monms. is leidinys pravers visiems, kurie domisi efektyvia vadyba, veiklos optimizavimu, valstybs valdymo ir savivaldos efektyvumu, visuomens perspektyva pltoti paang, versl, siekia gerinti moni gyvenimo kokyb ir racionaliai naudoti nacionalinius iteklius XXI amiuje globalizacijos slygomis. Rankratis apsvarstytas, patvirtintas ir rekomenduotas spausdinti Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademijos Vadybos katedros posdyje 2009 m. birelio mn. 12 d. (protokolas Nr. VN-36(10)). Atsakingoji redaktor doc. dr. Rasa Smaliukien Recenzavo: prof. habil. dr. Albinas Marinskas (Vilniaus universitetas) prof. habil. dr. Aleksandras V Rutkauskas (Vilniaus Gedimino technikos . universitetas) prof. habil. dr. Juozas Bagdanaviius (Vilniaus pedagoginis universitetas) doc. dr. Juozas Vijeikis (Mykolo Romerio universitetas) doc. dr. Aleksejus Malovikas (Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija)

Antanas Maktutis, 2010 Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija, 2010 ISBN 978-9955-423-90-4

TURINYSPRATARM......................................................................................................4 VADAS .........................................................................................................7

1 skyrius. IUOLAIKINS VADYBOS TEORIJA ....................................17 1.1. Globalizacijos veiksni tendencijos ...................................................20 1.1.1. Globali ekonomika ....................................................................21 1.1.2. Globali rinka .................................................................................22 1.2. Valstybs darnios raidos veiksni valdymas ......................................24 1.2.1. Valdymo sistema ir modeliavimas ...............................................30 1.2.2. Nacionalin ekonomika ...............................................................35 1.2.3. Nacionalin rinka .........................................................................66 1.3. Visuomens savivalda..........................................................................79 1.3.1. Savivaldos sistema ir modeliavimas ............................................80 1.3.2. Darbas optimizavimo pagrindas ..............................................99 1.3.3. mogaus gyvenimas ..................................................................108 1.3.4. eimos raida ................................................................................115 1.3.5. Organizacijos veiklos optimizavimas ........................................130 2 skyrius. IUOLAIKINS VADYBOS PASIEKIMAI ............................170 2.1. Politins aplinkos veiksni tyrimas ..................................................170 2.2. Ekonomins aplinkos veiksni tyrimas............................................171 2.3. Socialins aplinkos veiksni tyrimas ................................................173 2.4. Tyrimo rezultat apibendrinimas ir valstybi pasiekimai ..............174 2.4.1. Smulkaus ir vidutinio verslo aplinka Lietuvoje........................174 2.4.2. Usienio valstybi pasiekimai. .................................................190 BAIGIAMOJI DALIS..................................................................................202 LITERATRA .............................................................................................204 RODYKL ....................................................................................................212

3

PRATARMGlobalizacijos procesai taip spariai pltojasi, kad mogui, jo eimai ir organizacij personalui darosi vis sunkiau susivokti juos supanioje aplinkoje, kaip keisti gyvenim ir veikl, kaip gyvendinti savo tikslus valstybs ir visuomens lygmeniu pasaulio bendrijoje XXI amiaus globalios ekonomikos ir rinkos slygomis. ie procesai pasaulio bendrijoje keiia valstybi politin, ekonomin ir socialin aplink, kurios veiksniai daro tak paviens valstybs vidaus ir iors aplinkai, todl valstybs ir visuomens raidos udaviniai pltoti demokratij ir paang sudtingja. iems udaviniams sprsti reikia vis daugiau nacionalini itekli, kurie yra grietai apibrti moni, gamtos, materialini ir finansini itekli optimizavimo santykiu. iomis XXI amiaus slygomis irykja valstybs ir visuomens raidos rezultatai, keiiasi valstybs vizija (svajon) ir jos gyvendinimo misija (paskirtis) tenkinti visuomens poreikius globalizacijos slygomis. Reikia vertinti globalizacijos proces privalumus ir trkumus, nes reals moni darbo rezultatai tam tikru laiku ir konkreioje darbo vietoje yra teigiami, beveriai ir neigiami. Teigiami globalizacijos rezultatai vertinami galimybe nuolat pltoti demokratij ir paang, nes tai sudaro slygas nuolat gerinti moni gyvenimo lyg ir kokyb kiekvienoje valstybje tam tikru laiku. Neigiami globalizacijos rezultatai vertinami gamtini itekli majimu, moni prieaugio sparta, preki ir paslaug pertekliumi pasaulinje rinkoje, finansini itekli investavimo sunkumais globalios ir nacionalins ekonomikos pltros lygmeniu. Pasaulio bendrijos globalios ekonomikos ir pasaulins rinkos pltr apibdina kaip laisvo judjimo model, kurio sandar sudaro: laisvas moni judjimas, laisvas preki ir paslaug judjimas, laisvas pinig judjimas. Taiau iuolaikins vadybos teorija, jos gyvendinimo metodika ir metodai praktikai rod, kad laisvo judjimo modelio veiksniai yra sistemikai susieti su valstybs institucij valdymo ir visuomens savivaldos veiksniais, o tai reikia, kad reali laisv mogaus, jo eimos ir organizacijos personalo veiklos rezultatas. Kitaip tariant, pasaulio bendrijos raidoje absoliuti laisv neegzistuoja, nes reals mogaus darbo rezultatai tiesiogiai priklauso nuo nacionalins ekonomikos pltros spartos per visuomens poreiki tenkinim ir pasitenkinim valstybs lygmeniu, todl XXI amiuje valstybs svarba vis didja ir ateityje dids. i svarb apibria valstybs ir visuomens raidos politins, ekonomins ir

4

socialins aplinkos veiksni vienov, nes mogaus realus darbas vertinamas nacionalinio produkto (preks ir paslaugos) konkurencingumu alies kyje ir nacionalinje rinkoje per rinkos paklaus, pasil, konkurencij ir konjunktr. Danai rinkos veiksni grups politinje, ekonominje ir socialinje aplinkoje vertinamos skirtingais rezultatais, nors iuolaikin vadyba rinkos veiksnius apibdina vienareikmikai: paklausa visuomens realaus vartojimo mastai, pasila realus preki ir paslaug kiekis, konkurencija preki ir paslaug kain pokyiai, konjunktra preki ir paslaug pardavimo nacionalinje rinkoje slygos tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje. iuolaikinje vadyboje btina apibdinti darnios valstybs ir visuomens raidos veiksni vienovs problemas, kurias XXI amiuje valstybs lygmeniu yra sudtinga sprsti, nes politins aplinkos veiksni rezultatai vertinami valstybs institucij valdymo normatyvini akt sistema (NAS) ir visuomens savivaldos normatyvini akt sistema (nas), ekonomins aplinkos veiksni rezultatai vertinami makroekonomikos ir mikroekonomikos rodikliais, socialins aplinkos veiksni rezultatai moni gyvenimo lygio indeksu ir gyvenimo kokybs indikatoriais (iplstiniais rodikliais). Kalbant apie valstybs ir visuomens darnios raidos veiksni vienov, problema ta, kad globalizacijos slygomis politins aplinkos veiksniai yra tiesiogiai susij su ekonomins aplinkos veiksniais, o socialins aplinkos veiksniai vis labiau tolsta nuo pastarj, todl moni gyvenimo lygis ir gyvenimo kokyb grja labai ltai. Tai i esms netenkina mogaus, turint omenyje jo darbo vert, eimos raid ir organizacijos personalo veiklos efektyvumo didinim tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje. moni darbo efektyvumas daro ypating tak nacionalins ekonomikos pltrai, nes jis grindiamas organizacijos personalo veiklos optimizavimu, kad turint minimalius iteklius bt galima per kalendorinius metus pasiekti optimal rezultat valstybs ir visuomens lygiu, nepriklausomai nuo paviens organizacijos vizijos ir misijos. Dabar sunku sprsti optimizavimo udavinius, kurie ateityje bus dar sunkiau sprendiami dl pasaulio bendrijos globalizacijos veiksni. iuolaikins vadybos teorija ir praktika sudaro realias prielaidas priimti optimalius sprendimus darniai valstybs ir visuomens raidai laiduoti Lietuvoje, nes kit valstybi raida ios teorijos prielaidas i esms patvirtina. Teorijos ir praktikos rezultat naudojimas i esms sudaro slygas sprsti ypa sudtingas globalios ekonomikos ir rinkos problemas pltojantis demokratijai ir paangai Lietuvoje XXI amiuje. Ilgameiai moksliniai tyrimai, praktini veiksni vertinimas 5

Lietuvoje ir kitose valstybse, sisteminimas, analiz, lyginimas ir gaut rezultat pristatymas pasauliniuose mokslo simpoziumuose, tarptautinse ir respublikinse mokslinse konferencijose, tyrim rezultat publikavimas ios monografijos autoriui sudar visas slygas parengti mediag ir vieai darb pateikti Lietuvos visuomenei, nes pastaraisiais metais susitikimuose su monmis irykjo ios monografijos reikalingumas pirmiausia valstybs institucij ir organizacij vadovams, valstybs tarnautojams, specialistams, verslininkams, mokslininkams, universitet ir kolegij dstytojams, studentams ir kitiems skaitytojams, kurie domisi darnia vairi valstybi ir visuomeni raida. Autorius tiki, kad iuo metu parayta ir ispausdinta monografija duos reali naud.

Pagarbiai,Vilnius, 2010

prof. habil. dr. Antanas Maktutis

6

VADAS

VADASGlobalizacija pasaulio bendrij vienija, taiau skaido j visuomenes, nes XXI amiuje vyksta sparts demokratijos ir paangos pltros procesai, o j rezultatai globali ekonomika ir rinka, kurios pltra tiesiogiai susieta su pasaulio gamtiniais, materialiniais, finansiniais itekliais ir monmis1. iuo metu pasaulio globalioje rinkoje gamtini itekli stygius, preki ir paslaug perteklius, suknu investuoti finansinius iteklius, o kita vertus, spariai didja moni prieaugis, kuris daro didel neigiam tak racionaliam mogikj itekli naudojimui, mogaus realiai darbo vertei nustatyti nacionalinje ekonomikoje ir rinkoje2. Globalios ekonomikos ir rinkos slygomis egzistuoja reali darbo vert, maa darbo vert ir didel darbo vert, o tai daro tak mogaus darbo vertinimo sistemai valstybs ir visuomens lygiu tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje, o nuo darbo verts priklauso mogaus gyvenimo lygio indekso ir gyvenimo kokybs indikatori rezultatai3. Teorikai ir praktikai tai valstybs ir visuomens darnios raidos rezultat pagrindas, nes realiai mogus nacionalinje rinkoje gali parduoti tik savo fizin ir protin darb, o XXI amiaus organizacijoje kaip prek ar paslaug fizin ir protin darb kartu ir gauti darbo umokest, kurio dydis kalendoriniais metais bt didesnis u io mogaus realiai suvartoto produkto vert pagal skaiiuojam vidutin vartojimo normatyv valstybje ir visuomenje4. iomis slygomis analizuojamo mogaus gyvenimo lygio indeksas bt didesnis u vienet, o tai atitinka turto kaupimo ir pltojimo ekonomines teorines ir praktines nuostatas, kuriomis XXI amiuje globalios ekonomikos slygomis vadovaujasi nacionalins rinkos savo konkurencingumui didinti5. Taip galima apibdinti mokslin darbo problem ir jos sprendimo hipotez. Mokslin darbo problema. Lietuvos ir usienio mokslininkai i esms neityr ir savo darbuose neapra veiklos optimizavimo metodologijos, jos gyBauman, Z. Globalizacija: pasekms mogui. Vilnius: Stroma, 2002. 208 p. Vadybos iuolaikins tendencijos. Mokslo darb leidinys/Atsak. red. ir sudarytojas A. Maktutis. Vilnius: LKA, 2008. 380 p. 3 Personalo vadybos teorijos ir praktikos aktualijos. Mokslini straipsni rinkinys/Sudarytojas ir atsak. red. A. Malovikas. Vilnius: LKA, 2006, 208 p. 4 Ulrich, D., Brockbank, W. Personalo vadyba: verts pasilymas. Vilnius: Verslo inios, 2007, p. 251273.2 5 1

Maktutis, A. Jaunimo sidarbnimas Lietuvoje. Personalo vadyba. 2008 Nr. 5 (87). Vilnius: UAB EMC, p. 46.

