2011

M. G

RU

OD

ŽIO

23

D.,

PEN

KTA

DIE

NIS

Tir

aža

s 1

00

00

0 e

gz.

(a

ud

itu

oja

ma

s U

AB

„E

rnst

& Y

ou

ng

Ba

ltic

“)

|

Nr.

14

1 (

12

31

)

|

IS

SN

18

22

-27

49

|

V

ILN

IUS

RYTOJ PORYT

orai

Bernardinų bažnyčia:Kalėdos

be pastolių„Kaip sakė dabartiniai

mūsų restauratoriai, šita bažnyčia tokia graži, kaip

dabar, nebuvo nuo XVI a.“ – džiaugėsi brolis Algirdas.

J.Kalinsko nuotr.

PLAČIAU / 2 psl.

22011 GRUODŽIO 23 D., PENKTADIENIS

/ VILNIUS

orai

Šiandien bus 1–3 °C šalčio, tik pajūryje bus apie 2 °C šilumos, čia prognozuojama šlapdriba. Ateinančią naktį šals iki 4 °C šalčio, rytoj dieną bus 0–5 °C šilumos, numatomas lietus, šlapdriba, kai kur – lijundra.

-5

-3

+3

-2

-1

+5

-3

-3

+4

Artimiausiomis dienomis

Vilnius

Kaunas

Klaipėda

12-24 NAKTĮ 12-24 DIENĄ 12-25 NAKTĮ 12-25 DIENĄVILNIUS

-3

ŠIAULIAI

-2

KAUNAS

-2

KLAIPĖDA

+1

PANEVĖŽYS

-2 UTENA

-2

Atėnai

Berlynas

Londonas

Madridas

Maskva

Minskas

Oslas

Šiandien Europoje+10

+8

+11

+12

-6

-4

+3

Interaktyvus orų žemėlapis

www.15min.lt /orai

Paryžius

Praha

Ryga

Roma

Stokholmas

Talinas

Varšuva

+9

+6

-2

+11

+5

+1

+1

+1

+2

+5

2-4 PIETŲ

Lietuvoje

Šias Kalėdas Vilniaus Bernardi-nų bažnyčios bendruomenė pa-sitinka ypač pakiliai. Po pusant-rų metų šiuose maldos namuose pagaliau nebeliko pastolių ir at-sivėrė įspūdingi bažnyčios skliau-tai. Niekas nesitikėjo, kad baltas tinkas slepia tokį grožį.

Vedžiodamas po Bernar-dinų bažnyčią brolis kunigas Algirdas Malakauskis rodo per trejus metus atliktus darbus. Sutvarkyta jaunavedžių itin mėgstama Trijų Karalių ko-plyčia, bažnyčios skliautai, atnaujinta didžioji dalis sie-nų, nuvalytos, sutvirtintos ir

suremontuotos paminklinės lentos – epitafi jos, sutvarky-ti bažnyčios teritorijos grin-diniai. Bernardinų bažny-čia kviečia kartu sutikti ne

tik Kalėdas, bet ir Naujuo-sius metus – gruodžio 31 d. nuo 23 val. joje bus aukoja-mos Šv.Mišios.

Atgal į XVI amžių

„Pradėję t vark y ti, res-tauruoti, atrasdavome vis ką nors įdomaus. Taip nutiko su skliautais – žvaigždės, gėlės, kurias matome dabar, buvo rastos tik restauravimo metu. Juk jeigu prisimenate, skliau-tai buvo balti. Visa ši tapy-ba visiškai nebuvo žinoma“, – rodydamas gėlių vainikais ir kitokia puošyba išmargin-tas bažnyčios lubas pasakojo brolis Algirdas.

Skliautų tapyba net pažy-mėta data – 1578 m.

„Bažnyčios skliautai po gaisro buvo įgriuvę. 1578 m., vadovaujant vienuolyno vy-resniajam gvardijonui Leo-nardui iš Seredžiaus, jie bu-vo atnaujinti, restauruota visa bažnyčia. Kaip sakė dabarti-niai mūsų restauratoriai, šita bažnyčia tokia graži, kaip da-bar, nebuvo nuo pat tų laikų. Bažnyčia atgavo XVI a. vaizdą ir tai yra dovana ne tik mums, bet ir Vilniui“, – kalbėjo bro-lis Algirdas.

Darbų dar likoNors projektas, kurio vertė

siekė apie 8 mln. Lt, jau baig-tas, bažnyčios bendruomenė puoselėja viltį darbus pratęs-ti. Jų dar liko, kadangi restau-ravimo metu rasta išties ver-tingų dalykų – tapybos fra-gmentų, kuriems šįkart at-naujinti neužteko nei laiko, nei pinigų.

„Džiaugiamės, kad pavy-ko baigti darbus tose bažny-čios vietose, kurias sunkiausia pasiekti. Pastolių nuoma yra nežmoniškai brangi“, – guo-dėsi brolis Algirdas.

Ant vienos iš bažnyčios sienų esančios didžiosios freskos kol kas pav yko su-tvarkyti tik dvi dalis – skir-

tą šv.Pranciškui ir Nukryžia-vimui. Trečioji dalis, kurioje vaizduojamas šv.Kristoforas, tik nuvalyta nuo dulkių ir vo-ratinklių, sutvirtintos kelios vietos, ją dar teks restauruoti. A.Malakauskis neslėpė – tiki-masi rėmėjų pagalbos, galbūt kokia didelė įmonė ar bankas galėtų imtis tokio darbo.

Restauratoriai dirbo ir ša-lia bažnyčios. Atnaujinta Kris-taus Laiptų koplyčia, kurios išo-rė kapitališkai sutvarkyta, nes stogas bėgo, viskas joje byrė-jo, šis tas restauruota ir koply-čios viduje.

Pastoliai tebestovi aplink Nikolajaus Čagino suprojektuo-tą varpinę. Ji pastatyta XIX a. ir buvo labai prastos būklės.

Norėtų riboti eismą„Maironio gatvės vibra-

cija labai veikia ir Šv.Onos bažnyčią, ir N.Čagino varpi-nę. Pradedant restauravimą, maždaug prieš mėnesį, buvau pats užlipęs į varpinę, tai kaž-kurie mažieji bokšteliai bu-vo tokios būklės, kad plytas buvo galima išimti ranko-mis. Viskas tiek išjudinta vi-bracijos, rišamoji medžiaga jau nieko neriša“, – apie ap-gailėtiną varpinės būklę pa-sakojo brolis Algirdas.

Anot jo, kalbama su visuo-mene, Vilniaus meru, disku-tuojama Užupio klube, kad no-rint ateities kartoms išsaugo-ti Šv.Onos bažnyčią, varpinę ir visą šį gražų Senamiesčio

kampelį, reikėtų susimąsty-ti apie eismo Maironio gat-vėje ribojimą.

„Aš suprantu, kad tech-nika yra svarbu, pravažiuoti šia gatve patogu, mes patys ja važinėjame, bet jeigu nori-me, kad tokios vertybės kaip Šv.Onos bažnyčia ar N.Čagino

varpinė stovėtų dar 500 me-tų, turime jau šiandien kaž-ką daryti. Gal riboti eismą ir leisti važinėti tik lengviesiems automobiliams, čia gyvenan-tiems žmonėms, aptarnau-jančiam personalui“, – siū-lymus dėstė vienuolis pran-ciškonas.

VIOLETA GRIGALIŪNAITĖv.grigaliunaite@15min.lt

Baigtas projektas – jau antrasis, Bernardinų bažnyčioje įgyvendintas už Europos Sąjungos pinigus.

Pirmojo metu buvo tvirtinamos bažnyčios konstrukcijos, remon-tuojamas stogas, palėpės. Antrasis projektas labiau skirtas bažny-čios vidaus darbams, dekoro, tapybos, interjero tvarkybai. Tam, ką mato kiekvienas užėjęs į bažnyčią – turistas ar tiesiog pasimelsti norintis žmogus.

DU PROJEKTAI

Tradiciškai Bernardinų bažnyčioje Kalėdų proga bus įrengta prakartėlė, kurioje šieną iš ėdžių kramsnos gyvos avys, asiliukas.

Anot brolio Algirdo, pra-

kartėlių tradicija pranciško-

nams yra labai artima, ka-

dangi jos pradininkas buvo

šv.Pranciškus Asyžietis, jų

vienuolyno įkūrėjas.

„1223 m. Grečo miestelyje

Italijoje jis sumanė su gy-

ventojais kalėdines mišias

aukoti vienoje oloje, į ku-

rią paprašė žmones atsivesti jautį, asilą, padaryti ėdžias, jose pa-

guldyti kūdikėlio Jėzaus statulėlę. Taip buvo pirmą kartą sukur-

ta prakartėlė, vėliau ši tradicija paplito visame pasaulyje“, – pa-

sakojo brolis Algirdas.

Bernardinų bažnyčios prakartėlėje kasmet matomi tie patys gyvū-

nai: asiliuką maloniai „paskolina“ Lietuvos jaunųjų gam-

tininkų centras, avis – vienas parapijietis.

GYVA PRAKARTĖLĖ

Bernardinų bažnyčia: Kalėdos be pastoliųšventovė

Žvaigž-dės, gėlės

rastos tik skliau-tų restauravimo metu.Pasakojo brolis Algirdas.

Pastoliai tebestovi aplink Ni-

kolajaus Čagino suprojektuo-

tą varpinę. Ji pastatyta XIX a.

ir buvo labai prastos būklės.

J.Kalinsko nuotr.

32011 GRUODŽIO 23 D., PENKTADIENIS

VILNIUS /

Švenčių dvasia jau čia

Su artėjančiomis šventėmis vi-sus! Jei neįsivaizduojate šventi-nių dienų be pramogų, jūsų lau-kia daugybė pakilių, džiaugsmin-gų ir smagių renginių.