7

VADAS vendinimo metodikos ir metod globalios ekonomikos ir rinkos slygomis XXI amiuje, kurie laiduot demokratijos ir paangos pltros spart Lietuvoje, o darnios valstybs ir visuomens raidos rezultatai garantuot alies gyventojams bent vidutin gyvenimo lygio indeks ir vidutinius gyvenimo lygio kokybs rodiklius Europos Sjungos (ES) lygiu artimoje ateityje. Pagrindin darbo tyrim hipotez. Pritaikius efektyvi vadyb veiklai optimizuoti ir kit valstybi patirt galima parengti darnios valstybs ir visuomens raidos projekt tik kartu su nauja Lietuvos Respublikos (LR) Konstitucija, kuri laiduot real parengto projekto gyvendinim alyje, esanioje bendroje ES ir pasaulio bendrijos erdvje. Darbo tyrim alutin hipotez. gyvendin parengt valstybs valdymo ir visuomens savivaldos teorij, praktikai pritaik metodik ir metodus i esms paspartinsime Lietuvos ekonomikos pltr ir padidinsime nacionalins rinkos konkurencingum, kas utikrins reali mogaus darbo vert ir leis optimizuoti vis alies organizacij veikl. Darbo tyrim tikslas ianalizuoti teorines, praktines darnios valstybs ir visuomens raidos galimybes veiklai optimizuoti ir jas pritaikyti Lietuvos slygomis. Darbo tyrim udaviniai aprayti darnios valstybs ir visuomens raidos metodologij veiklai optimizuoti, pateikti jos gyvendinimo metodik ir metodus, susisteminti kit valstybi raidos rezultatus, juos apibendrinti ir palyginti su esama Lietuvos situacija, numatyti pagrindines kryptis ir prielaidas darnios valstybs ir visuomens raidos projektui rengti, vadovaujantis nauja Konstitucija, pateikti ivadas, kurios padt optimizuoti veikl, pakelti moni gyvenimo lyg ir pagerinti gyvenimo kokyb LR, ES ir pasaulio bendrijoje. Darbo tyrim objektas darnios valstybs ir visuomens raidos politiniai, ekonominiai, socialiniai veiksniai, kurie skirti darniai raidai laiduoti ir veiklai optimizuoti LR globalizacijos slygomis XXI amiuje. Darbo tyrim metodai altini analiz, stebjimas, apklausa, rezultat atranka ir fiksavimo, sisteminimo, palyginimo, matematinio modeliavimo, grafinis, statistinis ir kiti. Naudoti altiniai Lietuvos ir usienio mokslinink publikuoti darbai, pasaulio mokslo forum mediaga, tarptautini ir respublikini mokslini konferencij bei seminar paskelbtos tezs, praktini rezultat mediaga, surinkta LR ir usienio valstybse, statistikos duomenys ir kita informacija. 8

VADAS Monografijos autorius per ilg mokslin veikl staavosi, skait paskaitas, dalyvavo mokslo forumuose, tarptautins ir respublikinse mokslinse konferencijose bei seminaruose, kl kvalifikacij, atliko stebjimus, apklaus, fiksavo rezultatus Lietuvoje ir usienio valstybse (Armnijoje, Austrijoje, Baltarusijoje, Bulgarijoje, ekijoje, Estijoje, Gruzijoje, Ispanijoje, Izraelyje, Kirgizijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Moldovoje, Norvegijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Rusijoje, Suomijoje, vedijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, kt.). Sukaupta ir susisteminta mediaga, papildyta autoriaus darytomis nuotraukomis kitose valstybse, tikslingai pateikiama monografijoje. Globalizacijos rezultatas dabartin ms valstybs ir visuomens darnios raidos politin, ekonomin ir socialin aplinka6, kai politiniai veiksniai ir ekonominiai veiksniai glaudiai susij, o socialiniai veiksniai vis daugiau tolsta nuo pirmj, o tai ir rodo valstybs institucij nacionalins ekonomikos pltros program neatitikt XXI amiaus efektyvios vadybos teorijai ir kit valstybi raidos rezultatams7. i laik efektyvios vadybos teorijos pagrind sudaro organizacijos struktros nagrinjimas ir personalo vadyba. i subjekt veikl lemia tokie veiksniai: tikslas, programos, udaviniai, vertinimo kriterijai, itekliai, normatyvai, tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje gauti rezultatai. Laikas ir vieta (veiklos sferos) ypa svarbs prognozuojant iuolaikins organizacijos operatyvins (kalendoriniai metai), perspektyvins (dveji metai nuo iandienos), strategins (treji penkeri metai po dvej met nuo iandienos) skms veiksnius8. Suraytoje veiklos programoje yra ir veiklos proces projektavimas, todl kiekviena programa gyvendinama pagal konkret projekt, nes tai neatsiejami procesai organizacijos veiklai optimizuoti9. Veiklos optimizavimas neatsiejamas paangos ir demokratijos pltros procesas darniai valstybs ir visuomens raidai laiduoti, taiau dabar susiduriame su standartine situacija, kai organizacijos planuojama veikla ir strategija nra orientuotos6

Indrinas, A. V., Maktutis, A. Vieosios vadybos strategija Lietuvoje. Penktoji Konstitucija. Monografija. Vilnius: UAB Firidas, 2008. 264 p. 7 Evolution and Revolution in Global Knowledge Economy: Enhancing Innovation and Competitiveness Worldwide. Readings Book/Editors: L. Fuxman, N. Delener, V. Lu, L. E. RveraSolis Madrid: GBATA, USA, 2008. 1212 p. 8 Maktutis, A. Strateginio valdymo principai. Monografija. Klaipda: KU leidykla, 2001, 380 p. 9 Lessel, W. Projekt valdymas. Veiksmingas projekt planavimas ir skmingas j gyvendinimas. Vilnius: Alma littera, 2007. p. 8388.

9

VADAS valstybs ir visuomens raidos projekt, kurio gyvendinim turi laiduoti Konstitucija, nes tokio projekto i esms ir nra. Raidos projektas turi bti grindiamas alies region strateginiais raidos projektais, o ie planais racionaliai naudoti vietos iteklius kuriant nacionalin produkt (prek ar paslaug), kur pateikti nacionalinje ir usienio rinkose10. Dabartinmis nacionalins ekonomikos ir rinkos pltros slygomis steigti naujas organizacijas ir kurti iuolaikikas darbo vietas praktikai galimybi neturime11. Reikia pabrti, kad dabartiniai nacionalins ekonomikos ir rinkos verslo atstovai sunkina investavimo galimybes12, nes alies importo ir eksporto balansas 2008 m. sudar apie 20 milijard lit skirtum, o tai daugiausia veamos preks i Azijos. I esms tik labai ma dal eksporto sudaro nacionalinis produktas (preks ir paslaugos), nes pagrindas reeksportas13. Nacionalins rinkos situacija aikinama darbo naumo ir darbo umokesio problema, kad 2008 m. darbo umokestis spariau didjo nei darbo naumas, kuris vertinamas procentais, o tai visikai neatitinka bendr ES ekonomikos pltros tendencij, ireikt pinigais, lyginant su realia situacija Lietuvoje14. Visikas uimtumas nacionalins valstybs ir jos ekonomins politikos tikslas. I tikrj LR kis ir nacionalin rinka daugiau nutolsta nuo io tikslo, nes nra sukurta tiek darbo viet visiems norintiems dirbti ir usidirbti. Nedarbas svarbi globalios ekonomikos ir nacionalini ekonomik pltros problema, kuri privalo sprsti valstybi vyriausybs vykdydamos savo politik, kad XXI amiuje sumat nedarbo sukeliami nuostoliai15. Nedarbas maina realias pajamas, keiia mogaus gyvenimo nuostatas ir dienos ritm,10

Maktutis, A., Paulauskas, S. Valstybs ir visuomens darni raida. Personalo vadyba. 2007, Nr. 3(79). Vilnius: UAB EMC. p. 26.11 Maktutis, A. Darbo efektyvumas Lietuvoje. Personalo vadyba. 2008, Nr. 2 (84). Vilnius: UAB EMC. p. 28. 12 Maktutis, A. Visuotins kokybs vadyba globalizacijos slygomis. Vilnius: LKA, 2005. p. 1622. 13

Verslas su LPK. Ekonomikos periodinis el. biuletenis. 2008 m. rugsjo 2 d. Nr. 1. Vilnius: Lietuvos pramoninink konfederacija. 14 Maktutis, A., Vijeikis, J. Jaunimo sidarbinimo problemos Lietuvoje. Vadyba. Mokslo tiriamieji darbai. Vakar Lietuvos verslo kolegija. 2008, Nr. 2 (13). Klaipda: KU leidykla. p. 7881. 15 Maktutis, A., Malovikas, A., Smaliukien, R., Vijeikis, J., Domarkas, A. Harmonious Development of Lithuania Economy and Market Today: Theory and Practice. Evolution and Revolution in the Global Knowledge Economy: Enhancing Innovation and Competitiveness Worldwide. Readings Book. Madrid: GBATA/USA, New York, 2008. p. 666672.

10

VADAS didina psichologin tamp ir visuomens nepasitikjim valstybs institucij politika. iuos padarinius patiria daugelis Lietuvos gyventoj, kuriems nedarbas labai apsunkina kasdienin gyvenim, maina j socialin, ekonomin ir politin aktyvum, o tai lemia ir socialin atskirt, tai skurdas, kuris yra nesuderinamas su mogaus, jo eimos prigimtimi XXI amiuje globalios ekonomikos slygomis LR, esanioje bendroje ES ir pasaulio bendrijoje16. XXI amiaus pradioje organizacij konkurencingumas alies vidaus ir tarptautinje rinkoje tapo pagrindine problema, nes nacionalinio produkto konkurencingum slygoja nacionalins rinkos paklausa, pasila, konkurencija, konjunktra ir gyventoj uimtumo mastai, j realios pajamos per mnes ir metus17. Galima teigti, kad Lietuvoje nuo valstybs institucij politikos ir organizacij vadov labai priklauso jaun moni darbo vert ir bendrosios darbo umokesio tendencijos alies kio ir rinkos slygomis. ios slygos lemia organizacij konkurencingumo galimybes, kurios priklauso nuo investicij ir technikos tobuljimo, optimalaus darbo, mogaus ir rengini darbo kokybs ir naumo, veiklos pltros, kuri skatina kio paanga, darbo naumas, iaugusi mogaus darbo vert ir karjeros galimybs18. Usienio valstybi patirtis rodo, kad minimalaus darbo umokesio 800 Lt (232 ) politika Lietuvoje 2008 m. skatino jaun ir kvalifikuot moni emigracij, kai tuo tarpu ES valstybse minimali alga 2008 m. buvo nuo 4699 Lt (D. Britanijoje 1362 ) iki 5421 Lt (Liuksemburge 1571 )19, Norvegijoje valandos darbo kainis 2007 m. buvo nuo 70 kron iki 160 kron (1 krona 0,42 Lt), o darbo dienos trukm 7,5 val. Tai laiduoja Norvegijos valstybins institucijos20, o ne privatus kapitalas ir jo atstovai (kaip yra Lietuvoje). Sugrus dirbti Norvegij imokama vidutin mnesio alga u kiekvien idirbt mnes ir didinamas valandos darbo kainis, kuris pasiraius darbo sutart 35 metams nuolat didinamas iki maksimalaus. Dl ios prieasties ms alies gyventoj gyvenimo lygis, pagal Eurostat tyrim rezultatus21, 2007 m. sudar tik 53,2 proc. ES vidurkio (100 proc.),16 17

Maktutis, A. Strateginis planavimas globalizacijos slygomis. Vilnius: LKA, 2006. 166 p. Maktutis, A. Socialinio liberalizmo perspektyvos Lietuvoje. Tarpt. moksl.-prakt. konf. Socialinis liberalizmas Lietuvoje: istorin raida ir vaidmuo iandien. 2008-04-25. Vilnius/ LRS. 18 Maktutis, A. Veiklos vadyba: teorija ir praktika. Monografija. Vilnius: LR MM Leidybos centras, 1999. 511 p. 19 Eurostat 2008 met tyrim statistiniai duomenys. 20 Maktutis, A. 2007 m. tyrim duomenys. 21 Eurostat 2007 met tyrim statistiniai duomenys.

11

VADAS o Londono centre atitinkamai sudar 303 proc. Tyrime buvo apvelgta 271 Europos regiono padtis, lyginant su vidutiniais ES rodikliais. Dabar jau turime brandi visuomen ir garantuot iorin saugum. Turime realias slygas demokratijai ir paangai pltoti, taiau formuojasi prietaringa politin, ekonomin ir socialin aplinka. Eidami iuo keliu privalome siekti, kad bt tvirtintas NAS valstybins institucij valdymo kontrols mechanizmas, priimti politini partij finansavimo statymo pakeitimai, utikrinantys, kad skirstant partijoms valstybs biudeto pinigus didiausi tak turt visuomen, bt parengti ir priimti vieojo intereso gynimo, tiesioginio piliei ir kit juridini asmen kreipimosi LR Konstitucin Teism bei LR Seimo nari ataukimo statymai. Pagal strateginio valdymo metodologij, visika lygyb realiai egzistuoja tik tarp lygi dydi, taigi lygyb tarp pavieni pasaulio bendrijos moni, eim, organizacij personalo, darbins veiklos rezultat realiai egzistuoti negali, o moni norai visada ilieka, nors j svajons ir praktins galimybs visuomet skiriasi. Tam tikslui pasaulio bendrija yra sukrusi NAS valstybs institucij kontrolei ir nas socialinei lygybei visuomenje strategikai ilaikyti22. LR institucij veikla ta prasme turi bti strategikai, grietai ir kryptingai valdoma, nes jos atsakingos u NAS modernizavim, atsivelgiant realias veiklos slygas, kurias reglamentuoja atskiros organizacijos optimalios veiklos tikslas, programa, udaviniai, vertinimo kriterijai, itekliai, normatyvai, planuojami rezultatai, gauti reals rezultatai, kurie ireikiami alies nacionaliniu produktu rinkos slygomis pasaulio bendrijoje. Optimalios paangos ir kryptingos veiklos valdymo tikslas laiku utikrinti alies kio ir nacionalins rinkos pltr atsivelgiant paklaus ir pasil, visikai patenkinti LR visuomens darbins veiklos ugdymo poreikius, kurie yra visaverio mogaus gyvenimo, eimos raidos, organizacijos personalo optimalios veiklos pagrindas. ie veiksniai realiai utikrint demokratijos ir paangos pltr, darni valstybs ir visuomens raid pasaulio bendrijoje, panaikint mogaus, eimos, organizacijos personalo, tai yra visuomens, ir valstybs prieprie, o Lietuvos moni gyvenimo lygis prilygt vidutiniam pasauliniam moni gyvenimo lygio normatyvui, kas ms aliai laiduot nacionalin saugum23.22

Maktutis, A. Strateginio valdymo principai. Monografija. Klaipda: KU leidykla, 2001. 380 p. 23 Nacionalinio saugumo strategija. Vilnius: Leidybos centras prie KAM, 2002. 23 p.

12

VADAS iuolaikins vadybos teorija ir praktika rod, kad idealios valstybs pasaulyje nra, nes kiekviena valstyb turi savo istorij, kultr, kalb, paproius, mogaus gyvenimo ir eimos raidos tradicijas, tikjim, kiekvienos j skirtingos gamtins slygos ir nevienodi gamtiniai itekliai, kitokia kaimynini valstybi taka ir t. t.24 Visos valstybs turi savo biurokratin sistem, kuri yra privaloma ir veikia NAS pagrindu, palaiko demokratijos ir paangos veiksni raid25. i sistema realiai egzistuoja ir Lietuvoje, o nuo valstybs institucij darbo NAS efektyvumo priklauso demokratijos ir paangos sparta strategikai sudarant slygas mogaus, eimos, organizacijos personalo optimaliai veiklai alies kyje ir nacionalinje rinkoje26. iandien LR institucij sistema susiduria su realia alies kio ir nacionalins rinkos veiksni valdymo problema: mogaus intelekto ugdymu ir naudojimu, kompetencijos, btinos specialistui, dirbaniam tam tikroje darbo vietoje, nustatymu, kas lems kompetencijos normatyv realiomis paangos pltros slygomis paviense valstybs institucijose ir organizacijose, kurios daro tiesiogin tak mikrosistem ir makrosistem objektams bei subjektams politins, ekonomins ir socialins aplinkos lygmeniu. Tiesa, ios LR raidos slygos ilg laik formavosi vykdant neteising kapitalini djim investavimo politik, netinkamai vertinant mogaus, eimos, organizacijos personalo darbin veikl ir realius darbo rezultatus, kurie priklaus nuo LR valdymosavivaldos ir savivaldosvaldymo sistemos. Todl nei teorikai, nei praktikai per trump laik neveiksime LR kio ir visuomens socialini, ekonomini, politini veiksni raidos negerovi, nes mogus, jo eima, organizacijos personalas turi ir savo siaur, palyginti su darnia valstybs ir visuomens raida, interes, kurie danai bna svarbesni u LR ateities perspektyvas pasaulyje. Galima suformuluoti XXI amiaus darnios valstybs ir visuomens raidos problemos sprendimo ingsnius27. Pirmasis ingsnis. mogui, eimai, organizacijos personalui btina suteikti veiklos laisv visuomenje lygiomis teismis ir lygiomis galimybmis,24 25

Schuman, R. U Europ. Vilnius: Eugrimas, 2002. 160 p. LR Konstitucija. Kaunas: Maoji poligrafija, 2006. 48 p. 26 Schultz, W. T. Investavimas mones. Gyventoj kokybs ekonomika. Vilnius: Eugrimas, 1998. 192 p. 27 Maktutis, A. Strateginis planavimas globalizacijos slygomis. Vilnius: LKA, 2006. 166 p.

13

VADAS kurias numato iuolaikins vadybos metodologija, metodika, jos gyvendinimo metodai, taikomi esamomis iors ir vidaus aplinkos slygomis, kurios grindiamos LR sistemos valdymosavivaldos veiksniais. Antrasis ingsnis. Pltojant LR sistemos valdymosavivaldos veiksnius, juos reikia vertinti realiai. Jei ie veiksniai, vykstant alies kio ir nacionalins rinkos pltrai, valstybs institucij sistemos yra ignoruojami, tai mogaus, eimos, organizacijos personalo savivaldos principai yra paeidiami. Todl valstybs institucij sistema mogui, eimai, organizacijos personalui negali utikrinti veiklos laisvs, paangos pltros vienovs ir reikiamos spartos, nes valstybs institucij valdymo veiksni poveikis gali bti vairus nuo diktato iki anarchijos28. Treiasis ingsnis. iuo atveju optimali mogaus, eimos, organizacijos personalo veikla alies kyje ir nacionalinje rinkoje yra negalima, o visuomens raidos procesai kuriant ir gausinant nacionalin turt yra ikreipti, todl ir darbo rezultatai negali utikrinti mogaus gyvenimo, eimos, organizacijos personalo darnios raidos perspektyv valstybs ir visuomens lygmeniu29. Tada ir moni tarpusavio santykiai nukrypsta nuo paangos ir demokratijos pltros vertinimo kriterij ir normatyv, kuriuos iuolaikins vadybos teorija ir praktika apibdina kaip politini, ekonomini, socialini veiksni vienov30. Rezultatai. Lietuvoje moni gyvenimas gerja liau ir atsilieka nuo ES vidurkio (kuris vertinamas 100 proc.), nes yra sutrik alies kio ir nacionalins rinkos pltros procesai, kurie jau neatitinka organizacij veiklos optimizavimo princip, kai turint minimalius nacionalinius iteklius siekiama optimalaus veiklos nacionalinio rezultato tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje31. Analizuojant visuomens mogaus, eimos, organizacijos personalo darbo santykius alies kyje ir nacionalinje rinkoje, reikia vertinti, kaip pasireikia pagrindins akins administracins valdymo sistemos (valdymo piramids principu ar vertikaliojo valdymo) efektyvumas ir koks yra pavie28 29

Paulauskas, S. Savivaldos dialektika. Monografija. Klaipda: KU leidykla, 1999. 251 p. Lietuvos ateitis pasaulio kontekste. Specialist vilgsnis. Kolektyvin monografija/Sudarytojas: projekto vadovas V. Jasiuleviius. Moksl. red. A. Maktutis. Vilnius: Mokslo aid leidykla, 2003. 416 p. 30 Regioninis bendradarbiavimo saugumas. Mokslo darb rinkinys/Sudarytojas A. Maktutis. Vilnius: LKA, 2005. 357 p. 31 Tendency of National Security in the Baltic Sea Region. Monograph/Compilers A. Maktutis, D. Prakapien. Vilnius: LKA, 2006. 332 p.

14

VADAS ns organizacijos bendro moni darbo alies kyje ir nacionalinje rinkoje efektyvumas per kalendorinius metus (per vien veiklos cikl)32. Tyrim metu nustatyta, kad dabar organizacijos personalo veiklos efektyvumo skaiiavimo metodologija, metodika ir metodai neatitinka alies kio ir nacionalins rinkos paangos ir demokratijos pltros veiksni, kuriuos nustat iuolaikin vadyba. Tai rodo, kad dabar LR visuomens savivaldos procesai nesuderinti ir neatitinka valstybs institucij sistemos valdymo, todl negalima tiktis sparios nacionalins ekonomikos pltros. Dabartin LR kio ir nacionalins rinkos situacija rodo valstybs institucij sistemos nesuderinamum ir j prietaravimus, atsirandanius siekiant patenkinti visuomens poreikius. Tai organizacijos personalo, eimos, mogaus optimalios veiklos ir darbo rezultat vertinimo raidos ypatumai. Stebjimai parod, kad makrosistem ir globali sistem objekt ir subjekt strateginio valdymo (ir apskritai valdymo) efektyvumas yra maas, todl iuolaikins vadybos metodologija, metodika ir jos taikymo metodai nukreipti mikrosistemas ir j subjektus bei objektus, kuriems daro tak veiksniai, pasireikiantys pltojantis makrosistemoms ir globalioms sistemoms. Ilgamets studijos monografijos autoriui leido sukurti savit valdymo ir savivaldos metodologij, parengti metodik, pasilyti jos taikymo metodus (taikant iuolaikins vadybos teorij ir praktik) ir sprendim primimo bdus, sistem modeliavim, kad ateityje bt galima taikyti veiksmingas valdymo ir savivaldos sistemas, nustatyti pavieni sistem efektyvum pagal nacionalinius iteklius globalios ekonomikos ir rinkos slygomis Lietuvoje, esanioje bendroje ES ir pasaulio bendrijoje. Tai leist parengti darnios valstybs ir visuomens raidos projekt ir j gyvendinti kartu su LR Konstitucija33. Ypatingas dmesys monografijoje skirtas mogaus, eimos, organizacijos personalo optimalios veiklos pltojimo veiksni valdymo ir savivaldos metodologijai, jos taikymo praktikoje metodikai ir metodams pateikti, kurie sudaryt teorines ir praktines darnios valstybs ir visuomens raidos prielaidas. iuolaikins vadybos teorijos ir praktikos funkcinis ryys pateikiamas analizuojant pavienius klausimus kompleksikai, o kad geriau bt suvokta visa mediaga, skaitytojui pateikiami usienio valstybi institucij veiklos rezultatai.32

Maktutis, A. Harmonious Development of National state under Conditions of Globalization. Contemporary Problems of Freedom, Human Rights, and Identity. East-West Studies. Journal of Social Sciences of University Nord. EWS, Number 2 (39), April, 2008. Tallinn: Akademia Nord, 2008. p. 6771. 33 http://www.fondarniraida.lt

15

VADAS Monografijoje matematiniai modeliai pateikiami populiariai, taiau reikia, kad skaitytojas imanyt matematik ir suprast tikimybi teorijos taikymo pagrindus. Visi modeliai tekste paaikinti ir pateikti laikantis tam tikros sistemos. Grafin mediaga pateikiama paveiksluose, lentelse, kai kurios temos iliustruojamos nuotraukomis. Kiekviena grafins mediagos dalis isamiai aprayta, todl skaitytojui nesudarys dideli sunkum i mediag studijuoti ir suprasti jos praktin vert. Svarbu, kad skaitytojas turt bendrj studij dalyk: vadybos pagrind, ekonomikos, finans, personalo vadybos, logistikos, sociologijos, politologijos, teiss pagrind, etikos, logikos, filosofijos, valdymo, savivaldos ir kit dalyk ini, suvokt gyvenimo realyb, taip pat gerai suprast mokslo ir technikos paangos veiksni ryius su verslu alies kyje, nacionalinje rinkoje, kurie XXI amiuje laiduoja darni valstybs (iuo atveju Lietuvos) ir visuomens raid bendroje ES, taip pat pasaulio bendrijos erdvje globalizacijos slygomis. ios monografijos skyriuose mediaga idstyta laikantis tam tikros sistemos, nes tik taip galima geriau suprasti iuolaikins vadybos teorines ir praktines svokas, vertinti jos rezultatus Lietuvoje ir kitose valstybse. Monografija iuolaikin vadyba galima remtis analizuojant ir tobulinant valstybs valdymo ir visuomens savivaldos sistemas, rengiant darnios valstybs ir visuomens raidos projekt kartu su naujja Konstitucija, kuri laiduoja beslygik projekto gyvendinim Lietuvoje34.

34 Maktutis, A., Paulauskas, S. Valstybs ir visuomens darni raida. Personalo vadyba. 2007, Nr. 3(79). Vilnius: UAB EMC, p. 26.

16

IUOLAIKINS VADYBOS TEORIJA

1 skyrius IUOLAIKINS VADYBOS TEORIJAiuolaikins vadybos teorija pltojama remiantis klasikinmis vadybos mokyklomis35. Tik gyvendinant esmines i mokykl teorines nuostatas galima taikyti iuolaikins vadybos metodologij, metodik ir metodus XXI amiaus globalizacijos slygomis36. ios slygos sukuria kintani vadybos objekt ir subjekt aplink, kuri sieja makrosistemas ir mikrosistemas, laiduojanias darni valstybs ir visuomens raid. Darni raida racionalus gamtini, mogikj, materialini ir finansini itekli naudojimas pasaulio bendrijoje. Taiau gauti rezultatai liudija, kad pavieni valstybi valdymo ir savivaldos institucijos negeba sprsti darnios valstybs ir visuomens raidos udavini, ikelt pasiekti nacionalinio kio ir rinkos optimalius pltros rezultatus, kurie sudaryt slygas pltoti paang ir demokratij, kuriomis grindiama iuolaikins vadybos teorija37. iuolaikins vadybos teorija orientuota tolesn darni valstybi ir visuomeni raid, kad veiklos efektyvumas bt didinamas ir nuolat optimizuojamas38. Veiklos optimizavimo metodologija taikoma tam, kad turint minimalius iteklius bt galima pasiekti optimal planuojam veiklos rezultat visose organizacijos veiklos sferose per kalendorinius metus39. Pagrindin veiklos optimizavimo problema yra ta, kad globalizacijos rezultatas: laisvas judjimas moni, preki ir paslaug, pinig daro vis didesn tak darnios valstybs ir visuomens raidos iorinei ir vidinei aplinkai, o iomis slygomis btina kurti nauj nacionalin produkt (prek ar paslaug), pltoti alies k ir didinti nacionalins rinkos konkurencingum40. Pagal iuolaikins vaNeverauskas, B., Rastenis, J. Vadybos pagrindai. Kaunas: Technologija, 2001. 143 p. Management and Technology in the Global Economy: Nurturing Innovations and National Heritage. Readings Book/Editors: L. Fuxman, N. Delener, H. Elihoglu, Ch. Wankel, I. Abel. New York, Moscow: GBATA, 2006. 1137 p. 37 Evolution and Revolution in Global Knowledge Economy: Enhancing Innovation and Competitiveness Worldwide. Readings Book/Editors: L. Fuxman, N. Delener, V. Lu, L. E. RveraSolis Madrid: GBATA, USA, 2008. 1212 p. 38 Ulrich, D., Brockbank, W. Personalo vadyba: verts pasilymas. Vilnius: Verslo inios, 2007. 314 p. 39 Global Markets in Dynamic environments. Readings Book/Delener N., Chao Ch. New York, Lisbon/Leiria: GBATA, 2005. 1310 p.36 40 35

, ., , . 6 SIGMA. : , 2003. 464 .