Šįvakar žiūrovų lauks kas-met žiemos švenčių proga pasi-rodantys ledo čiuožėjai Povilas Vanagas ir Margarita Drobiaz-ko. Pramogų arenoje (Ąžuoly-no g. 9) rengiamas šou „Lieps-nojantis ledas“ žada vėl stebinti aistra, greičiu, profesionalumu ir užburiančiais triukais. Kada – penktadienį, 20.30 val.

Kiek – 80–160 Lt.

Miesto grožybės

Nuo sekmadienio, gruodžio 25-osios, iki gruodžio 30-osios, nepraleiskite progos nemoka-mai Katedros aikštėje išvysti kerinčias projekcijas „Stebuk-lingos Kalėdos“. Naudojantis moderniomis technologijomis ant Vilniaus Arkikatedros sie-nos rodoma pasaka apie mies-to atsiradimo istoriją, Jėzaus gi-mimą Betliejuje. Kada – gruodžio 25–30 d., 17, 18.20,

20 val.

Kiek – nemokamai.

Kitas nemokamas šventinis renginys laukia pirmosios Ka-lėdų dienos vakarą, Karoliniš-kėse. Čia bus tradiciškai įžieb-ta didžiausia Lietuvoje Kalėdų

eglė – Vilniaus televizijos bokš-tas. Įžiebimo pradžią žymės šventinis fejerverkas.Kada – sekmadienį, 18 val.

Kiek – nemokamai.

Pakilus nuo stalų

Tikras kultūrinių renginių maratonas prasidės pirmadie-nį, gruodžio 26-ąją. Vilniaus kamerinis teatras kviečia Ka-lėdų atostogas leisti Havajuo-se, o tiksliau išgelbėti šventę. Mat Kalėdų Senelis nusimi-nė, kad visi tik laukia dova-nų ir nebemoka kitaip švęsti, rašyti laiškų... Tad, jei norite prisidėti prie Kalėdų gelbėji-mo, užsukite.Kada – pirmadienį, 13 val.

Kiek – 18–23 Lt.

Popietę nuo Vilniaus ro-tušės pajudėję vilniečiai galės pasimėgauti žengdami valdo-vų keliu. Poetinis, muzikinis pasakojimas „Valdovų kelias. Šventinė kelionė senosiomis Vilniaus gatvėmis“ pasakos apie atmintyje amžinai gyvą senąjį Vilnių. Kelionė drieksis per Rūdninkų vartus, Didžią-ja gatve pro Rotušę. Legendas, mitus ir kronikų faktus apie Vilnių meniškai, teatralizuo-tai interpretuos renginio da-lyviai Andrius Bialobžeskis, Jurgis Damaševičius, Saulius Pilinkus ir kt.Kada – pirmadienį, 16 val.

Kiek – 20–25 Lt.

Chorinę Paulo McCartney kurtą muziką pirmadienio va-

karą girdėsite Šv.Kotrynos baž-nyčioje, kur sielą raminančius kūrinius atliks Latvijos nacio-nalinio operos teatro daininin-kė Gunta Davidčuka, choras „Jauna muzika“, vargoninin-kas Dainius Sverdiolas ir diri-gentas Egidijus Kaveckas. Kon-certas pavadintas „Ecce Cor Meum“ arba „Štai mano šir-dis“ dėl to, kad tokio paties pa-vadinimo yra nuoširdžiai šilta ir lyriška P.McCartney sukur-ta chorinė siuita, kuri bus pri-statyta klausytojams.Kada – pirmadienį, 18 val.

Kiek – 28–48 Lt.

Linksmajame Keistuolių teatre pirmadienį taip pat lau-kia pramogos. Ten ruošiamas šventinis Andriaus Kaniavos ir sunkiosios muzikos orkest-ro „Musė“ koncertas. Specia-liai šiam projektui A.Kaniavos dainoms aranžuotes sukūrė „keistuolis“ kompozitorius Si-gitas Mickis. Kada – pirmadienį, 19 val.

Kiek – 33–43 Lt.

Jaukios Kalėdos bus ir me-nų fabrike „Loftas“ (Švitrigai-los g. 29), kur sugrįžusiems namo per šventes gros grupė SKAMP. Praėjusiais metais jau vykęs šventinis grupės kon-certas sušildė daug širdžių, tad šiemet muzikantai ir vėl kviečia į šeimynišką, kalėdi-nių kvapų ir vaikų juoko pil-ną koncertą.Kada – pirmadienį, 19 val.

Kiek – 25–73 Lt.

savaitgalio kodas

1hejrw2gjbsnx22wt2ffrthy32hyttr21rtgrtrt5grtrtggrtg2154rt87dfgfgrtrrthynghn88rt

KARINA ZIMINAITĖk.ziminaite

@15min.lt

4D projekcijos ant Vilniaus

Arkikatedros – nuo sekmadienio.

T.Urbelionio/BFL nuotr.

Susimokėjo patys?

Trečiadienio vakaras „Vilniaus vandenų“ darbuotojams buvo šventinis. Jie susirinko „Radis-son BLU Hotel Lietuva“ viešbu-tyje, kur jų laukė vaišės, gėrimai ir muzika.

Už kokius pinigus surengtos tokios iškilmės, bendrovės vado-vai iš pradžių nenorėjo kalbėti. Tokią poziciją „15min“ žurna-listams renginio metu perda-vė bendrovės Komunikacijos skyriaus vadovė Eglė Rimku-tė. Bet kitą dieną suskubta aiš-kinti, esą už viską susimokėjo patys darbuotojai.

„Vilniaus vandenų“ direk-torius Valentinas Miltienis, va-kar kalbėdamas su „15min“, tikino, kad šventė kainavo 30 tūkst. Lt ir ši suma buvo su-rinkta iš įmonės darbuotojų bei bendrovėje veikiančio In-žinierių klubo narių.

„Žmonės buvo pagerbti, veteranai, kurie dirba įmo-

nėje 30–40 metų. Tai buvo darbininkų vakaras, nes da-lyvavo šaltkalviai, siurblinių mašinistai. Gal tiems darbi-ninkams tai vienintelė šven-tė, galimybė pamatyti, koks didelis kolektyvas, juk „Vil-niaus vandenyse“ dirba per 900 žmonių. Gal būtų ir dau-giau dalyvavę vakarėlyje, bet avarinėse tarnybose dirbo“, – aiškino V.Miltienis.

Jo teigimu, renginys, ku-riame koncertavo „Electric Ladies“, Kauno Šampaninis choras, buvo „absoliučiai kuk-lus, ne šimtus tūkstančių litų kainavo“. „Mačiau iš akių, kad žmonėms šito reikėjo, juos pir-mą kartą pakvietė, pagerbė, įteikė garbės raštą“, – kalbėjo V.Miltienis.

Apie šventę trečiadienio vakarą paklaustas įmonę Vil-niaus savivaldybėje kuruojan-tis vicemeras Romas Adomavi-čius buvo griežtas: „Jeigu su-

žinosime, kad vakarėliui bu-vo panaudotos įmonės lėšos, tai galvos lėks.“

Praėjus dienai vicemeras R.Adomavičius jau buvo at-laidesnis: „Direktorius ma-ne informavo, kad įmonės lė-šos nebuvo naudojamos. Su-simokėjo patys darbuotojai, priklausomai nuo užimamos pozicijos, vieni mokėjo dau-giau, kiti – mažiau. Taip pat dalį sumokėjo Inžinierių klu-bas. Vienu žodžiu, įmonės lė-šos nebuvo naudojamos, tai yra svarbiausia.“

Bet Vilniaus tarybos opo-zicijos atstovas, Tėvynės są-jungos-krikščionių demok-ratų frakcijos vadovas Vidas Urbonavičius yra tikras, kad darbuotojams mokėti už šven-tę neteko. Vis dėlto jis sakė ne-nustebsiąs, jeigu dabar, infor-macijai apie vakarėlį iškilus į viešumą, bus paprašyta su-simokėti.

VIOLETA GRIGALIŪNAITĖ v.grigaliunaite

@15min.lt

Nuostolingai dirbančių „Vil-

niaus vandenų“ darbuoto-

jai linksminasi prabangiai.

J.Kalinsko nuotr.

42011 GRUODŽIO 23 D., PENKTADIENIS

/ VILNIUS

Vilniaus keistuolis: jį traukia Katedra

Pabaiga. Pradžia Nr. 139, 140.Leisdamasis Pilies gatve žemyn Vitas pasisveikino su ant mažos sulankstomos kėdutės sėdinčiu ir miesto eskizus pieštuku brai-žančiu menininku – jis retsykiais duoda Vitui kelis litus kavai. Žen-gęs dar porą žingsnių linktelėjo galvą gatvės muzikantui iš užsie-nio. Iš lėto kulniuodamas pirmyn „suoliukų princas“ pasiekė Kated-ros aikštę, kur prabėga didelė jo dienos dalis.

– O tu Doveiką žinai?– Be abejo.– Jis buvo pradėtas prie-

šais Katedrą.Perėjęs visą aikštę Vitas pa-

suko į priešais baziliką esan-tį skverelį. Tai mėgstamiau-sia jo vieta sostinėje. „Polici-jos pareigūnai Vitą įspėdavo, kad jis negali čia ant suolo lai-kyti savo daiktų, kad turi ei-ti kur nors kitur. Bet jis labai norėdavo čia būti“, – pasakojo taksistas Aleksandras.

Prieš dešimtį metų Vitas ant skverelio suoliukų sėdė-davo kartu su čia dirbusiais taksistais. Kartu juokauda-vo, kartu sutraukdavo po ke-letą cigarečių per dieną. Ne sykį norėdami šiek tiek pasi-linksminti, kai kurie taksistai bandydavo Vitui įsiūlyti alko-holio. Tačiau vyrą šie pasiūly-mai įsiutindavo. Jis savo nu-sivylimo, „šūdino“ gyvenimo ar liūdnų prisiminimų alko-holiu nusiplauti niekada ne-bandė. Nė lašeliu.