17

IUOLAIKINS VADYBOS TEORIJA dybos teorij, ios problemos sprendimas priklauso nuo valstybs valdymo ir visuomens savivaldos efektyvumo lygio41, todl reikia ianalizuoti globalizacijos veiksni tendencijas. Organizacijos iuolaikins vadybos modelis pateikiamas 1.1 pav.42 iuolaikins vadybos teorijos pagrind sudaro tenkinimas visuomens poreiki, kurie priklauso nuo veiklos efektyvumo (patenkinimo ir pasitenkinimo: pardavim) ir nauj veiklos optimizavimo poreiki (pirkim). Veiklos optimizavimas grindiamas nacionaliniais itekliais (mons, gamtiniai, materialiniai ir finansiniai itekliai, pagrindiniai fondai), reikalingais darniai valstybs ir visuomens raidai laiduoti LR, ES ir pasaulio bendrijoje43. Visuomens poreikiai tenkinami, kai vidutins visuomens nari pajamos utikrina vidutin vartojimo normatyv kiekvienam LR gyvenaniam mogui, kai kyla moni gyvenimo lygis ir grja gyvenimo kokyb44. Visuomens nari pasitenkinimas apibdinamas kaip bsena, kai visi LR gyventojai, dalyvaujantys organizacij veikloje, yra patenkinti vidine ir iorine aplinka (organizacijanamai, namaiorganizacija)45. iuolaikins vadybos teorins nuostatos, kuriomis vadovaujamasi siekiant patenkinti moni poreikius, kelia nauj problem, kurias turi sprsti iuolaikini organizacij vadovai ir personalas nuolat kintaniomis globalios ekonomikos ir pasaulio rinkos slygomis46. Btina ianalizuoti globalizacijos veiksnius, kurie daro tak iuolaikins organizacijos veiklai alies kyje ir nacionalinje rinkoje, 1.1 pav.

41

Vadybos iuolaikins tendencijos. Mokslo darb leidinys/Atsak. red. ir sudarytojas A. Maktutis. Vilnius: LKA, 2008. 380 p.

42

Maktutis, A. Socialinio liberalizmo perspektyvos Lietuvoje. Tarpt. moksl.-prakt. konf. Socialinis liberalizmas Lietuvoje: istorin raida ir vaidmuo iandien. 2008-04-25. Vilnius/ LRS. 43 iegis, R. Tolydi pltra ir aplinka: ekonominis poiris. Vilnius: Aldorija, 2002. 692 p. 44 Maktutis, A. Veiklos vadyba: teorija ir praktika. Monografija. Vilnius: LR MM LC, 1999. 511 p. 45 Maktutis, A. Visuotins kokybs vadyba globalizacijos slygomis Vilnius: LKA, 2005. 154 p. 46 Kvedaraviius, J. Organizacij vystymosi vadyba. Kaunas: VDU, 2006. 396 p.

18

IUOLAIKINS VADYBOS TEORIJAiuolaikins vadybos teorija VLR JIMAI: nauji poreikiai MONS ITEKLIAI: gamtiniai, materialiniai, finansiniai PAGRINDINIAI FONDAI: pasyvioji dalis ir aktyvioji dalis patenkinimas ir pasitenkinimas IJIMAI

1.1 pav. Organizacijos iuolaikins vadybos modelis

iuolaikins vadybos teorinis modelis atitinka valstybs ir visuomens sistem (organizacij), o LR integruojantis ES ir pasaulio bendrij, taip pat ir bet kurios veiklos organizacija47. 1.1 pav. vartojamos santrumpos ir svokos: VLR LR vartotojai (visuomen); jimai itekli pirkimai organizacijos veiklai pltoti, darniai valstybs ir visuomens raidai laiduoti; Nauji poreikiai nauji paangos ir demokratijos pltros kokybiniai ir kiekybiniai reikalavimai organizacijos veiklai pltoti, darniai valstybs ir visuomens raidai laiduoti; mons mogikieji itekliai organizacijos veiklai pltoti, darniai valstybs ir visuomens raidai laiduoti; Itekliai visi turimi itekliai organizacijos veiklai pltoti, darniai valstybs ir visuomens raidai laiduoti; Pagrindiniai fondai pagrindin organizacijos turto sudedamoji dalis veiklai pltoti, darniai valstybs ir visuomens raidai laiduoti; Ijimai moni veiklos rezultatai, skirti poreikiams patenkinti, darniai valstybs ir visuomens raidai laiduoti. Vektoriai rodo laiko ir erdvs, kaip globalizacijos veiksni, kuriuos ir analizuosime, darom tak iuolaikinei organizacijai48.

47 , . . . . : , 2008. 216 . 48

Buzan, B. mons, valstybs ir baim: tarptautinio saugumo studijos po altojo karo. Vilnius: Eugrimas, 1997. 470 p.

19

IUOLAIKINS VADYBOS TEORIJA

1.1. Globalizacijos veiksni tendencijosGlobalizacija pasaulio bendrijos raidos procesas, kuris prasidjo XX amiaus pabaigoje ir paspartjo XXI amiaus pirmajame deimtmetyje. proces galima vertinti dviem aspektais. Vertinant pirmuoju aspektu, jis yra teigiamas, nes pasaulio bendrijos laimjimai lengvai prieinami visiems monms ir sudaro vienodas veiklos optimizavimo galimybes kiekvienos valstybs ir jos visuomens darniai raidai. Teigiamas globalizacijos modelis pateiktas 1.1.1 pav. Antrasis vertinimas neigiamas, nes globalizacijos veiksniai pasireikia per globalios ekonomikos ir jos rinkos pltr, kuriai kai kurios valstybs valdymo ir visuomens savivaldos sistema takos nedaro. Neigiamas globalizacijos modelis pateikiamas 1.1.2 pav. Teigiamas globalizacijos modelis apima veiklos optimizavimo veiksnius (koordinavimo, sanglaudos, stabilumo, pajgumo, patenkinimo ir pasitenkinimo)49. Neigiamas globalizacijos modelis skiria veiklos optimizavimo veiksnius (alinimo, pagundos, ikreipimo, priklausomybs, saugumo ir iliuzijos)50.Profesorius Antanas Maktutis

Veiklos modeliavimas [+Globalizacijos modelis]:

Koordinavimas, sanglauda

Stabilumas, galjimas

Patenkinimas, pasitenkinimas

1.1.1 pav. Teigiamas globalizacijos modelis

Denhardt, R. B. Viej organizacij teorijos. Vilnius: Algarv, 2001. 304 p. Evolution and Revolution in Global Knowledge Economy: Enhancing Innovation and Competitiveness Worldwide. Readings Book/Editors: L. Fuxman, N. Delener, V. Lu, L. E. Rvera-Solis Madrid: GBATA, USA, 2008. 1212 p.50

49

20

IUOLAIKINS VADYBOS TEORIJAProfesorius Antanas Maktutis

iuolaikins organizacijos veiklos optimizavimas [Globalizacijos modelis]:

alinimas, pagunda

Ikreipimas, priklausomyb

Saugumas, iliuzija

1.1.2 pav. Neigiamas globalizacijos modelis

Globalizacijos veiksni tendencijos nuolatiniai pokyiai, dl kuri kyla moni ir valstybi globalios ekonomikos ir pasaulio rinkos problemos dabar ir kils ateityje51.

1.1.1. Globali ekonomikaPasaulio bendrijos veiklos rezultatai sudaro globalios ekonomikos pagrind. Globalios ekonomikos veiksniai daro tak pavieni valstybi ekonomikos pltrai52, o i valstybi valdymo ir savivaldos sistemos i esms globalios ekonomikos veiksniams takos neturi. ios aplinkybs lemia globalios ekonomikos pltros tendencijas pasaulio bendrijoje53. Globalios ekonomikos pltros problema54: pirma, moni skaiius pasaulyje spariai didja, o gamtiniai itekliai spariai senka; antra, dl paangos i esms maja darbo viet skaiius;51

Global Markets in Dynamic environments. Readings Book/Delener N., Chao Ch. New York, Lisbon/Leiria: GBATA, 2005. 1310 p. 52 Rakauskien, O. G. Valstybs ekonomin politika. Monografija. Vilnius: MRU LC, 2006. 772 p. 53 Maktutis, A. Harmonious Development of National state under Conditions of Globalization. Contemporary Problems of Freedom, Human Rights, and Identity. East-West Studies. Journal of Social Sciences of University Nord. EWS, Number 2 (39), April, 2008. Tallinn: Akademia Nord, 2008. p. 6771. 54 Maktutis, A. Strateginio valdymo principai. Monografija. Klaipda: KU leidykla, 2001. 380 p.

21

IUOLAIKINS VADYBOS TEORIJA treia, dl demokratijos sigaljimo maiau veiksmingos valdymo sistemos ir ribojama savivalda; ketvirta, dl preki ir paslaug pertekliaus globalioje rinkoje sunkiau kurti nacionalin produkt, optimizuoti veikl, kuri skatina nacionalin ekonomik; penkta, finansiniai itekliai globalios ekonomikos slygomis ribotai naudojami. Visi ivardyti veiksniai vyksta kartu, o tai skatina kilti konfliktus pasaulio bendrijoje ir didina politines, ekonomines ir socialines grsmes paviense valstybse55.

1.1.2. Globali rinkaGlobalios rinkos pagrind sudaro pasaulio bendrijos vartojimas, kuris ireikiamos pagrindiniais rinkos veiksniais56: pirma, paklausa, tai pasaulio bendrijos vartojimo mastas globalioje rinkoje; antra, pasila, tai preki ir paslaug kiekis, pateiktas parduoti globalioje rinkoje; treia, konkurencija, tai preki ir paslaug analog kain pokyiai globalioje rinkoje; ketvirta, konjunktra, tai preki ir paslaug pardavimo slygos globalioje rinkoje. Pagrindini globalios rinkos veiksni funkcin priklausomyb apibdinama laisvo judjimo principu, kai pavieni valstybi teritorins sienos maai turi takos moni, preki ir paslaug, pinig sraut pokyiams pasaulio bendrijoje57. Globalios rinkos veiksni funkcins priklausomybs modelis pateikiamas 1.1.2.1 pav.58 Globalios rinkos pokyiai XXI amiuje sukuria daug politini, ekonomini ir socialini problem, kurios trukdo didinti pavieni valstybi valdymo55 56 57 58

Melnikas, B. Transformacijos. Monografija. Vilnius: Vaga, 2002. 750 p.

XXI : , , / . . . , . . . : . . , 2008. 172 .

Kultura a rynek, 1/Pod red. S. Partyckiego. Lublin: KUL, 2008. 551 p. Maktutis, A. Strateginio valdymo principai. Monografija. Klaipda: KU leidykla, 2001. p. 176178.

22

IUOLAIKINS VADYBOS TEORIJA ir savivaldos sistem efektyvum59, kuris yra darnios valstybs ir visuomens raidos pagrindas, nes nacionalini rink konkurencingumo rezultatai yra skirtingi60, todl realios veiklos optimizavimo slygos skirtingos.yj c2 c3

4 3 2 1 0

a4 c1 a3 a2 a1 yi

1

2

4

3

1.1.2.1 pav. Globalios rinkos veiksni modelis

1.1.2.1 pav. ir tekste vartojami simboliai: yj preki ir paslaug gausa j globalioje rinkoje; yi preki ir paslaug gausa i globalioje rinkoje; a1; a2; a3; a4 veiklos optimizavimo koordinats globalios rinkos slygomis; c1; c2; c3 pavieni valstybi visuomeni vartojimo mastas skirtingas (nacionalini rink paklausos ir pasilos pusiausvyros kreivs: c1< c2< c3), nes jis priklauso nuo rink konkurencingumo. Laisvas preki, paslaug, moni, pinig judjimas i esms keiia poir tiek teorines, tiek ir praktines globalios ir nacionalins rinkos atitikties nuostatas61. Nuostat esm siekis didinti organizacij veiklos konkurencingum gyvendinant inovacijas62. Valstybi laimjimai rodo63, kad59 , . ., , . ., , . ., , . . XXI . /. . . . . : , 2006. 335 . 60 61

Lydeka, Z. Rinkos ekonomikos tapsmas. Monografija. Kaunas: VDU, 2001. 288 p. Kultura a rynek, 2/Pod red. S. Partyckiego. Lublin: KUL, 2008. 469 p. 62 Vijeikien, B., Vijeikis, J. Inovacij vadyba. Naujas produktas nuo idjos iki vartotojo. Vilnius: Rosma, 2000. 184 p. 63 Nowoczesno ponowoczesno, 1/Pod red. S. Partyckiego. Lublin: KUL, 2007. 472 p.

23

IUOLAIKINS VADYBOS TEORIJA globalios rinkos veiksniai yra svarbesni u nacionalins rinkos veiksnius64, todl dabar ir ateityje reiks, kad valstyb remt organizacij veiklos pltr65, kuri gali utikrinti darni nacionalins ekonomikos ir rinkos raid, kuri grindiama iimtinai nacionaliniais itekliais66. Globalios rinkos veiksni modelio (1.1.2.1 pav.) sudedamosios dalys: vartojimas c1, c2, c3 yra skirtingas, nes tai priklauso nuo konkrei valstybi laimjim67, taiau vartojimo kreivs c1, c2, c3 niekada nesusikirs su koordinai aimis yi, yj, nes nacionalins rinkos paklausa visada bus patenkinta pasila, nors ir importo sskaita68. Kuo vartojimo kreiv c1 artja prie koordinai ai yi, yj, tuo importo mastas didja lyginant su nacionalini preki ir paslaug kiekiu, kuris dl savojo konkurencingumo nacionalinje rinkoje maja69. Tuomet nacionalins ekonomikos pltra ltja70. Siekiant sprsti problem, btina didinti valdymo sistemos efektyvum, kaip pagrindin valstybs rmimo priemon71.

1.2. Valstybs darnios raidos veiksni valdymasValdymo lygiai ir laipteliai. Btina iskirti, kad paprastai kalbama apie piramids valstybs raidos veiksni valdymo model, kur apibdina valstybs valdymo institucij (organizacij) sistema72. i sistema nusakoma vertikalia seka i viraus apai ir i apaios vir. Ji bdinga kiekvienai pasaulio bendrijos valstybei. LR valdym reglamentuoja Konstitucija. Valdymo sistem sudaro: 1) Prezidentros sistema (organizacija);64

Evolution and Revolution in Global Knowledge Economy: Enhancing Innovation and Competitiveness Worldwide. Readings Book/Editors: L. Fuxman, N. Delener, V. Lu, L. E. Rvera-Solis Madrid: GBATA, USA, 2008. 1212 p. 65 Nowoczesno ponowoczesno, 2/Pod red. S. Partyckiego. Lublin: KUL, 2007. 552 p.66 67 68

. : , 2007. 128 .

Das, B. J. Vadybin ekonomika. Kaunas: Technologija, 2000. 279 p. Vijeikis, J. Rinkodara: nuo klasikins teorijos iki iuolaikinio pritaikymo. Vilnius: Rosma, 2003. 188 p. 69 iuolaikiniai kokybs vadybos pokyiai/Autori kolek. Kaunas: KTU, 2007. 102 p. 70 Verslas su LPK. Ekonomikos periodinis el. biuletenis. 2008 m. rugsjo 2 d. Nr. 1. Vilnius: Lietuvos pramoninink konfederacija. 71 Schultz, W. T. Investavimas mones. Gyventoj kokybs ekonomika. Vilnius: Eugrimas, 1998. 192 p. 72 Maktutis, A. Strateginio valdymo principai. Monografija. Klaipda: KU leidykla, 2001. 380 p.

24

IUOLAIKINS VADYBOS TEORIJA 2) Seimo sistema (organizacija); 3) Vyriausybs sistema (organizacija); 4) Ministerij sistema (organizacija); 5) Departament sistema (organizacija); 6) Miest savivaldybi sistema (organizacija); 7) Rajon savivaldybi sistema (organizacija); 8) Viet seninij sistema (organizacija); 9) Organizacij personalo sistema (kuri visuomenje vienija mogaus ir eimos sistemas). Bendroji sistema turi 9 lygius, kurie atitinka valstybs raidos veiksni valdymo lygius. i sudtinga sistema papildoma alies kio sistema, teritorine (region) kio sistema, vietos (savivaldybi) kio vis organizacij valdymo sistema, todl darnios valstybs ir visuomens raidos veiksni kompleksins akins administracins valdymo sistemos priklausomyb sudaro 12 valdymo laisvs laipsni73. Vienas valdymo laisvs laipsnis tai vieno subjekto nurodymo siuntimas kitam subjektui ir pastarojo priimto sprendimo ar rezultato ataskaitos grinimas pirmajam subjektui. Tai vienas valdymo lygis. Sistemos laipteliai pasiskirsto kiekvienos organizacijos vidaus struktroje: a, b, c, d, e. Gamybos organizacijoje iuos sistemos laiptelius galima apibdinti tokia seka: a padalinys; skyrius; biuras; laboratorija; b baras; poskyris; grup; c komanda; d grandis; e darbuotojas. Kaip matyti, sistemos lygiai tam tikrais proceso etapais vienas kit dengia. itaip valstybs raidos veiksni valdymo sistema pasiekia net 12 valdymo laisvs laipsni. Principinis valdymo modelis pateikiamas 1.2.1 pav. vertinus atskiros organizacijos vidaus struktros laiptelius ir j proces tak efektyvumui, darni valstybs ir visuomens raidos sistema yra ypa sudtinga, nes valstyb priskiriama globalinms sistemoms. Valstybs ir visuomens darnios raidos veiksni valdymo sistemos vertikali ir horizontali valdymo lygi susikirtimo takai rodo valdymo sistemos veiksni funkcinius (koreliacinius) ryius, nuo kuri koeficient reikms (ribos nuo 1 iki +1)73

Maktutis, A. Veiklos vadyba: teorija ir praktika. Monografija. Vilnius: LR MM LC, 1999. 511 p.

25

IUOLAIKINS VADYBOS TEORIJA priklauso sistemos absoliutus ir lyginamasis valdymo efektyvumas74.V A L D I A Normatyvini akt sistema (NAS) Seimas: Vyriausyb: Ministerija: Departamentas: Apskritis: Miestas: Rajonas: Seninija: Visuomen mogus, eima, kolektyvas (organizacijoje) S A V I V A L D A Normatyvini akt sistema (nas) Administracinis valdymas Prezidentas:

akinis valdymas:

1.2.1 pav. Valstybs darnios raidos veiksni valdymo modelis75

1.2.1 pav. ir tekste vartojamos santrumpos ir svokos: NAS darnios valstybs ir visuomens raidos veiksni valdymo normatyvini akt sistema; nas organizacijos veiklos valdymo (savivaldos) normatyvini akt sistema; valdia valstybs darnios raidos veiksni valdymas; savivalda personalo valdymas organizacijoje; administracinis valdymas procesas, tai yra valdymo sistema pagal vertikal; akinis valdymas valdymo sistema pagal horizontal; mogus, eima, kolektyvas (personalas) mikrosistemos (subjektai), kurios yra valdomos ir taiko savivald; prezidentas visa infrastruktra; Seimas visa infrastruktra; Vyriausyb visa infrastruktra; ministerija visa infrastruktra; departamentas visa infrastruktra;74 75

Maktutis, A. Strateginis planavimas globalizacijos slygomis. Vilnius: LKA, 2006. 168 p. Maktutis, A. Strateginio valdymo principai. Monografija. Klaipda: KU leidykla, 2001. 380 p.

26

IUOLAIKINS VADYBOS TEORIJA apskritis administracija ir visa infrastruktra (reali veikla 2009 m., rekomenduotina naikinti); miestas administracija ir visa infrastruktra; rajonas administracija ir visa infrastruktra; seninija administracija ir visa infrastruktra; visuomen valstybs mons. Kita vertus, i koreliacini ryi tak gausa nusako globalins sistemos funkcin valdymo efektyvum, nes absoliutus sistemos efektyvumas bus ireikiamas vis politini, ekonomini, socialini veiksni koreliacini ryi koeficient sandauga. Todl darnios valstybs ir visuomens raidos veiksni valdymo sistemos efektyvumo ribos pasiskirsto nuo |0| iki ||. Veiklos efektyvumo ribos. Tyrimais nustatyta ir verslo sferose praktikai rodyta, kad organizacijoje kolektyvo darbo rezultat efektyvumas bna pirmojo, antrojo ir treiojo valdymo laisvs laipsnio. ios sistemos laisvs laipsni matematin model galime parayti tokia skaitmen eilute76: 123 ir 321, (1.2.1) ia: 1 valdymo sistemos subjektas A; 2 valdymo sistemos subjektas B; 3 valdymo sistemos subjektas C. ,, reikia valdymo sistemos veiksni funkcinius ryius bendroje ABC sistemoje. Galima paymti, kad organizacijos ABC sistema turi bendrj 3 laisvs laipsni efektyvumo sistem. Tai tipins XXI amiaus globalios ekonomikos ir rinkos subjekt veiklos efektyvumo didinimo sistemos, kurios padeda gyvendinti optimali veikl, kurti ir realizuoti nauj produkt77 (Austrijoje, ekijoje, Estijoje, Ispanijoje, Izraelyje, JAV Japonijoje, Lenkijoje, Norvegijoje, Portugalijoje, Vokietijoje, ki, tose valstybse78). iandien darnios valstybs ir visuomens raidos veiksni valdymo sistemoje (piramidje) efektyvumo ribos yra tik tarp pirmojo, antrojo ir treiojo valdymo laisvs laipsnio.76

Maktutis, A. Visuotins kokybs vadyba globalizacijos slygomis. Vilnius: LKA, 2005. 154 p. 77 Marubeni Corporation. Annual Report 2005. Tokyo: Marubeni Tokyo, 2005. 72 p. 78 Maktutis, A. 2008 m. tyrim duomenys.

27

IUOLAIKINS VADYBOS TEORIJA Isamiau aikinant veiklos optimizavimo ir efektyvumo rib reikm, galima pasakyti, kad darnios valstybs ir visuomens raidos veiksni valdymo sistema yra labai sudtinga, nes sistemos dalyviai susieti daugybs veiklos laisvs laipsni priklausomybe, kuri sudaro politini, ekonomini, socialini veiksni vienov bendroje paviens valstybs ir pasaulio bendrijos erdvje. LR tam tikros kio akos valdymas yra 3 laipsnio, o ios akos tam tikros organizacijos personalo valdymas padidja papildomai dar 5 laipsniais. Taigi alyje gyvenantis ir tam tikros kio akos organizacijoje dirbantis mogus veikiamas 12 laipsni. i priklausomyb visikai suvaro mogaus gyvenim ir jo darbin veikl dl nacionalins rinkos konkurencingumo veiksni, kuri efektyvumas pasireikia paklausos, pasilos, konkurencijos ir konjunktros funkcine priklausomybe globalios rinkos slygomis79. Bendr valstybs darnios raidos veiksni valdymo sistemos efektyvum globalios rinkos slygomis rodo nacionalinio kio ir rinkos per vienerius kalendorinius metus (veiklos ciklas) balansas, kur galima ireikti matematiniu modeliu80:

B NR = E NR I NR , (1.2.2) ia: B NR nacionalins rinkos balansas (finansin iraika); E NR nacionalins rinkos eksporto mastas (finansin iraika); I NR nacionalins rinkos importo mastas (finansin iraika).Vektoriai rodo darnios valstybs ir visuomens raidos sistemos dinamik per jos veiklos nacionaliniame kyje ir valstybje ciklus bendroje globalios rinkos erdvje. Matematinio modelio (1.2.2) sudedamosios dalys rinkos balansas, rinkos eksporto mastas, rinkos importo mastas nuolat kinta laiko atvilgiu ir rinkose, nes jas veikia paangos ir demokratijos pokyiai. Nacionalins rinkos balanso rezultatus galima ireikti matematiniais modeliais:

(1.2.5) ie matematiniai modeliai (1.2.3, 1.2.4, 1.2.5) nustato visus galimus darnios valstybs ir visuomens raidos veiksni valdymo rezultatus praktiko79

I NR > E NR ; I NR = E NR ; I NR < E NR .

(1.2.3) (1.2.4)

Maktutis, A. Veiklos vadyba: teorija ir praktika. Monografija. Vilnius: LR MM LC,1999. 511 p. 80 Maktutis, A. Strateginis planavimas globalizacijos slygomis. Vilnius: LKA, 2006. p. 15.