Nusižiūrėjęs laisvą suolą Vitas pirmiausia nupėdino iki prie kioskelio esančio me-džio. Čia pavėsyje pasidėjo sa-vo daiktus ir nusivilko striu-kę. Tada užsuko pasisveikinti su kiosko pardavėjomis. Vie-na iš jų nuolat pavaišina Vitą sumuštiniu ar kava. Jam pasi-sekė ir tądien. Su sumuštiniu ir kava rankose sugrįžęs prie suoliuko, Vitas ant jo atsisėdo

taip, kad matytų kiek toliau paliktus savo daiktus.

Kai tądien susitikau su Vi-tu, buvo beprotiškai karšta. Ta-čiau jis man prasitarė, kad pra-gariškas karštis geriau už iki kaulų prasismelkiantį ir juos be gailesčio laužantį speigą ar šlapdribą. Mat lietaus pri-sigėrę plaukai, ypač kuodas, pernakt sušąla į ledą ir tuomet skaudžiai tempia galvos odą. Nemalonu justi ir iki siūlų per-šlapusius drabužius. Ypač, kai pradėję šalti jie neleidžia Vitui normaliai judėti. Kartais dra-bužiai sušąla taip, kad vyras nė negali pakelti rankų ir ant plaukų kuodo užsimaukšlin-ti kepurės.

Šaltis Vitui pridaręs ir žiau-resnių nemalonumų. Štai pra-ėjusią žiemą, bandydamas nu-siauti batą, kartu su juo nusi-plėšė kelis kojų nagus. Ne ką geriau tada atrodė ir pati ko-ja – raudona ir bemaž trigu-bai storesnė už kitą. It rąstas. Aleksandras sakė manęs, kad Vito koja pradėjo gangrenuo-ti. „Bet nieko. Išgyveno. Išsi-gydė nesigydydamas“, – sakė Aleksandras.

Valgo savo šaukštais

Ne sykį Vitas maloniai nu-stebino savo manieromis. An-tai kartą, praėjusią vasarą, ra-dau jį sėdintį ant suoliuko Vo-kiečių gatvėje. Iš traiškano-tų ir apsiblaususių akių buvo matyti, kad vyras ką tik pra-budo.

– Kiek valan-dų? – paklausė.

– Po dešimtos. Galiu prisėsti?

– Palauk.Pasikuitęs vie-

name iš savo mai-šų vyras ištraukė iš jo raudo-ną megztuką ir patiesė šalia savęs, ant suolo.

– Dabar gali sėstis. Neiš-sitepsi kelnių.

Megztinis buvo kelis kar-tus nešvaresnis už suolą, ta-čiau toks Vito rūpestis priver-tė nusišypsoti.

– Gal išgeriam kavos per

pusę? – pasiūlė.Atnešiau jam į kartoninį

puodelį įpiltą kavą.– Kiek įdėjai cukraus? Svarbu, kad nebūtų ma-

žiau kaip du šaukšteliai. Išsi-aiškinęs, kad tiek jų ten ir yra, vyras dar pasitikslino, ar ge-rai juos išmaišiau, o tada lie-pė pirma man pagerti kavos, o paskui, kas liks, duoti jam. Gyniausi, kad kavos nenoriu, bet Vitas atsakė primygtiniu reikalavimu.

– Ne, reikia pasidalinti, aš negaliu „nachaliavai“ gerti.

Kartais Vitas prajuokin-davo savo išrankumu.

– Gal suvalgom po keba-bą? – sykį pasiūliau.

– Kebabo nenoriu. Gal ko nors rimčiau?

Vitas norėjo cepelinų. Su varške. Bet kavinėje Vokiečių gatvėje, kur prisėdome, cepe-linų su varške nebuvo.

– Tai gal tiks su mėsa?– Gerai. O sriubos val-

gysim?Priėjus padavėjai vyras už-

sisakė cepelinų su mėsa ir šal-tibarščių. Šiai vos priėmus už-sakymą Vitas, it pasiduodan-tis nusikaltėlis iškėlęs rankas, greitakalbe išbėrė:

– Bet aš neturiu nė cento. Tai, kad su Vitu galėjome

prisėsti kavinėje, mane šiek tiek nustebino – maniau, kad tokie kaip jis čia nepageidau-jami. Tačiau be sutrikusių pa-davėjų žvilgsnių ir pasipikti-

nusios jų viršininkės šūksnių: „Ar tu matei, kaip jis atrodo?“, didesnio nepatogumo patirti neteko. Tiesa, dar įkyrūs pra-eivių žvilgsniai, pirmiausiai užkliūdavę už Vito, o vėliau nusitaikydavę į mane.

– Vitai, o Jūsų neerzina į Jus spoksantys žmonės? Juk visi į Jus žiopso.

– Taip, kokie šeši mili-jardai.

Laukdamas maisto Vi-tas pasikuitė viename iš sa-vo maišų. Netrukus iš jo iš-sitraukė du smilkalus. Vieną smilkalą padovanojęs man, antrąjį Vitas uždegė ir įkišo į laisvos kėdės atlošą.

– Iš kur gavot smilkalų?– Pirkau „Raimai“ skle-

pe.Vyras ėmė ruoštis val-

gymui: iš dešinės viršutinės striukės kišenės išsitraukė tu-aletinio popieriaus skiautelę ir pasidėjo ant stalo. Tuomet

iš kairės pusės apatinės ki-šenės išsiėmė didelį sriubos šaukštą ir paguldė jį ant tua-letinio popieriaus skiautelės. Valgydamas maistą vyras nė nepalietė kavinės stalo įran-kių – šaltibarščius ir cepeli-nus jis sukirto su tuo pačiu savo šaukštu.

Visas gyvenimas – maišuose

Trys Vito maišai su visu juo-se telpančiu turtu gulėjo tvar-kingai padėti ant kėdės. Juose – visas Vito gyvenimas.

– Gal galiu žvilgtelti, kas viduje? – pasmalsavau.

– Aha.Vitas nuėmė maišus nuo

lazdos ir paslinko kėdę ar-čiau manęs. Pravėrus vieną iš jų pirmiausia pamačiau dau-gybę kitų celofaninių maišų, pro kuriuos prasibrovus kiek giliau, išlindo kitas maišo tu-rinys. Pirmasis maišas buvo pilnas plastikinių butelių. Du iš jų buvo visiškai tušti, dar du – pustuščiai.

– Man labiausiai patin-ka per pusę sumaišyti „Opti-

mą“ su „Buratinu“. Taip ska-niausia.

Kitame, daugmaž tokio paties dydžio maiše, buvo įdėtas megztinis, kartoni-nė smilkalų dėžutė ir dar du plastikiniai buteliai. Trečia-me maiše taip pat buvo ma-tyti drabužiai.

– Ir čia viskas, ką Jūs tu-rite?

– Aha.Kadaise savo turto Vitas

kartu nesitampydavo. Daik-tus palikdavo tvarkingai su-dėjęs ant suoliuko ir kuo nors juos uždengęs. Tačiau ne sykį jų neberado. Dingo ne tik daik-tai. Pavogė ir Vito asmens do-kumentus. Galiausiai visas jo turtas ištirpo iki trijų plasti-kinių maišų, su kuriais Vitas nebesiskiria.

Tiesa, dar truputį savo as-meninio turto Vitas nešiojasi striukės kišenėse. Vienoje iš jų vyras nuolat laiko tualeti-nio popieriaus skiauteles ar popierines nosinaites, kitame – arbatinį ir sriubos šaukštus, trečiame – lipnius spalvotus užrašų lapukus bei degtukus. Kai būna gera diena, Vito tur-tą papildo pakelis, ar net ke-li, cigarečių, kuriuos jam pa-dovanoja praeiviai ar iš ma-tymo pažįstami žmonės. Kar-tais turto vertę padidina kiek įdomesni daiktai. Antai sykį Vitas iš savo kišenės išsitrau-kė juodą apiplyšusią nedidelę knygutę, kurią buvo įsidėjęs į peršviečiamą celofaninį mai-šelį. Ant jos, baltomis, veik nu-sitrynusiomis raidėmis, buvo užrašyta „Süddeutsche Zei-tung/Bibliothek“.

– Iš kur gavot knygą?– Negaliu sakyti. Nori, at-

spėsiu tavo ateitį?Atsivertęs 236 puslapį Vi-

tas ėmė iš lėto skiemenimis skaityti vokiškus žodžius. Nepavyko. Bet jam tai sutei-kė daug džiaugsmo. Perskai-tęs porą žodžių vyras pakel-davo akis lyg norėdamas įsi-

tikinti, kad vis dar jo klausau-si, ir imdavo juoktis.

– Vitai, gal jau užteks, at-sibodo.

– Prašom netrukdyti, posė-dis vyksta. Ar iškęsi iki ryto?

Niekuo nesiskirianti diena

Prabėgo kelios ilgos valan-dos, o Vitas vis dar sėdėjo ant to paties suoliuko priešais Ka-tedrą. Veikė tą patį kaip ir vi-sada – daug mąstė. Tyliai pa-skendęs tik jam vienam pažįs-tamose mintyse. Vėliau Vitas nuobodžiai lėtais judesiais ap-sivilko striukę, ant lazdos už-simovė maišus, atsuko suvar-gusią nugarą į Katedrą ir pa-judėjo pirmyn.

Perėjęs didžiąją dalį Ge-dimino prospekto Vitas ke-lias valandas pailsėjo Lu-kiškių aikštėje. Tuomet nu-žingsniavo iki netoli Seimo esančio kioskelio ir nusipir-ko puodelį kavos bei vafl ių. Kai vyras nusprendė sugrįžti į Vokiečių gatvę, buvo jau vi-sai tamsu. Viename suolo ga-le pasidėjęs maišus Vitas ant jų uždėjo vieną iš savo megz-tinių. Iš maišo išsitraukė pa-skutinį smilkalą ir uždegęs jį, pritvirtino prie suolo. Toje pusėje, kur ketino miegoda-mas padėti galvą. Tuomet at-sargiai susirangė ant suolo ir užsimerkė.