28

IUOLAIKINS VADYBOS TEORIJA je: rinkos balansas yra neigiamas, rinkos balansas yra lygus nuliui, rinkos balansas yra teigiamas. Jie rodo valstybs valdymo sistemos ir visuomens konkretaus veiklos ciklo efektyvum pavienje valstybje ir pasaulio bendrijoje globalizacijos slygomis81. Dabar vykstant pokyiams alies kyje ir nacionalinje rinkoje, mogaus ir eimos gyvenime, organizacijos personalo veikloje, darnioje valstybs ir visuomens raidoje, nacionalins rinkos balansas globalios ekonomikos ir rinkos slygomis gali bti neigiamas (veiklos efektyvumas blogiausias), lygus nuliui (veiklos efektyvumas vidutinis), teigiamas (veiklos efektyvumas geras arba optimalus). iuos veiklos efektyvumo rezultatus veikia bendra valstybs politin, ekonomin ir socialin politika, todl kai kurios valstybs (Austrija, ekija, Estija, Ispanija, Izraelis, JAV Japonija, Lenkija, Norvegija, , Portugalija, Vokietija ir kitos) ypating dmes skiria eksportui ir importui, siekdamos juos valdyti nacionalinse ir tarptautinje rinkose82. iomis priemonmis ireikiama ir paviens valstybs vykdoma politika nacionalinje rinkoje ir pasaulio bendrijoje, taip pat kuriama ilgalaik valstybs strategija, numatomi alies kio ir nacionalins rinkos pokyiai globalizacijos slygomis83. Darnios valstybs ir visuomens raidos veiksni valdymo sistemos efektyvum rodo valstybs biudetas ir jo balansas, kuris tiesiogiai priklauso nuo atskir nacionalinio kio ir nacionalins rinkos subjekt veiklos, kuria siekiama didinti valstybs valdymo sistemos efektyvum. Valstybs biudeto metin balans galima ireikti matematiniu modeliu84:

B LR ( B ) = P LR ( B ) S LR ( B ) ,

(1.2.6)

ia: B LR ( B ) valstybs biudeto metinis balansas (finansin iraika);

Vektoriai rodo darnios valstybs ir visuomens raidos veiksni valdymo sistemos dinamik per jos veiklos ciklus nacionaliniame kyje ir rinkoje,81

P LR ( B ) valstybs biudeto metins pajamos (finansin iraika); S LR ( B ) valstybs biudeto metins ilaidos (finansin iraika).

Tendency of National Security in the Baltic Sea Region. Monograph/Compilers: A. Maktutis, D. Prakapien. Vilnius: The General Jonas emaitis Military Academy of Lithuania and The International Academy of Organization and Management Science, 2006. 332 p. 82 Maktutis, A. 2007 m. tyrim duomenys. 83 Pakeviius, V., Stakeviius, J. A. Inovacijos ir kio raida. Monografija. Vilnius: Technika, 2001. 132 p. 84 Maktutis, A. Strateginis planavimas globalizacijos slygomis. Vilnius: LKA, 2006. p. 13.

29

IUOLAIKINS VADYBOS TEORIJA ES, pasaulio rinkose globalizacijos slygomis, todl matematinio modelio (1.2.6) sudedamosios dalys valstybs biudeto metinis balansas, valstybs biudeto metins pajamos, valstybs biudeto ilaidos nuolat kinta, nes jas veikia paanga ir demokratijos pokyiai, ireikiami politini, ekonomini, socialini veiksni vienove globalizacijos slygomis. Valstybs metinio biudeto ir jo balanso rodiklius nacionalinio kio ir rinkos veiksni valdymo sistemos efektyvumo rezultatus galima ireikti matematiniais modeliais:

S LR ( B ) > P LR ( B ) ; S LR ( B ) = P LR ( B ) ;S LR ( B ) < P LR ( B ) .

(1.2.7) (1.2.8)

(1.2.9) ie matematiniai modeliai (1.2.7, 1.2.8, 1.2.9) nusako visus galimus valstybs metinio biudeto rezultatus: valstybs biudetas yra neigiamas (blogas rezultatas), valstybs biudeto metins ilaidos visai atitinka valstybs biudeto metines pajamas (optimalus rezultatas), valstybs biudetas yra teigiamas (teorikai ir praktikai galimas variantas, taiau nra optimalus rezultatas). Visi ie galimi valstybs biudeto variantai ireikia per kalendorinius metus darnios valstybs ir visuomens raidos veiksni valdymo sistemos efektyvum globalizacijos slygomis85. iandien LR (kaip ir daugelio kit valstybi) biudeto metinis balansas yra neigiamas ir i trij darnios valstybs ir visuomens raidos veiksni valdymo sistemos biudeto metinio balanso variant blogiausias, todl pagrindins prieastys yra darnios valstybs ir visuomens raidos veiksni valdymo sistemos trkumai, kurie rodo bendr visos piramids darbo efektyvum86.

1.2.1. Valdymo sistema ir modeliavimasalies kio ir rinkos valdymo procesai gerai suprantami, kai kalbama apie alies kio kompleksin akin administracin valdymo sistem, nes apie tai daug raoma valstybs organizacij sistemos (VOS) norminiuose aktuose, statymuose, LR Konstitucijoje87. NAS nuostatos nusako demokratijos lyg valstybje, o kartu reglamentuoja darnios valstybs ir visuomens85 , . ., , . ., , . ., , . . XXI . /. . . . . : , 2006. 335 . 86 87

Maktutis, A. 2008 m. tyrim duomenys. LR Konstitucija. Kaunas: Maoji poligrafija, 2006. 48 p.

30

IUOLAIKINS VADYBOS TEORIJA raidos veiksni valdymo sistem, kuri veikia mogaus ir eimos gyvenim, organizacijos personalo veikl (kaip bazinse mikrosistemose), kurios LR i esms yra viso valdymo modelio sudedamosios dalys. Btina pabrti, kad dabar paprastai kalbama apie piramids valstybs valdymo model, tok kaip VOS, kuris realiai modeliuojamas vertikalia seka. Analizuojant visus alies kio ir rinkos raidos procesus, kurie tik i dalies apibdinami vertikalia valdymo sistema nuo piramids viraus iki apaios ir nuo jos apaios iki viraus, nustatoma mogaus, eimos ir organizacijos (kaip mikrosistemos raidos) vieta tam tikru laiku valstybs lygmeniu. Todl valdymo sistema ir jos modeliavimas yra darnios valstybs ir visuomens raidos veiksni funkcinis procesas88. Darnios valstybs ir visuomens raidos veiksni valdymo sistemoje btina nustatyti sistemas, kurios priskiriamos valdymui, ir sistemas, kurios priskiriamos savivaldai. Tuomet ikyla pagrindinis klausimas: kas yra valdymas ir kas yra savivalda valstybs, VOS, visuomens, organizacijos, eimos, mogaus lygmeniu? Valdymo ir savivaldos procesai apibdinami itaip89: valdymas makrosistem veiksni funkcini ryi nustatymas ir iorin mikrosistem (mogaus, eimos, organizacijos) taka pagal NAS; savivalda mikrosistem (mogaus, eimos, organizacijos) vidin taka pagal nas (arba grietas reglamentuotas valdymas pltojant makrosistem). ie abu procesai funkcionaliai yra neatskiriami vienas nuo kito ir j priklausomyb rodo demokratijos laipsn darniai valstybs ir visuomens raidai laiduoti globalizacijos slygomis. Tiek demokratija yra neatskiriama nuo paangos, tiek ir valdymas yra neatskiriamas nuo savivaldos mikrosistem ir makrosistem pltojimosi proces, todl valdymo procesai yra grietai reglamentuojami NAS, o savivaldos procesai nas. Apskritai valdymo ir savivaldos funkciniai procesai daro tiesiogin tak tik mogui, eimai, organizacijos personalui valstybs, visuomens ir pasaulio bendrijos lygmeniu90. Valdymo ir savivaldos funkcin priklausomyb galima ireikti matematiniais modeliais, kurie ir rodo darnios valstybs ir visuomens raidos veiks88

Maktutis, A. Veiklos vadyba: teorija ir praktika. Monografija. Vilnius: LR MM LC, 1999. 511 p. 89 Maktutis, A. Strateginio valdymo principai. Monografija. Klaipda: KU leidykla, 2001. p. 57. 90 Vadybos iuolaikins tendencijos. Mokslo darb leidinys/Atsak. red. ir sudarytojas A. Maktutis. Vilnius: LKA, 2008. p. 185205.

31

IUOLAIKINS VADYBOS TEORIJA ni pokyi priklausomybs ribas tam tikru laiku ir tam tikroje erdvje (LR, ES ir pasaulyje). Makrosistem (valstybs ir visuomens) ir mikrosistem (mogaus, eimos, organizacijos) valdymo ir savivaldos proces sistema ireikiama matematiniu modeliu91: (1.2.1.1) Ai = Bi + C i ,

duje pagal nas). Vektoriai rodo valdymo ir savivaldos funkcini proces dinamik, sistemos (i) dinamik valstybje ir visuomenje, todl matematinio modelio (1.2.1.1) sudedamosios: Ai, Bi, Ci nuolat kinta laiko ir erdvs sistemose, nes jas veikia socialiniai, ekonominiai, politiniai veiksniai, paanga ir demokratijos pokyiai globalizacijos slygomis. Valdymas ir savivalda yra funkcikai susieti mikrosistem (mogaus, eimos, organizacijos) ir makrosistem (valstybs ir visuomens pasaulio bendrijoje) procesai, todl jie negali bti izoliuoti nuo paangos ir demokratijos pltros proces, laiduojani darni valstybs ir visuomens raid. Tad btina, kad nuolat kintantis valdymo ir savivaldos funkcini proces priklausomybs santykis (ireikiamas NAS ir nas funkcine priklausomybe) analogikai atitikt iuolaikins vadybos teorij, jos gyvendinimo praktik darniai valstybs ir visuomens raidai laiduoti LR, ES ir pasaulio bendrijoje globalizacijos slygomis. Matematinio modelio (1.2.1.1) vektorini dydi (A, B, C) santykiu apibdinamas LR visuomens (vadovaujantis VOS) poveikis paviens sistemos valdymui, savivaldai ir ios sistemos veiklos rezultatams alies kyje ir nacionalinje rinkoje globalizacijos slygomis. Valdymo metodologija, metodika ir jos taikymo metodai praktikoje reglamentuoja iuos galimus atvejus92: sistemos (i) veikla visikai savarankika, kai

Bi iorinis sistemos (i) valdymas (VOS grietai pagal NAS); Ci vidinis sistemos (i) savivalda (grietai reglamentuotas valdymas vi-

ia: Ai sistemos (i) valdymas;

Ci > Bi ; (1.2.1.2) sistemos (i) veikla suvaryta i iors VOS, vadovaujantis NAS, ir tuo

91 , . ., , . ., , . ., , . . XXI . /. . . . . : , 2006. . 10. 92

Maktutis, A. Veiklos vadyba: teorija ir praktika. Monografija. Vilnius: LR MM LC, 1999. p. 106107.

32

IUOLAIKINS VADYBOS TEORIJA apribota subjekt veikimo laisv alies kyje ir rinkoje, kai

Ci = Bi ; (1.2.1.3) sistemos (i) veikla grietai suvaryta, o visuomens savivalda yra su-

trikdyta, kai

Ci < Bi (1.2.1.4) sistemos (i) veikla visikai suvaryta, o visuomenje VOS, vadovau Ai = Bi ,(1.2.1.5)

jantis NAS, ved reim, kai tuomet

Ci = 0 (1.2.1.6) sistemos (i) veikla visikai laisva, o visuomens sistemos VOS, vado i = Ci(1.2.1.7) (1.2.1.8)

vaujantis NAS, nedaro takos, todl suaktyvja anarchiniai procesai, kai tuomet

Bi = 0.

Vektoriai rodo sistemos (i) veiklos valdymo ir savivaldos dinamik vykstant valstybs ir visuomens raidai. Apskritai kratutins demokratijos ribos yra anarchija ir valdymo reimas, todl matematiniai modeliai (1.2.1.5 ir 1.2.1.7) rodo teorines ir praktines reimo bei anarchijos ribas tam tikru laiku ir tam tikroje erdvje. iais atvejais irykja, kad alies kyje ir rinkoje yra grietai paeistos VOS funkcijos dl besipltojani visuomens raidos proces, o visuomens savivalda grietai paeista valstybs lygmeniu. Todl pagal tai, kaip darniai pltojami valdymo ir savivaldos funkciniai procesai, matyti demokratijos laipsnis valstybs ir visuomens raidos procesuose. Darnios valstybs ir visuomens raidos veiksni valdymo ir savivaldos sistema sudtingja, kai pradedama analizuoti pagrindini darnios valstybs ir visuomens raidos veiksni valdymo ir savivaldos sistemos funkcij priklausomyb93. Pagrindins darnios valstybs ir visuomens raidos veiksni valdymo ir savivaldos sistemos funkcijos yra organizacijos veiklos optimizavi93

Maktutis, A., Malovikas, A., Smaliukien, R., Vijeikis, J., Domarkas, A. Harmonious Development of Lithuania Economy and Market Today: Theory and Practice. Evolution and Revolution in the Global Knowledge Economy: Enhancing Innovation and Competitiveness Worldwide. Readings Book. Madrid: GBATA/USA, New York, 2008. p. 666672.