Taip Vitas praleido dar vie-ną iš savo beveik niekuo nesi-skiriančių dienų. Tokių, kokių daugelis iš mūsų niekada ne-praleidome ir tikriausiai ne-praleisime.

LINA BALSYTĖl.balsyte

@15min.lt

– Vitai, o Jūsų neerzina į Jus spok-santys žmonės? Juk visi į Jus žiopso.

– Taip, kokie šeši milijardai.

veidai

Vitas gali nustebinti – pa-

ties ant suolo savo purvi-

ną megztinį ir pakvies at-

sisėsti, kad nesusiteptum.

L.Balsytės nuotr.

Visas Vito turtas

telpa į tris maišus.

2011 GRUODŽIO 23 D., PENKTADIENIS

5AKTUALIJOS /

Atominė vizija virsta susitarimu

Susitarimas dėl naujos ato-minės elektrinės Koncesijos sutarties pagrindinių nuos-tatų bus pasirašomas šian-dien Vilniuje. Pasak šaltinių, jau sutarta, kiek būsimos jė-gainės akcijų atiteks strate-giniam investuotojui.

Susitarimą pasirašys Japo-nijos koncerno „Hitachi“ vice-prezidentas Masaharu Hanyu ir energetikos viceministras Žygimantas Vaičiūnas.

Ministrų kabinetas trečia-dienį pritarė pagrindinėms su-tarties su Japonijos ir JAV kon-cernu „Hitachi-GE Nuclear Energy“ nuostatoms. Premje-ras Andrius Kubilius teigė, jog šios nuostatos leidžia su „Hi-tachi“ kompanija, kaip stra-teginiu investuotoju, pasira-šyti tarpinius dokumentus ir toliau rengti koncesijos su-tartį bei kitus svarbius doku-mentus, tarp jų – ir akcinin-kų sutartį. Premjero patarė-jas Kęstutis Škiudas BNS sakė,

jog Koncesijos sutarties nuos-tatos yra svarbios regioniniams partneriams. Anot jo, susitari-mu tarp Lietuvos ir „Hitachi“ fi ksuotos Koncesijos sutarties nuostatos bus pateiktos par-tneriams, tai, anot jo, padės „suvaldyti procesus“.

Pasak šaltinių, Lietuvos Vyriausybė ir Japonijos kon-cernas jau sutarė, kiek stra-teginiam investuotojui ati-teks būsimos atominės elek-trinės akcijų.

Anot Vyriausybės, iki Nau-jųjų metų ar kitų metų pradžio-je numatoma parafuoti sutar-tį. Vėliau numatoma pasira-šyti ir Akcininkų sutartį – jos šalys bus Lietuvos bendrovė Visagino atominė elektrinė, „Latvenergo“, „Eesti energia“ ir „Hitachi-GE Nuclear Ener-gy“. Koncesijos sutartis turi būti pasirašyta iki kitų metų birželio pabaigos.

Lenkijos iždo viceminis-tras Janas Bury šią savaitę pa-reiškė, jog ir Lenkija gali grįž-ti į naujos branduolinės jėgai-nės Lietuvoje projektą, jeigu jai bus pasiūlytos geresnės sąly-gos. Anot pareigūno, Lenki-jos įmonės netenkina žemas investicijų į Visagino atominę jėgainę rentabilumas.

Skaičiuojama, kad Visa-gino atominė elektrinė kai-nuos iki 5 mlrd. eurų (17,3 mlrd. Lt). Tikimasi, kad ato-minė elektrinė bus pastatyta iki 2020 metų.

Ministras užsimena apie sąmoksląKonstituciniam Teismui (KT) nu-sprendus, kad studijų reforma prieštarauja Pagrindiniam įsta-tymui, švietimo ir mokslo minist-ras Gintaras Steponavičius tiki-na, jog svarbiausioms reformos nuostatoms grėsmės nėra, o po teismo išaiškinimo esą tapo aiš-ku, kaip dirbti toliau.

Po KT išaiškinimo opozi-cija paragino G.Steponavičių atsistatydinti, tačiau ministras apie tai dar negalvoja.

Šešėlis teisėjams

G.Steponavičius vakar žur-nalistams aiškino, kad jam ap-gailestavimą kelia aplinkybė, kad „iš 9 KT teisėjų 7 yra darbo santykiais susiję su vienu uni-versitetu, kuris dėl nenorėjimo spręsti įsisenėjusių problemų nenori persitvarkyti“.

Ministras turėjo ome-nyje Vilniaus universitetą. G.Steponavičius pabrėžė, kad Kauno technologijos univer-siteto ir Vytauto Didžiojo uni-versiteto dėstytojų atlyginimai yra 4 tūkst. Lt ir daugiau, o ge-riausi Vilniaus universiteto dėstytojai uždirba daug ma-žiau, nes šis universitetas, „ku-ris kontraktavo 700 mln. litų iš Europos Sąjungos struktū-rinių lėšų, nesugeba įvykdyti savo vidinių pertvarkų“.

„Po KT sprendimo turi-me aiškią perspektyvą, kad aukštojo mokslo reforma ne

bus baigiama, o bus tęsia-ma. Man jokių abejonių ne-kyla, kad daugeliui aukštojo mokslo reformos svarbiausių nuostatų nei grėsmės yra, nei mes ketiname atliepti lūkes-čius tų, kurie tikisi, kad pra-dėję darbus sustosime“, – sa-kė G.Steponavičius.

Diskutuoja su teismu

KT ketvirtadienį paskel-bė, kad Konstitucijai priešta-rauja įpareigojimas universi-tetams reformuotis aukščiau-siuoju jų valdymo organu pa-skelbiant tarybas, kurių narius skiria akademinės bendruo-menės ir švietimo ir mokslo ministras.

„Jei prieštaravimas Kons-titucijai buvo, tai jokiu būdu nereiškia, kad mes norime ma-tyti universitetus uždarus, ne-atskaitingus visuomenei, ne-persitvarkančius ir ne visada efektyviai naudojančius šim-

tus milijonų mokesčių mokė-tojų litų. Dėl valdymo dalies, mes ieškosime būdų, kad at-skaitingumas visuomenei bū-tų įtvirtintas pakoreguotame Mokslo ir studijų įstatyme“, – sakė jis.

Teismas antikonstituciš-ka taip pat paskelbė nuostatą, kad studentų rezultatai, pa-gal kuriuos sprendžiama, ar jiems skirti valstybės fi nan-savimą, vertinami kas dve-

jus metus, o ne kas semestrą. „Galiu pasidžiaugti tik, kad krepšelio sistema nėra kves-tionuojama. O dėl rotacijos ir taip ketinome daryti korekci-

jas. Sulaukus išaiškinimo su-bursime ekspertų grupę ir tai padarysime. Pertvarkos bus tęsiamos ir aš kaip ministras jaučiu atsakomybę pabaigti

darbus, kuriuos pradėjome“, –kalbėjo jis.

Ministras pabrėžė, kad dabartiniai studentai turėtų jaustis ramūs.

švietimas

LAURYNA VIRELIŪNAITĖl.vireliunaite@15min.lt

Po Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo,

kad Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos dėl universitetų valdy-

mo ir dėl studijų fi nansavimo tvarkos prieštarauja Konstitucijai,

Seimas turės skubiai patvirtinti laikiną naują aukštojo mokslo sis-

temos reguliavimą, sako įstatymą KT apskundęs socialdemokra-

tas Vytenis Andriukaitis.

„Iš to įstatymo beveik nieko neliko“, – BNS sakė V.Andriukaitis. Jis

taip pat atkreipė dėmesį, kad KT kalba ir apie įstatymą rengusių

bei pateikusių pareigūnų atsakomybę, nes jie iš anksto žinojo KT

požiūrį į aukštojo mokslo autonomiją. Šiuo klausimu teismas yra

pasisakęs anksčiau. Kitas opozicijos atstovas „darbietis“ Vydas Ge-

dvilas ragino švietimo ir mokslo ministrą G.Steponavičių

trauktis iš posto.

OPOZICIJA SUKILO

Anot Vy-riausybės,

iki Naujųjų me-tų ar kitų me-tų pradžioje nu-matoma para-fuoti sutartį.

G.Steponavičius

gavo skaudų Konsti-

tucinio Teismo kirtį.

BFL nuotr.

2011 GRUODŽIO 23 D., PENKTADIENIS

6 / AKTUALIJOS

$

Taip laikraštyje žymimi

užsakomieji straipsniai

Redakcija Vilniuje

Tel. (8-5) 210 5896

Faks. (8-5) 210 58 97

redakcija@15min.lt

A.Goštauto 40 B,

01112, Vilnius

Kauno biuras

Tel. (8-37) 243 000

Faks. (8-37) 207 887

kaunas@15min.lt

Kęstučio g. 58,

44305, Kaunas

Klaipėdos biuras

Tel. (8-46) 257 900

Faks. (8-46) 257 800

klaipeda@15min.lt

S.Daukanto g. 2,

92235, Klaipėda

Reklama

Tel. Vilniuje (8-5) 210 5895

Tel. Kaune (8-37) 207 886

Tel. Klaipėdoje (8-46) 257 800

reklama@15min.lt

skelbimai@15min.lt

Leidėjas:

UAB „15 minučių“,

A.Goštauto 40 B, 01112 Vilnius.

Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97.

info@15min.lt

www.15min.lt

215 100 nuolatinių skaitytojų per dieną

Tomas BalžekasGeneralinis direktoriust.balzekas@15min.lt

Raimundas Celencevičius

Redaktorius

r.celencevicius@15min.lt

Asta Cibienė

Dienos redaktorė

a.cibiene@15min.lt „TNS LT“, Nacionalinis skaitytojų tyrimas, 2011 m. vasara

„15min” – pirmasis nemokamas laikraštis Lietuvoje, kurio tiražą kas ketvirtį audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

TIRAŽAS – 100 000. ISSN 1822-2749. Platinamas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Redakcija neatsako už reklamos turinį ir klaidas.