33

IUOLAIKINS VADYBOS TEORIJA mo planavimas, organizavimas, reguliavimas, kontrol, apskaita, analiz.94 i funkcij ribas nusako paviens organizacijos personalo veiklos optimizavimas95: planavimas valdymo ir savivaldos veiklos projektavimas visais sistemos modeliavimo etapais, optimali tiksl, program, udavini, vertinimo kriterij, itekli, normatyv, rezultat nustatymas, j vykdymo gairi sudarymas, vertinimas, atranka, atsakomybs u priimt sprendim (operatyvini, perspektyvini, strategini) gyvendinim numatytu laiku ir tam tikroje erdvje (mikrosistemoje, makrosistemoje ir j veiklos sferose); organizavimas valdymo ir savivaldos sistemos modelio veiklos etap nustatymas, sistemos dalyvi tarpusavio darnos utikrinimas, veiklos spartinimo priemoni atranka, didiausio socialinio efekto siekimas tam tikru laiku (operatyviniu, perspektyviniu, strateginiu) ir tam tikroje erdvje (mikrosistemoje, makrosistemoje ir j veiklos sferose); reguliavimas valdymo ir savivaldos sistemos modelio dalyvi veiklos koordinavimas, darbuotoj ir j grupi ar komand skatinimas u gautus rezultatus, veiklos sistemoje vertinimas ir optimali darbo viet sukrimas, kad sistema veikt pagal numatyt cikl, darnios veiklos utikrinimas sudominant visus sistemos dalyvius siekti optimalaus rezultato tam tikru laiku (operatyviniu, perspektyviniu, strateginiu) ir tam tikroje erdvje (mikrosistemoje, makrosistemoje ir j veiklos sferose); kontrol valdymo ir savivaldos sistemos modelio veiklos stebjimas ir periodinis tikrinimas, kaip konkreti veikla atitinka numatytj, optimalios veiklos proces pltojimas pagal numatytus vertinimo kriterijus ir optimalios veiklos normatyvus visuose sistemos etapuose ir grandyse tam tikru laiku (operatyviniu, perspektyviniu, strateginiu) ir tam tikroje erdvje (mikrosistemoje, makrosistemoje ir j veiklos sferose); apskaita valdymo ir savivaldos sistemos modelio numatytos optimalios veiklos ciklo priemoni gyvendinimo apskaitos sistema, siejanti visus io ciklo veiklos vertinimo kriterijus, ir jos normatyv ipltimo paieka visuose sistemos etapuose ir grandyse tam tikru laiku (operatyviniu, perspektyviniu, strateginiu) ir tam tikroje erdvje (mikrosistemoje, makrosistemoje ir j veiklos sferose);94

Maktutis, A. Strateginio valdymo principai. Monografija. Klaipda: KU leidykla, 2001. p. 277. 95 Maktutis, A. Veiklos vadyba: teorija ir praktika. Monografija. Vilnius: LR MM LC, 1999. p. 170182.

34

IUOLAIKINS VADYBOS TEORIJA

analiz valdymo ir savivaldos sistemos modelio optimalios veiklos funkcij pagrindimas ir tobulinimas, modelio proces vyksm utikrinani sprendim analizavimas ir papildom galimybi nustatymas per visus ciklo etapus ir grandis nuo pradios iki pabaigos ir nuo pabaigos iki naujo ciklo pradios, duomen bank sudarymas naujiems veiklos ciklams ir kitam veiklos ciklui projektuoti visuose sistemos etapuose ir grandyse tam tikru laiku (operatyviniu, perspektyviniu, strateginiu) ir tam tikroje erdvje (mikrosistemoje, makrosistemoje ir j veiklos sferose). Tyrim metu nustatyta, kad darnios valstybs ir visuomens raidos veiksni pagrindins valdymo ir savivaldos sistemos funkcijos alies kyje ir nacionalinje rinkoje veikia neefektyviai96. J efektyvumo didinimas priklauso nuo LR akins administracins valdymo sistemos VOS, vadovaujantis NAS, atsivelgiant nacionalinius iteklius, nuo kuri priklauso bendrasis darbo efektyvumas. 1.2.2. Nacionalin ekonomikaNacionalin ekonomika apima alies k ir nacionalin rink. Jos rezultatai darnios valstybs ir visuomens raidos veiksni valdymo ir savivaldos efektyvumo rodiklis97. alies kio raidos gyvendinimo kryptys. Siekiant spartesns paangos LR btina gyvendinti pagrindinius darnios valstybs ir visuomens raidos principus, t. y. pakeisti esam valstybs VOS valdym (NAS) ir visuomens savivald (nas). i pokyi funkciniai skirtumai iandien trukdo objektyviai vertinti esam nacionalins ekonomikos veiklos efektyvum, taip pat io efektyvumo tak optimaliai organizacijos personalo darbinei veiklai, t. y. nustatyti tikrj atlikto darbo efektyvum98. Tik realiai vertindami alies kio, nacionalins rinkos raidos padt, kuriai tiesiogin tak daro politiniai, ekonominiai, socialiniai veiksniai, galsime sudaryti trumpalaikes, vidutines, ilgalaikes alies kio ir nacionalins rinkos pltros programas, parengti j gyvendinimo projektus99. Paangos veiksni alies kyje valdymas. Paang visuomenje apibdinaRegioninio bendradarbiavimo saugumo Lietuvai integruojantis NATO ir ES tyrimai. 2003 m. tarpin ataskaita/Moksl. red. A. Maktutis. Vilnius: LKA, 2003. 114 p. 97 Vasiliauskas, A. Strateginis valdymas. Kaunas: Technologija, 2007. 383 p. 98 Verslas su LPK. Ekonomikos periodinis el. biuletenis. 2008 m. rugsjo 2 d. Nr. 1. Vilnius: Lietuvos pramoninink konfederacija. 99 Lessel, W. Projekt valdymas. Veiksmingas projekt planavimas ir skmingas j gyvendinimas. Vilnius: Alma littera, 2007. p. 7093.96

35

IUOLAIKINS VADYBOS TEORIJA valstybs politini, ekonomini, socialini veiksni ir proces funkcin priklausomyb100. Paangos struktr sudaro101: nacionalinio produkto krimas ir realizavimas; nauj mediag naudojimas; nauj technologij diegimas; nauj rengini ir rangos naudojimas; veiklos darbo naumo didinimas. Santyki visose alies kio srityse pertvarka (tiek fundamentin, tiek taikomoji) remiasi iandieniniais visuomens raidos privalumais, o pats procesas turi tvirtinti laimjimus. Dabar svarbu valdyti mokslo ir technikos paang ir realizuoti jos pasiekimus, nes LR visuomenei tai teikia ekonomin ir socialin naud. Mokslo ir technikos paanga. LR vietimo ir mokslo organizacij, VOS ir verslo sferos organizacij daugiaplans sveikos valdymo patirtis ir tyrimai rodo, kad ios sveikos efektyvumas priklauso nuo to, kiek aktyviai tiesiogiai dalyvauja organizacij specialistai, padalini vadovai ir organizacij vadovai, VOS vadovai, aukiausios kvalifikacijos specialistai, kiti asmenys prognozuojant mokslo ir technikos laimjimus, juos koordinuojant ir diegiant. Taiau reikia konstatuoti, kad alies kio ir rinkos, darnios valstybs ir visuomens raidos VOS valdymo grandyse tebra trkum ir disproporcij rengiant, atrenkant ir priimant darb personal. alies kio, atskir kio ak organizacij vadovai ir specialistai nepakankamai rpinasi mokslo ir technikos paangos (MTP) pltojimu kuriant nacionalin produkt. Tyrim metu nustatyta, kad MTP valdymo tobulinim btina susieti su kiskaitos pltra ir savivalda, moralinio ir materialinio skatinimo sistema. Reikia tokio alies kio ir rinkos, darnios valstybs ir visuomens raidos veiksni valdymo modelio, kuris laiduot geresnes darbo slygas organizacij personalui, konkreiu savo darbu spartinantiems mokslo ir technikos paang ir naujovi diegim alies kyje, nacionalinje ir tarptautinje rinkoje. ia ypating vaidmen vaidina gyvendinama vietimo ir mokslo strategija, kuri turi bti orientuota alies kio ir nacionalins rinkos pltr, kuri glaudiai susijusi su kompleksine personalo100 101

Das, B. J. Vadybin ekonomika. Kaunas: Technologija, 2000. 279 p. Maktutis, A. Visuotins kokybs vadyba globalizacijos slygomis. Vilnius: LKA, 2005. p. 1112.

36

IUOLAIKINS VADYBOS TEORIJA rengimo, atestavimo ir racionalaus naudojimo sistema102. iandien, kaip niekad, vietimo ir mokslo sistema turi atsigrti versl ir VOS, o verslas ir VOS turi bti suinteresuoti darnia vietimo ir mokslo sistemos raida. vietimo, mokslo ir verslo organizacij, VOS valdymo ir savivaldos proces integracija, j sveika yra svarbiausia alies kio MTP krimui spartinti ir tobulinti, nes tai turi didel reikm mogui, eimos raidai, organizacijos personalo darbinei veiklai, kartu ir alies kio pltrai bei nacionalins rinkos konkurencingumui ES ir pasaulio bendrijoje. Kad i LR strategija bt gyvendinta alies kyje, atskirose kio akose, regionuose, vietos organizacijose, reikia atnaujinti pagrindini fond, pagrindini gamybini fond pasyvij ir aktyvij dal. Btina remtis atskir organizacij pasiekta paanga: kurti naujus produktus, naudoti naujas mediagas, diegti naujas technologijas, naudoti tobulesnius renginius ir rang, kuri utikrint didesn darbo naum, reikaling organizacij veiklai optimizuoti, produkcijai atnaujinti ir jos kokybei gerinti tokia sparta, kuri leist patenkinti LR visuomens poreikius ir utikrint eksport Vakar ir Ryt rinkas103. Visikai suprantama, kad tai gyvendinti galima tik diegiant gamyb tarpinius mokslo rezultatus104. Gyvenimas reikalauja alyje sudaryti tinkamas slygas vietimo ir mokslo, VOS ir verslo srii strateginiam bendradarbiavimui105. Labai svarbu suprasti MTP krimo cikl alies kyje, nacionalinje ir tarptautinje rinkose, io ciklo pltros etapus ir j tarpusavio santykius alies kio akose, taip pat MTP tak darniai valstybs ir visuomens raidai106. i sistema yra udara ir atvira visuomenje, organizacijoje, eimoje, mogaus gyvenime ir valstybje (VOS). Jos ciklai organizacijose sudaro visum, kuri nusako tam tikro laikotarpio politiniai, ekonominiai, socialiniai veiksniai, turintys tak MTP krimui. I esms MTP krimo ciklas ir egzistavimo etap trukm priklauso nuo vietimo ir mokslo sistemos, politini, ekonomini, socialini darnios valstybs ir visuomens raidos proces, kuriuos lemia ekonomikos laimjim, paangos ir demokratijos pltros sparMelnikas, B., Jakubaviius, A., Strazdas, R. Inovacijos. Verslas, vadyba, konsultavimas. Monografija. Vilnius: Lietuvos IC, 2000. 239 p. 103 Tarptautinio marketingo pagrindai/Pareng J. Vijeikis. Vilnius: FM MC, 2005. 227 p. 104 Vijeikien, B., Vijeikis, J. Inovacij vadyba. Naujas produktas nuo idjos iki vartotojo. Vilnius: Rosma, 2000. 184 p.105 102

Bagdanaviius, J., Grigas, R., Senkus, V. Vadybos sociologijos aspektai. Vilnius: VPU leidykla, 2006. 204 p. 106 Melnikas, B. Transformacijos. Monografija. Vilnius: Vaga, 2002. 750 p.

37

IUOLAIKINS VADYBOS TEORIJA ta. is egzistavimas nusakomas paklausos ir pasilos priklausomybe arba rinkos dalyvi santykiais, kurie nacionalinje rinkoje nuolat kinta107. Priimant VOS strateginius sprendimus NAS lygmeniu, o organizacijos personalo darbins veiklos strateginius sprendimus nas lygmeniu, labai svarbu vertinti valstybs ir visuomens poreikius, galimybes iuos poreikius patenkinti, o tai danai pamirtama108. Paanga, kaip veiksni funkcinis dydis, ireikiama moni gyvenimo valstybje lygiu, kuris yra lengvai apskaiiuojamas ir nusakomas pajam ir ilaid santykiu vidutinikai vienam alies gyventojui per kalendorinius metus. is santykis rodo moni pajgum pirkti arba tikrj paklaus ir jos potencial, t. y. kaupimo funkcij. Kaupimo funkcija priklauso nuo mogaus atlikto darbo per laiko vienet verts, todl pltros sparta ireikiama vis sistemos dalyvi veiklos pridtine verte kiekvienoje darbo vietoje ir visose alies organizacijose, nes tik pridtin darbo vert pltoja MTP, kuri utikrina darni valstybs ir visuomens raid109. Kita vertus, pltros spart nusako savivaldos mikrosistem ir valdymo makrosistem efektyvumo suma. Visus procesus apibendrina paangos ir demokratijos funkcin priklausomyb, kuri nusako mogaus, eimos, organizacijos personalo, taip pat valstybs ir visuomens veiklos optimizavimo galimybes ir veiklos laisv. ie vertinimo rodikliai apskaiiuojami pagal atlikto darbo alies kyje ir nacionalinje rinkoje rezultatus, kurie sudaro slygas tolesnei paangai ir demokratijai pltotis110. Btina prisiminti, kad demokratija gali bti pltojama nuo anarchijos iki reimo111, todl valdymo ir savivaldos sistem efektyvumui didinti yra skiriamas ypatingas dmesys tose alyse (Austrija, ekija, Estija, Ispanija, Izraelis, JAV Japonija, Lenkija, , Norvegija, Portugalija, Vokitija ir kitos112), kuriose bendras ekonomikos isivystymo lygis yra labai auktas, ir nepakankamai dmesio kreipiama valsty107 Rutkauskas, A. V., Tamoinien, R. Verslo projektavimas. Monografija. Vilnius: Technika, 2002. 240 p. 108

Personalo vadybos teorijos ir praktikos aktualijos. Mokslini straipsni rinkinys/Sudarytojas ir atsak. red. A. Malovikas. Vilnius: LKA, 2006. p. 102109.