Ateis antstoliai?Laimutės Stankūnaitės susitiki-mas su dukra antradienį nepra-laužė ledų. Užvakar ir vakar mer-gaitė atsisakė važiuoti į susitiki-mus su motina.

Pagal teismo nustatytą grafi ką Drąsiaus Kedžio duk-ra, šiuo metu globojama tetos Neringos Venckienės, vakar 14.30 val. turėjo pasimaty-ti su motina L.Stankūnaite. Tačiau pasimatymas ir vėl neįvyko, mergaitė esą atsi-sakė važiuoti į pasimatymą. Trečiadienį mergaitė taip pat atsisakė važiuoti iš namų ir susitikti su motina. Vienin-telis L.Stankūnaitės susiti-kimas su dukra įvyko antra-dienį, kai ji pati atvažiavo į N.Venckienės namus, kur gy-vena mergaitė.

Antstolė Sandra Vaice-kauskienė perspėjo, kad pa-gal Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą D.Kedžio dukra motinai L.Stankūnaitei

turi būti perduota vėliausiai gruodžio 30 d. Priešingu atve-ju bus imamasi įstatymu nu-matytų veiksmų.

Antstolės manymu, lai-kinoji mergaitės globėja, tei-sėja N.Venckienė, turėtų pa-dėti vykdyti teismo sprendi-mą, padėti įtikinti dukterėčią, kad nereikia bijoti pasimaty-mų su mama.

Vakar prie Kedžių ir Venc-kų namų Klonio gatvėje Gar-liavoje (Kauno rajonas) bū-riavosi kaimynai, artimieji,

D.Kedžio šalininkai. Jie, kaip ir globėja N.Venckienė, tebė-ra įsitikinę, kad L.Stankūnaitė neva pardavinėjusi dukrą pe-dofi lams. Todėl, jų manymu, į L.Stankūnaitės namus grįžu-siai mergaitei bus nesaugu, ji gali būti išvežta į užsienį.

L.Stankūnaitė ne kartą tvirtino, kad N.Venckienė bi-jo jai grąžinti dukrą, jog šio-ji neatskleistų tiesos apie pe-dofi lijos skandalą, kuris neva buvo išgalvotas norint iš jos atimti vaiką.

ARTŪRAS JANČYSa.jancys

@15min.lt

Marinama milijardo iš šešėlio pasaka

pinigai

Milijardu litų nuskurdinti šešėlį šiemet žadėjusi Vyriausybė dabar marina šią, fi nansų ministrės In-gridos Šimonytės žodžiais tariant, tautosaką. Tiesa, planų sumažin-ti šešėlį neatsisakoma, tik žada-ma tyliau ir atsargiau.

Teikdama 2011 metų biu-džeto projektą Vyriausybė ža-dėjo – atimsime milijardą li-tų iš šešėlinės ekonomikos. Apie tai kalbėjo ir fi nansų mi-nistrė I.Šimonytė, tiesa, šiek tiek skeptiškiau vertindama tokius planus: „Tai nėra taip paprasta, kaip nueiti už miš-ko, nukirsti galvą slibinui ir pasiimti pinigus.“

Atims tyliai

Šešėlis lengvai nepasida-vė, tad I.Šimonytė šiemet pa-reiškė, kad milijardo nė ne-planuota ištraukti: „Nėra to-kio dalyko kaip milijardas iš šešėlio. Apgailestauju dėl tos tautosakos. Nežinau, kas tą tautosaką sukūrė.“

Šiemet Vyriausybė jau ne-skelbia jokių skaičių, kiek ke-tinama kitąmet atimti iš še-šėlio. Tą pastebėjo ir keli Sei-mo nariai.

„Aš labai laukiau, kada ši Vyriausybė, vadovaujama ger-biamojo A.Kubiliaus, prista-tydama biudžetą, pateiks vie-ną svarbų dalyką, kaip buvo praeitais metais, kad ištrauks iš šešėlio 1 mlrd. Lt. Praei-tais metais žadėjote ištrauk-ti 1 mlrd., todėl aš tikėjausi, kad šiais metais iš šešėlio jau būsite pasiruošę ištraukti 2 mlrd., ir taip padidėtų įplau-kos iš PVM, padidėtų įplau-kos iš akcizų, padidėtų įplau-kos iš gyventojų pajamų mo-

kesčio“, – sakė parlamentaras Vidmantas Žiemelis.

Ginklas – skaidrumas

„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiu-lio teigimu, planai sumažin-ti šešėlinę ekonomiką niekur nedingo, tik nutilo ambicin-gos kalbos.

„Tokie dalykai nėra tiesio-giai numatomi. Tas ketinimas atsispindi prognozuojant pa-jamas. Pavyzdžiui, progno-zuojamos didesnės pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio nei nominalus bendrojo vi-daus produkto augimas. Da-roma prielaida, kad paaugs ofi -

ciali ekonomika ir dalis versli-ninkų pasitrauks iš šešėlio“, – kalbėjo ekonomistas.

„Bendra tendencija yra šiek tiek išskaidrinti gyventojų ir verslininkų veiklą, yra numa-tyti ir tam tikri veiksmai. Vienas jų – sumažinti verslo liudijimų skaičių, kur yra daug piktnau-džiavimų. Kita svarbi priemo-nė, kuri padidins PVM, yra keti-nimas nuo vasaros įvesti kasos aparatus visose turgavietėse“, – sakė ekonomistas. Jo teigimu, šiemet visose dengtose turga-vietėse įvesti kasos aparatai pa-siteisino – mažmeninė prekyba maisto produktais labai spar-čiai augo antrąjį pusmetį.

JURGITA LAPIENYTĖj.lapienyte

@15min.lt

Kur kas garsiau Vyriausybė bando į biudžetą surinkti mažesnes pajamas.

Seimas trečiadienį skubos tvarka priėmė Nekilnojamojo turto

įstatymo pataisas, pagal kurias visiems fi ziniams asmenims, turin-

tiems brangesnio nei 1 mln. litų vertės turto, nuo kitų metų teks

mokėti nekilnojamojo turto mokestį. Bus apmokestintas ir iš pa-

skolų pirktas būstas. Mokesčio tarifas sieks 1 proc. nuo 1 mln. litų

viršijančios turto vertės.

Konservatorius Edmundas Pupinis atvirai prisipažino, kad apmo-

kestinant milijonierių turtą jie tampa „eksperimentiniais subjek-

tais“, kurie parodys, kaip veikia mokesčio surinkimo siste-

ma. Iš šio mokesčio tikimasi surinkti apie 17 mln. litų.

MOKĖS TIK TURTINGI

I.Šimonytė apie kovą su šešė-

liu kalba vengdama skaičių.

BFL nuotr.

Tarp D.Kedžio šalininkų

sklando neramios nuotaikos.

E.Ovčarenko nuotr.

Nr. 5 2011 m. gruodis

SPECIALUS LAIKRAŠČIO „15MIN“ PRIEDAS

LEIDINIO PARTNERIAI

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

KULTŪROS

MINISTERIJA

Nežinau, ką pagalvotų šio mėnesio pašnekovas,

pamatęs mano kolegės akis. Anądien tarpduryje

ji pasakojo buvusi keliose A.Andriuškevičiaus

paskaitose. Kodėl nėjo į kitas? Ilga istorija – mažai

vietos. Svarbiausia buvo jos akys, kurias dar

padidinti būtų įmanoma nebent tekste. Nepyk,

Jurga, kad tave čia miniu. Geriau čia, nei už akių.

Mindaugas Nastaravičius

„...jei žiūrėdamas į savo kūno atspindį veidrodyje

neretai tuo ar tuo būni nepatenkintas (aš, pavyzdžiui,

paauglystėje gerokai išgyvenau, kad pernelyg

mažos yra mano akys), tai atpažinęs save

eilėraščio eilutėje bemaž visuomet apsidžiaugi.

Autentiškumas tarsi garantuoja kokybę. Nors ir tą

eilutę paprastai koreguoji. Padidini josios akis... “

Alfonsas Andriuškevičius

J.KALINSKO NUOTR.

Du iš keturių žmonių, šiame numeryje kalbančių apie Alfonsą Andriuškevičių, pamini ir rusų kosmonautą Jurijų Gagariną – pirmąjį žmogų, pakilusį į kosmosą ir apskriejusį Žemę.

Atsitiktinumas ar dėsningumas? Pats A.Andriuškevičius, su kuriuo visą mėnesį susirašinėjome „laiškais“, kosmoso ar Žemės nė karto nepaminėjo, tačiau sakė iš savo „laivo“ matantis, kad visas pasaulis yra tekstas. O kas yra tekstas? Klausimas, į kurį A.Andriuškevičius žvelgia ir poeto, ir eseisto, ir dailėtyrininko akimis. Žvelgia iš „laivo“, skriejančio po meno pasaulį... Ne vienas kritikas yra pastebėjęs, kad šis autorius moja mums ranka, tikindamas, jog meno pasaulis ir yra tikrasis.

Reikėtų nurodyti pagrindines šio „laivo“ koordinates: A.Andriuškevičius gimė 1940-ųjų lapkričio 18-ą Vilkaviškyje, Vilniaus universitete baigė fi lologijos studijas, apsigynė istorijos daktaro disertaciją, darbą parašęs apie XIX–XX a. pr. lietuvių valstiečių baldus. Kaip mokslininkas dirbo Filosofi jos, sociologijos ir teisės institute, vėliau du dešimtmečius dėstė Vilniaus dailės akademijoje, vadovavo Dailės istorijos ir teorijos katedrai. 2007-aisiais „už įtaigią meno kritiką, kūrybingą lietuvių dailėtyros diskurso formavimą“ A.Andriuškevičiui paskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija.

Prašantiems tikslesnių koordinačių: 1989 m. pasirodė jo „Grožis ir menas lietuvių estetikoje 1918–1940“, po penkerių metų – pirmoji poezijos knyga „33 eilėraščiai“. 1997 m. išėjo „Lietuvių dailė: 1975–1995“, dar po metų – „66 eilėraščiai“. 1998 m. A.Andriuškevičius sudarė knygą „72 lietuvių dailininkai – apie dailę“, 2000 m. išleido eilėraščių rinkinį, pavadintą „Eilėraščiai“. 2004 m. pasirodė jo eseistikos knyga „Rašymas dūmais“, po metų – „(prieš)paskutiniai eilėraščiai“. 2006-aisiais knygynus pasiekė A.Andriuškevičiaus „Lietuvių dailė: 1996–2005“ ir kartu su kitais autoriais parašytas romanas „Siužetą siūlau nušauti“. 2008-aisiais išleista vertimų knyga „10 anglakalbių poetų“, 2010 m. pasirodė naujus eilėraščius, Rytų poezijos vertimus ir eseistiką sutalpinę „Vėlyvieji tekstai“, už kuriuos autorius apdovanotas Jotvingių premija. Ši knyga taip pat išrinkta į „Metų knygos“ penketuką.

Beje, atsitiktinumas ar dėsningumas? Vienoje „Vėlyvųjų tekstų“ esė pasakotojas kalba apie mėnulį: „Nepaisant intymių santykių su mėnuliu ir mėnesiena, daug metų niekaip negalėjau jų rimčiau prisikviesti į savo eilėraščius.“ Paskutinėse knygose – ir mėnulis, ir kosmosas... Sakysite, visa tai susiję tik su Rytų poetika, lydinčia autorių nuo pirmosios knygos? Ir J.Gagarinas čia niekuo dėtas?

Įdomaus skrydžio ir į ten, ir iš ten.

ATSITIKTINUMAS DĖSNINGUMAS

– Prisipažinsiu, kad tai pirmas kartas, kai visą pokalbį su pašnekovu darau susirašinėdamas laiškais. Manau, skaitytojams reikėtų paaiškinti, kodėl mes pasirinkome būtent tokią bendravimo formą.

– Dėl taupumo. Dviguba prasme. Pirmiausia – bus sutaupyta darbo, nes Jums nereikės šifruoti iš diktofono juostos, o man – redaguoti, ką Jūs ten iššifravote. Antra, kai formuluoju savo mintis raštu, daugelis dalykų pasisako taupiau, lakoniškiau, o kai kalbu į diktofoną ar mikrofoną – visuomet būna daugiau balasto.

– Tas lakoniškumas... Skaitau štai dabar pirmąją Jūsų poezijos knygą „33 eilėraščiai“, išleistą 1994-aisiais, ir galvoju, kad taupiau jau turbūt neįmanoma pasakyti. Iš Rytų šitas vėjas?

Manau, kad esama svaresnių priežasčių. Pavyzdžiui, esu kuklaus kūno sudėjimo, niekuomet nepasižymėjau fi zine jėga. Tad visą gyvenimą teko „taupytis“. Kita aplinkybė: nuo jaunystės turiu polinkį samprotauti logiškai, vidurinėje net rodžiau gabumus matematikai, o čia nepatuščiažodžiausi. Beje, kai skaitydavau paskaitas, man beveik visuomet būdavo per daug paskaitai skirto laiko, o kai rašydavau kritikos tekstus – per daug duotos vietos. O Rytai... Galvočiau, jie parodė, kad egzistuoja trumposios poezijos formos, kad jos yra legalios. Kaip matėte, esu parašęs eilėraščių, susidedančių tik iš vienos eilutės. Čia jau tikrai дальше некуда, kaip pasakytų rusai. Bet kalbėti aš mėgstu. Tad apibendrinu: esu plepus lakonikas.

– Beje, gal nuskambės kvailai, bet ar Jums svarbu, kad esate „ne tik“ dailėtyrininkas, eseistas, bet ir poetas? Gal paklausiu kitaip: ką mąsto „dailėtyrininkas Alfonsas Andriuškevičius“, kai, metams bėgant, vis garsiau jis įvardijamas „poetu“?

– Dailės kritikas A.A. galvoja, kad tikrasis A.A. vis dėlto yra poetas. Pagrindinis argumentas: daugybę kartų ir blaivas, ir ne visai daugybei žmonių (pirmiausia – moterų) esu deklamavęs daugybę tiek kitų poetų, tiek savo eilėraščių. Tuo tarpu nė sykio nesu deklamavęs jokio dailėtyros ar dailės kritikos teksto. Papildomi argumentai: nuo studijų laikų teikiu pirmenybę poetiškai, stilingai parašytiems, turintiems stiprų fi losofi nį pamušalą tekstams apie dailę – H.Taine'o, M.Heideggerio, J.Ortegos y Gasseto, M.Foucault... Mano paties dailės kritikos rašiniuose irgi, manau, nemažai „poetizmų“. O vadovaudamas dailės kritikos seminarui studentams vis pabrėždavau: svarbiau nei tiesa yra teksto stilingumas, meniškumas, jį turi būti ir įdomu, ir malonu skaityti.

– Prieš kelias dienas sėdėjome su draugu Tomu, istoriku, tokie, kaip Jūs sakote, „ne visai“, ir paskaičiau jam iš atminties Jūsų eilėraštį, skirtą poetui Aidui Marčėnui: „Peizažas nebuvo jaukus: trys nuskurę kalvelės/ suglaudusios galvas žiūrėjo, kaip slenka seklus upeliukas/ tokion lyg pelkutėn, lyg vietinio masto lagūnon/ (tai ją mes įveikti turėsim),/ apžėlusion kuokštais pernykštės žolės. Bet už jos blausoje vis/ įspįsdavo kas, vis įspįsdavo kas. Ir atrodė, kad Dievas.“ Kaip Jums atrodo, ką Tomas pasakė?

– Manau, kad istorikas Tomas, pasirėmęs garsine asociacija, pasakė nešvankybę ir, niekur nesidėsi, suvulgarino mano subtilų eilėraštuką su maironiška leksika.

– Jis tik palinksėjo galva, o dabar, supažindintas su šio pokalbio eiga, domisi, „ką norėjai išprovokuoti, klausdamas Andriuškevičiaus tokio klausimo?“ Taigi, norėčiau šiek tiek stabtelėti ties tuo „atrodė, kad Dievas“ ir ties Jūsų esė „Iškreiptas Rembrandtas Nidoje“ iš knygos „Rašymas dūmais“. Toje esė rašote: „...laikausi pozicijos, kad Dievas yra nepažinus. Bet drauge laikausi ir pozicijos, kad Jisai gali daryti ką nori. Ir dar laikausi pozicijos, kad su manimi tai jau tikrai Jis nedarys nieko gero“. Kodėl – „nieko gero“, o ne, tarkim, „nieko“?

– Tenka atsiprašyti Jūsų draugo Tomo už mano jam priskirtą elgesį. Taip padariau todėl, kad suvulgarinimas yra standartinis (dažniausiai ne menininkų) reagavimo į meno kūrinius Jūsų aprašytoje situacijoje būdas. Vadinasi, Tomas nėra standartinis. O didesniu ar menkesniu suvulgarinimu laikau meno kūrinio „perskaitymą“ kaip

ne meno kūrinio (nors aišku, kad ne vienu atveju tai yra legalu). Tad atsakinėti apie Dievą pradedu pareikšdamas: meniniai teiginiai, net ir tais atvejais, kai jie atitinka vienokią ar kitokią tikrovę, neturėtų būti be niekur nieko suvokiami kaip tiesioginiai teiginiai, t. y. kaip autoriaus pateikta skaitytojams informacija apie save, apie pasaulį ir pan.; jie turėtų būti pirmiausia suvokiami būtent kaip meniniai teiginiai, t. y. kaip meninio teksto elementai.

Įsivaizduokite, kad Jūs nusivedate svečią prie Šv.Onos bažnyčios ir jam sakote: „Štai nemenka XVI a. degto molio pavyzdžių krūsnis“. Tai, žinoma, bus tiesa, bet ar dėl šito buvo statyta toji bažnyčia? Taip ir su mano pareiškimais apie Dievą manosiose esė (juk esė – meninės kūrybos žanras). O jeigu Jums rūpi būtent mano pažiūros, tai galiu šiuo klausimu pasakyti štai ką. Iš man pažįstamų religijų labiausiai simpatizuoju budizmui. Viena priežasčių –kad ten nėra krikščioniško tipo Dievo (yra beasmenė aukščiausioji galia), kuris baudžia ar apdovanoja žmogų: budizme žmogus pats gali savo veiksmais šiek tiek kryptelėti savąją karmą ir taip ją pasigerinti arba pasibloginti. Tačiau savo eseistiniuose tekstuose neretai eksploatuoju ir krikščioniškąją Dievo sąvoką. O Jūsų minimoje esė teiginys, kad Dievas „su manimi /.../ nedarys nieko gero“ turėtų reikšti, jog esė pasakotojas jaučia, kad gyvenime jo atliktieji vadinamieji blogi darbai nusveria vadinamuosius gerus. Gal panašiai jaučia ir teksto autorius...

– Kalbant apie tuos darbus – ne esė pasakotojo, o autoriaus, ir ne apie blogus, o apie gerus darbus... Ne iš vienos Vilniaus dailės akademijos studentės ir studento esu girdėjęs, kad Jūsų paskaitos buvo „ypatingos“, „netikėtos“. Galvodamas, kad tai yra teigiamas įvertinimas, tiesiog noriu paklausti apie metus, praleistus su studentais. Dažnai nustebdavote girdėdamas, ką jie kalba, ko klausia?