109

Personalo vadybos teorijos ir praktikos aktualijos. Mokslini straipsni rinkinys/Sudarytojas ir atsak. red. A. Malovikas. Vilnius: LKA, 2006. p. 4761. 110 iegis, R. Tolydi pltra ir aplinka: ekonominis poiris. Vilnius: Aldorija, 2002. 692 p.111 112

, . ., , . ., , . ., , . . XXI . /. . . . . : , 2006. . 16.

Maktutis, A. 2008 m. tyrim duomenys.

38

IUOLAIKINS VADYBOS TEORIJA bse, kuri ekonomika prastai isivysiusi113. i proces dinamikum rodo bendrasis paangos padidjimas arba sumajimas, ireiktas alies kio ir rinkos paklausos, pasilos, konkurencijos ir konjunktros veiksni santykiais atskirame valstybs ir visuomens raidos etape. Todl mokslo ir technikos paanga yra realiai egzistuojantis procesas, kuriame rykiai isiskiria visi veiklos dalyviai: VOS, vadovaujantis NAS, ir paviens organizacijos, vadovaujantis nas, o j darbo rezultatai vertinami makroekonominiais ir mikroekonominiais rodikliais, kurie rodo mogaus darbo verts ir pridtins verts efektyvum. Pagal mogaus darbo pridtin vert nustatomi tarpini veiklos rezultat padidjimas kiekvienoje darbo vietoje (atmus i atlikto darbo tarpini rezultat kit moni darbo tarpinius rezultatus per tam tikr laikotarp) per vien veiklos cikl. ie personalo darbo rezultatai pateikiami organizacijos metiniame balanse114. i veiklos vertinimo metodologija tiesiogiai siejasi su MTP krimo ciklu, kur irykina MTP bazinis modelis NaudojimasAtnaujinimas. MTP NaudojimoAtnaujinimo modelis pateikiamas 1.2.2.1 pav. iandieniniai paangos taikymo arba MTP rezultat diegimo tempai alies kyje ir atskiroje organizacijoje ms jau nepatenkina, todl btina iekoti bd jiems spartinti. Juk alies vietimo ir mokslo organizacij laimjimai gamtos, technikos ir visuomens moksl srityse ms alies visuomens turtas. Jis negali likti tik disertacijose, monografijose, kompiuteri atmintyje. Btina sudaryti tinkamas slygas iam turtui realizuoti, nes tai darnios valstybs ir visuomens raidos produktas, todl juo dabar ir ateityje turi naudotis visa visuomen: mogus, eima, organizacijos personalas115. Mokslo ir technikos paanga, nuo kurios priklauso alies kio pltra ir nacionalins rinkos konkurencingumas, ir jos rezultat diegimas parodyti 1.2.2.1 pav. Paangos veiksni funkciniai santykiai pavaizduoti principiniu modeliu KrimasAtnaujinimasRealizavimasKrimas.

113

Tarptautini santyki teorija iandien/Sudarytojai K. Booth ir S. Smith. Vilnius: Algarv, 2000. 352 p. 114 Ulrich, D., Brockbank, W. Personalo vadyba: verts pasilymas. Vilnius: Verslo inios, 2007. 314 p. 115 Maktutis, A. Strateginio valdymo principai. Monografija. Klaipda: KU leidykla, 2001. p. 108114.

39

IUOLAIKINS VADYBOS TEORIJAVisuomen: * kolektyvas; * eima; * mogus. Veiksniai: * politiniai; * ekonominiai; * socialiniai. KRIMAS KVSSVS - pagrindins funkcijos: * planavimo; * organizavimo; * reguliavimo; * kontrols; * apskaitos; * analizs. Optimali veikla - veiklos slygos ir j veiksniai: * tikslas; * programa; * udaviniai; * vertinimo kriterijai; * itekliai; * normatyvai; * rezultatai. alies rinka paklausa ir pasila NAUDOJIMAS: Lietuvos Respublikos r i n k a Tarptautin r i n k a ATNAUJINIMAS PAANGA REALIZAVIMAS Valstyb: VOS kio organizacijos NAS nas ir nas NAS arba: Visuomens KVSSVS Funkcijos laikas ir erdv V E i K l O S R E z u l T A T A i

alies kis organizacija (aplinka)

1.2.2.1 pav. MTP NaudojimoAtnaujinimo modelis

diegiant model organizacijoje, alies kyje ir nacionalinje rinkoje btina atsivelgti mogaus, eimos, organizacijos personalo, valstybs ir visuomens poreikius optimizuoti darni raid ir veikl priklausomai nuo vis nacionalini itekli116. Kita vertus, paanga ir visuomens vystymasis priklauso ne tik nuo mokslo, gamybos, paslaug, bet ir nuo kit veiklos sfer, j bendros sveikos, todl LR VOS, vadovaujantis NAS, privalo vykdyti visas visuomens raidos kompleksins valdymosavivaldos ir savivaldosvaldymo sistemos (KVSSVS, toliau tekste valdymosavivaldos sistema) pagrindines funkcijas: planavimo, organizavimo, reguliavimo, kontrols, apskaitos ir analizs. Tik tokiomis slygomis mes gyvendinsime kompleksin paangos pltros model NaudojimasAtnaujinimasRealizavimasKrimas. gyvendinant paangos pltros model, reikia ianalizuoti pavieni organizacij optimalios veiklos veiksnius ir nustatyti117:116

Maktutis, A., Paulauskas, S. Valstybs ir visuomens darni raida. Personalo vadyba. 2007, Nr. 3 (79). Vilnius: UAB EMC. p. 26. 117 Maktutis, A. Strateginis planavimas globalizacijos slygomis. Vilnius: LKA, 2006. p. 3435.

40

IUOLAIKINS VADYBOS TEORIJA tikslus (operatyvinius, perspektyvinius, strateginius); programas (operatyvines, perspektyvines, strategines); udavinius (operatyvinius, perspektyvinius, strateginius); vertinimo kriterijus (operatyvinius, perspektyvinius, strateginius); iteklius (operatyvinius, perspektyvinius, strateginius); normatyvus (operatyvinius, perspektyvinius, strateginius); rezultatus (operatyvinius, perspektyvinius, strateginius). Btina, kad organizacijos vadovautsi iais principais ir nustatyt savo veiklos pajgum, kuris spartint alies kio pltr ir didint nacionalins rinkos konkurencingum. Taiau paviens organizacijos personalo darbin veikla labai priklauso ir nuo ios organizacijos savivaldos (grietas reglamentuotas valdymas vadovaujantis nas), todl paangos rezultat diegimas apskritai priklauso nuo darnios valstybs ir visuomens raidos veiksni demokratinio valdymo vadovaujantis NAS. Valdymosavivaldos sistema atskleidia alies kio ir nacionalins rinkos veiksnius, o ios sistemos pokyius rodo priklausomyb: NASnas ir nasNAS. is modelis atskleidia LR VOS tak paangos pltrai vadovaujantis NAS ir atskiros organizacijos veiklos optimizavimo galimybes paangai diegti vadovaujantis nas. Tyrimais nustatyta, kad alies kyje paangos pltra yra lta dl NAS ir nas (valdymosavivaldos sistemos) nesuderinamumo alies viduje ir iorje. ie nesuderinamumai atsiranda dl nepakankamo alies kio ir nacionalins rinkos, darnios valstybs ir visuomens raidos veiksni efektyvumo, nuo kurio tiesiogiai priklauso ir paviens organizacijos personalo veiklos optimizavimo sparta118. Valdymosavivaldos sistemos planavimo, organizavimo, reguliavimo, kontrols, apskaitos ir analizs funkcijos veikia visais darnios valstybs ir visuomens raidos lygmenimis. Sutrikus bent vienai i funkcij, LR valdymosavivaldos sistema isiderina, o tai turi lemiam reikm mokslo ir technikos paangos pltrai ir nacionalinio produkto didjimui119. Dl i prieasi alyje didja nedarbas120. Tyrimai, atlikti kitose valstybse (ekijoje, Estijoje, Ispanijoje, Izraelyje, JAV Japonijoje, Lenkijoje, Norvegijoje, Portugalijoje ,118

Regioninio bendradarbiavimo saugumo Lietuvai integruojantis NATO ir ES tyrimai. 2006 m. tarpin ataskaita/Moksl. red. A. Maktutis. Vilnius: LKA, 2006. 139 p. 119 Vadybos iuolaikins tendencijos. Mokslo darb leidinys/Atsak. red. ir sudarytojas A. Maktutis. Vilnius: LKA, 2008. 380 p. 120 Maktutis, A., Vijeikis, J. Jaunimo sidarbinimo problemos Lietuvoje. Vadyba. Mokslo tiriamieji darbai. Vakar Lietuvos verslo kolegija. 2008, Nr. 2 (13). Klaipda: KU leidykla, 2008. p. 7881.

41

IUOLAIKINS VADYBOS TEORIJA ir kt.121), parod, kad labai geri veiklos rezultatai gaunami, kai tos alies valdymosavivaldos sistema veikia darniai: mainamos disproporcijos tarp NAS ir nas (pltojama savivalda) ir racionaliai naudojami turimi nacionaliniai itekliai, o laimjimai optimals122. Mokslo ir technikos paangos diegimas. Kol egzistuojanti mokslo ir technikos paangos krimo sistema i esms nebus pakeista, vargu ar bus sudaromos tinkamos slygos visapusikam kiekvieno mogaus intelektui, kuris utikrina darni valstybs ir visuomens raid, ugdyti ir panaudoti. Atlikt mokslini tyrim rezultatai patvirtina, kad btina esam alies kio ir nacionalins rinkos valdymosavivaldos sistem transformuoti valstybs ateities strategij, kurioje bt numatytas optimalus Lietuvos nacionalini itekli naudojimas. Transformavimo tikslas ryi tarp NAS ir nas tobulinimas remiantis Konstitucija, kuri sudaryt slygas parengti ir gyvendinti darnios valstybs ir visuomens raidos projekt123. Pasaulio bendrijos ir ms alies visuomens bendroji paanga, kuriai tak daro aplinkos ioriniai ir vidiniai veiksniai, pltojasi. Dabar ie veiksniai nepalanks ms visuomenei mogui, eimai, organizacijos personalui, taip pat valstybei ES ir tarptautinje rinkoje. Dl nepakankamo inovacijos diegimo prarandame nacionalin naud alies ir usienio rinkoje. Nuo toki proces spartinimo priklauso kiekvieno mogaus, eimos raida, organizacijos personalo darbo proces optimizavimas, o nuo jo moni gyvenimo lygis, alies kio pltros perspektyvos ir nacionalins rinkos konkurencingumo didinimas, taip pat LR laimjimai ir ateitis. Todl diegiant mokslo ir technikos paangos rezultatus, btina pakeisti VOS politik, susiet su politini, ekonomini, socialini veiksni funkcine priklausomybe, kuri, vadovaujantis NAS ir nas, suteikt monms veiklos laisv skatinti paang ir demokratijos pltr124. Kita vertus, mogaus gyvenime, eimos raidoje, organizacijos personalo darbinje veikloje atsispindi LR laimjimai, todl ir alies VOS i esms yra atsakinga u krypting inovacij diegim ir visuomens laimjimus, kuriuos121 122

Maktutis, A. 2007 m. tyrim duomenys. Barauskien, V., Leligien, I. Sockultrinis darbas bendruomenje. Usienio ali patirtis. Monografija. Kaunas: Technologija, 2001 375 p. 123 http://www.fondarniraida.lt 124 Regioninio bendradarbiavimo saugumo Lietuvai integruojantis NATO ir ES tyrimai. 2007 m. tarpin ataskaita/Moksl. red. A. Maktutis. Vilnius: LKA, 2007. 77 p.

42

IUOLAIKINS VADYBOS TEORIJA apskaiiuojame pagal atskirus matematinius modelius125:

Kaupimo funkcija F K =

PR SR

,

(1.2.2.1)

ia: F K mogaus kaupimo funkcija, arba liekamieji darbo rezultatai po kiekvieno veiklos ciklo pinigine iraika (litais); iame modelyje kaupimo funkcija ireikta skaiiumi, kai vienetas ireikia vartojimo funkcij per vien veiklos cikl, tai kaupimo funkcij sudarys skaiius atmus vienet;

P R per vien veiklos cikl mogaus atlikto darbo rezultato realiosios

pajamos, kuriomis mogus gali laisvai disponuoti (naudoti) ir kurios ireiktos pinigais (litais); S R per vien veiklos cikl mogaus realiosios ilaidos, kurios vidutinikai skaiiuojamos vienam alies gyventojui nuo vidutinio gyvenimo lygio normatyvo, kaip pirmojo btinumo ilaidos, antrojo btinumo ilaidos ir n-ojo btinumo ilaidos per vienerius metus, ireiktos pinigais (litais).

Turto funkcija K LR = K V + K P , ia: K LR visas LR tur