– Dailės akademijoje dėsčiau nuo 1990 iki 2010 metų. Esu skaitęs paskaitas („Vakarų dailės istorijos įvadą“) ir didelėms grupėms, kur susirinkdavo visi akademijos pirmakursiai, ir mažoms savo katedros grupelėms („Dailėtyros įvadą“, „Dailės kritikos teoriją ir istoriją“), kur dalyvaudavo dešimt ar dvylika žmonių. Niekados neskaičiau iš anksto pasirašyto teksto: turėdavau paskaitos apmatus su pagrindinėmis tezėmis, kai kuriais suformuluotais teiginiais, keliais reikiamais pavyzdžiais ir, į juos žvilgčiodamas, tiesiog kalbėdavau. Pasitelkdavau fi losofų mintis, poeziją, menininkų gyvenimus... Labai dažnai paskaitos metu gerdavau kavą. Tad turėdavau tris įkvėpimo šaltinius: puodelį kavos, supratingai žvelgiančias kelias (keliolika, keliasdešimt) poras akių ir dėstomas idėjas.

Būdavo labai smagu, kai pačios paskaitos metu šaudavo į galvą nauja mintis ar netikėtas pavyzdys. Nevengdavau (kartais gana rizikingai) pajuokauti. Bet juokai (paprastai –nesuplanuoti) būdavo ne dėl juokų, o kad padėtų geriau suvokti transliuojamą idėją, pagyvintų kontaktą su publika. Mažose grupėse stengdavausi įtraukti į pokalbį ir pačius studentus. Aišku, čia nukentėdavo tie (girdėjau ne vieną tokį skundą), kurie reaguodavo lėtai, formuluodavo

nerišliai. Juos nutraukdavau. Dėstyti mėgau. Su kai kuriais studentais užsimezgę draugiški santykiai išliko iki dabar. Susiklostė ir priešiškų santykių. Didžiausia klausinėtoja buvo Gerda, antroji – Danguolė. Šiaip jau klausimų būdavo ne itin daug. Keisčiausias: „Ar norėtumėte skaityti kitų žmonių mintis?“

– Grįžkime prie kūrybos. Ar Jums egzistuoja toks dalykas kaip „įkvėpimas?“ Ne alyvų kvapo įkvėpimas, o „tas kitas“.

– Iš esmės – taip. Tik nenorėčiau vartoti šio „pakylėto“ žodžio. Aš sakau: eilėraštis turi ateiti. Arba: geras kūrinys pasirašo pats. Per vienos S.Parulskio knygos pristatymą, lygindamas kūrinio radimąsi su kiaušinio padėjimu, sušukau: „Kiaušinis pasideda pats!“ Juk višta negali padėti kiaušinio kada panorėjusi, tiesa?

Man eilėraščio atėjimas susijęs su trimis aplinkybėmis. Pirmiausia mane turi būti ištikusi ypatinga iš kažkur atsiradusi dvasios būsena, kurią juokais vadinu somnambuliška. Tuomet – dar pasipainioti koks nors netikėtas dirgiklis: šviesa ant bažnyčios bokšto smailės, šviežutėlis kurmrausis prie klinikų tvoros ar pan. Galiau-siai – turi ateiti frazė, kuri suskamba galvoje kažkaip savotiškai, tarsi pranešdama, kad čia gal jau kvepia eilėraščiu... Tada belieka tą frazę vartalioti, nors garantijos, toli gražu, nėra... Tiesa, minėtoji būsena nėra tapatintina su, tarkime, apsvaigimu nuo alkoholio. Beje, savo gėdai turiu prisipažinti, kad per visą gyvenimą neblaivus tesu parašęs vieną eilėraštį – „Tai tebuvo tik krūmai...“ O apie tai, kaip man pasidaro esė, apyplačiai kalbu rašinyje „Kur šiuo metu yra mano tekstas“. Žinoma, ten esančius teiginius irgi pirmučiausia dera suvokti kaip rašinio meninės visumos elementus. Bet po to jau galima į juos pažvelgti ir kaip į „degto molio pavyzdžius“...

– Toje esė – „Kur šiuo metu yra mano tekstas“ – Jūs rašote, kad „...tekstas – pirmiausia stilistikoje, o pati

„Ištrūkti iš tekstų džiu

A.Andriuš

MAN

ARTIMESNIS

VARIANTAS –

VISKĄ LAIKYTI

TEKSTU ARBA

TEKSTAIS.

„Lietuvių idealistinė estetinė mintis, suverenumo laikotarpiu pulsavusi gana gyvai, be savo tiesioginės funkcijos – būti meninio gyvenimo savimone, – realizavo ir kitokius kultūrinius uždavinius. Jinai buvo savotiška scena, kurioje įvairių teoretikų puoselėjamos abstrakčios, spekuliatyvios, „metafi zinės“ idėjos, atėjus laikui, turėjo tarsi nusiimti kaukę ir parodyti, teoretikui ėmus vertinti konkrečius meno faktus, savo tikrąjį, įgytąjį kaip tik jo sistemoje, konkretųjį veidą. Kaip prisimename, ne vienu atveju be kaukės jos tapdavo mažiau simpatiškos, ne tokios savos tuometinėje lietuvių meninėje kultūroje, kokios atrodydavo būdamos „metafi zinėje“ būklėje.“

Iš monografi jos

„Grožis ir menas

lietuvių estetikoje 1918–1940“,

1989

Tarybinėje armijoje Černiachovske,

Kaliningrado srityje./ 1966 m., asmeninio archyvo nuotr.

Ak, tas virpėjimasTarp meilės ir nemeilės.

Tasai bauginimasisTarpu balto ir raudono.

Tasai budėjimasPrie pradedančios sirgti sielos.

Ak, tas narciziškas susižeidimasĮ save.

Iš eilėraščių knygos

„33 eilėraščiai“, 1994

„Pradėti knieti ne nuo tapybos, bet nuo kritikos. Nors daug ką gali kritikas, jis negali sukurti talento. Tiesa, retkarčiais tenka girdėti priekaištaujant kritikams, kodėl jie nepaverčia netalentingų dailininkų talentingais. Būna atvejų, kai kritikai, matyt, paveikti jiems sakomų ar stačiai ore tvyrančių tokio pobūdžio priekaištų, išties ima reikalauti iš netalentingų dailininkų, kad šie taptų talentingi. Tačiau tokios akcijos nedavė geidžiamų rezultatų. Todėl kritikai turėtų susitaikyti su mintimi, kad talentų gamyba – ne jų jėgoms.“

Iš straipsnių knygos

„Lietuvių dailė: 1975–1995“,

1997

Jau vasara, ir baigiasi saldus birželio pienas.

Atjunksim, vaike, nuo šiek tiek pavargusios krūties.

Palūkuriuosime be verksmo. Tarp mirties

Ir nemirties yra, matai, toks tarpas dabarties,

Kuomet alsuoji vienui vienas.Iš eilėraščių knygos

„66 eilėraščiai“, 1998

stilistika – manyje, mano kūne...“ O štai kalbėdamas apie poeziją, prisimenate, kad 1978-ųjų gruodžio 21 dieną parašėte pirmąjį eilėraštį, kuriame atpažinote save. Gal galėtumėte trumpai papasakoti, kaip Jūs suvokiate „savęs atpažinimą“, kalbėjimą „savo balsu“, buvimą „savame kūne“?

– Sunkūs klausimai. Galiu pasakyti tik tiek, kad savęs atpažinimas tekste – grynai intuityvus aktas. Panašus į tą, kai, tarkime, atpažįsti savo fi zinį balsą. Čia nei kampainio, nei logaritminės liniuotės nenaudoji. O kad stilistika susijusi su kūnu – nė kiek neabejoju. Bet, jei žiūrėdamas į savo kūno atspindį veidrodyje neretai tuo ar tuo būni nepatenkintas (aš, pavyzdžiui, paauglystėje gerokai pergyvenau, kad pernelyg mažos yra mano akys), tai atpažinęs save eilėraščio eilutėje bemaž visuomet apsidžiaugi. Autentiškumas tarsi garantuoja kokybę. Nors ir tą eilutę paprastai koreguoji. Padidini josios akis...

– Eseistė G.Radvilavičiūtė rašo, kad „be abejonės, A.Andriuškevičius keliauja per šią žemę tekstiniais žingsniais. Kai kas net jį patį vadina tekstų susitikimo vieta“. Ar tekstas nėra galimybė iš šios žemės „išeiti“, arba bent trumpam įsivaizduoti, kad viskas, kas „yra“, ir yra „tik“ tekstas?

– Man artimesnis variantas – viską laikyti tekstu arba tekstais. Apie tai esu kalbėjęs esė „Sufalsifi kuotas dienoraštis“ ir „Sufalsifi kuotas dienoraštis 2“ („Šiaurės Atėnai“, balandžio 22 ir birželio 17). Čia tuos teiginius irgi galima laikyti bent dalinai atitinkančiais mano pažiūras, vadinasi, „degto molio pavyzdžiais“. Tad: ir mano kūnas yra tekstas, ir mano gyvenimas – tekstas, ir mūsų istorija – tekstas, ir visas pasaulis – taip pat tekstas. O didesniuosiuose tekstuose paprastai krebžda mažesni tekstai...

Tarp tekstų, „parašytų“ viena kalba (pavyzdžiui, fi zinių kūnų), įsiterpia tekstai, pakeverzoti kita kalba (tarkime,

verbaline, vizualine ar garsine)... Tekstai bičiuliaujasi, niaujasi, susilieja, išsiskiria, virsta vieni kitais, prasitęsia, persikloja... Žodžiu, ištrūkti iš tekstų džiunglių –jokių šansų. Gali tik pereiti iš vienokio į kitokį. Bet fundamentaliausias klausimas – kas ir kodėl rašo patį didžiausiąjį, t. y. Tekstų Tekstą... O kad kiekvienas mūsų esame tekstų susitikimo vieta – aišku kaip dukart du. Argi Jumyse nesusitinka, tarkime, J.Biliūno apsakymai, A.Sutkaus nuotraukos ir B.Kutavičiaus muzika? O kur dar šimtai kitų susitikimo dalyvių!

– Iš kelių skaitytojų esu sulaukęs laiškų, kuriuose kiek piktinamasi, kad pašnekovų klausinėju daugiau apie tai, „kas svarbu jam ir tau“ ir visai nekreipiu dėmesio į tai, „kas įdomu kitiems“, nepateikiu „detalių iš žmogaus gyvenimo“. Todėl – formuluoju. Viena A.Andriuškevičiaus diena. Ką veikėte, pavyzdžiui, vakar, ketvirtadienį, 2011-ųjų gruodžio 8 dieną?

– Paprastai keliuosi apie pusę septynių, darau kuklią mankštelę, prausiuosi šaltu vandeniu, atlieku keletą atsipalaidavimo pratimų, pusryčiauju, peržiūriu el. paštą. Taip buvo ir gruodžio 8 dieną. Tuomet imu nedidelį puodelį labai stiprios kavos, kurį geriu maždaug pusantros valandos (mažais gurkšniukais, vis palaikydamas kavą ant liežuvio), ir – prie darbo. Rytais rašau (verčiu), skaitau sunkesnius tekstus, redaguoju. Kadangi šį sykį rimtesnių pradėtų darbų neturėjau, tai vėl su pasimėgavimu skaitinėjau J.Krishnamurti ir mano šių metų poetinį atradimą – japonų XX a. tanka meistrą S.Mokichi (angliškai). Penktadienį „Šiaurės Atėnuose“ turėjo būti (ir buvo) manieji jo vertimų vertimai. Dėl stuburo problemų skaitau ir rašau stovėdamas (su pažingsniavimo intarpais), o ilsėtis gulu ant ortopedinio matraco. Proporcija: stoviu (plius vaikštau) keturiasdešimt minučių, guliu – dvidešimt. Atidaręs savo ir dar vieno kambario duris bei pasinaudodamas koridoriuku, į vieną pusę galiu eiti apie dvidešimt metrų. Todėl ilsindamas akis (jos silpsta) ir mankštindamas

stuburą, kai dirbu vis pažingsniuoju iš vieno galo į kitą. Eidamas arba koncentruojuosi į kojų padus, arba apgalvoju, ką tuo metu veikiu.

Atsigulęs (ant nugaros) pailsėti, arba atsipalaiduoju, arba klausausi muzikos (šį ketvirtadienį – indų klasikos meistro A.A.Khano grojimo sarodu), arba deklamuojuosi mintinai mokamus eilėraščius (šiuokart – F.G.Lorcą, kurio moku ispaniškai gal trisdešimt kūrinių, ir O.Mandelštamą). Išklausęs dvyliktos valandos radijo žinias, einu pasivaikščioti. Maršrutai du: arba į pietus pro bažnyčią ir kunigų seminariją, arba į šiaurę pro ežeriuką iki klinikų. Šįkart – į pietus. Pietauju apie antrą, o po to dar tęsiu ką nors iš rytinių darbų, šį tą užrašau į dienoraštį, skaitau lengvesnius tekstus (paprastai turiu vieną ar dvi skaitomas knygas). Tą ketvirtadienį baiginėjau Ph.Claudelio „Pilkąsias sielas“. Dienoraštyje užrašiau: „Dekoratyvi knyga. Tai reiškia: efektingos situacijos, ryškūs charakteriai, esama neblogų frazių, bet nėra didesnės gelmės. Be to, vietomis erzino prastas vertimas (sintaksė!): ryti /.../ į savo gerkles; žiūrėjo į tavo kaklą nugaroje.“ Po šešių – vakarienė. Apie pusę aštuntos mėginu šiek tiek medituoti. Po aštuonių – arba krepšinis (stengiuos nepalaikyti nė vienos komandos, o tik gėrėtis gerais ir bjaurėtis bjauriais epizodais; tai, aišku, retai pasiseka; šiuokart žaidė „Galatasaray“ su „Montepaschi“), arba „Panorama“. Po dešimtos – miegoti.

– Prisimenate, ką sapnuojate?

– Nemenką dalį sapnų prisimenu. Aišku, kad jie yra susiję su mano fi zinėmis ir psichinėmis būsenomis. Esama malonių, esama nemalonių. Būna „normalesnių“, būna keistesnių. Pasidalinti? Prašom. Paskutinis mano sapnas buvo toks. Tokiame kraštovaizdyje (nuodugniau jo neaprašinėsiu) prie manęs priėjo toks personažas (detaliau neapibūdinsiu) ir, atlikęs tokį gestą (tiksliau nenurodysiu), man tarė: „Niekam nepasakok savo sapnų!“

unglių – jokių šansų“

kevičius – darbo kambaryje. Čia jis skaito ir rašo stovėdamas. J.KALINSKO NUOTR.

Su sūnumi Linu ir podukra Egle Palangoje.

/ Apie 1976 m., asmeninio archyvo nuotr.

„Nuėjau už tvarto, kur bulvienoje stūksojo didžiulė krūva tėvo nupjautų, išdžiovintų, sugrėbtų ir sukrautų ton krūvon bulvienojų. Žiemą jie turėjo būti klojami kiaulėms. Abejonių būti negalėjo. Abejoti – Dievui ar kiaulėms – būtų buvę itin kvaila. Degtukų nebuvau pamiršęs. Pakūriau tą didžiulę krūvą. Ko prašau, jau buvau gal ir pamiršęs. Bet juk Dievas pamiršti negalėjo! Dūmai kilo sodrūs, balti. Kadangi dvelkė vėjas, jie negalėjo kilti tiesiai aukštyn. Kadangi vėjas dvelkė iš vakarų, sodrių baltų dūmų juosta kilo maždaug 45o kampu aukštyn ir į rytus. Piliuonos link. Supratau, kad Dievas buvo įstrižai aukštai. Ir įstrižai toli.“

Iš esė knygos

„Rašymas dūmais“, 2004

SIGITUI GEDAIIr Dievas, ir gamta kiekvieną dieną atšiaurėjo.

Nes Rojaus plotai buvo (už storų užuolaidų) šiaurinėj,

Nuo mūsų žiūrint, pusėj. O pietuos neužskleistos žėrėjo

Į karštį pasinešę plynės. Aišku, kad tamsoj žiūrėjom

Į šviesą ir į šilumą, ir į baisias krūvas žarijų.

Iš eilėraščių knygos

„(prieš)paskutiniai eilėraščiai“,

2005

„Dabar situacija tarsi apvirto aukštyn kojomis: pats tikrovės daiktas tam tikrame kontekste tampa meno kūriniu. Ir vargas tam, kuris, su juo kontaktuodamas, „neįjungia“ konteksto (nebūtinai regimojo, supančio objektą, pavyzdžiui ŠMC erdvės, bet, svarbiausia, – neregimojo, turinčio glūdėti galvoje) – jis temato daiktą.“

Iš straipsnių knygos

„Lietuvių dailė: 1996–2005“, 2006

Vabzdys padvejojo sekundę, gal dvi, ir pakilęs nuskrido

į rytus prieš saulę; ir tiekos aš jį temačiau; nežinau, kas

jį užnešė čia; bet galėčiau nedrąsiai spėlioti,

kad šitasai mano gyvenimas jam pasirodė

dar nepakankamai margas; todėl jis paliko

nedidelę pilkšvą dėmelę jame; ir pradingo ant amžių.

Iš eilėraščių, vertimų ir esė knygos

„Vėlyvieji tekstai“, 2010

„Žmogaus galvojimas, kaip visi žinome, yra dvikryptis: jis arba puoselėja ateities planus, arba graužiasi dėl praeities. Sunku būtų šiuo požiūriu ką nors pasakyti apie gyvulius. Tačiau augalija, manau, temąsto apie ateitį. Konkrečiau – apie savo vaisius ir sėklas (nes juose glūdi jos ateitis). Dar konkrečiau –obelys apie obuolius, slyvos apie slyvas, ąžuolai apie giles, eglės ir pušys – apie kankorėžius.“

Iš romano „Siužetą

siūlau nušauti“, 2006

Poetas

Aidas MARČĖNAS„Mėgėjas: poezijos, dailės, gyvenimo. Mėgėjas poetas. Mėgėjas dailėtyrininkas. Mėgėjas gyventojas. Visa tai mėgsta su profesionaliu įkarščiu, meile bei neatšaukiamomis poezijos-dailės-gyvenimo jungtimis. Todėl – profesionalus eseistas. Arba bandytojas, nes žodis „esė“ reiškia bandymą. Bet eseistas tegali būti mėgėjas, „profesionalus eseistas“ yra estetinis nesusipratimas kaip, pavyzdžiui, „intelektuali poezija“ arba „lietuviškas humoras“. O štai bandytojas privalo būti profesionalas, Gagarinas ir Cousteau* viename, antraip kalbos bandymai ir išbandymai kalba tolygūs permanentinėms savižudybėms. Tad žodyje „esė“ šypsosi net ne vienas, o keli oksimoronai, gi Alfonsas Andriuškevičius yra gyvas (tai mudu labiausiai ir sieja) profesionalaus oksimoronų mėgėjo pavyzdys.“

Poetas

Donaldas KAJOKAS„Man tiesiog patinka Alfonso Andriuškevičiaus tekstai – tiek eseistika, tiek poezija. Eseistika: aišku – stilius, įgimta proporcijų pajauta, įdomi vaizdų bei minčių slinktis, dar įdomesnė po jų atsiverianti erdvė. Tiesa, A.Andriuškevičius savo eseistikoje mėgsta ir „pachuliganavoti“, suvaidinti tarsi kokį superestetą ar anarchistą, tačiau šitai daroma, manau, vien tam, kad tekste dar ryškiau suspindėtų tai, kas itin svarbu, gal net amžina. Jo poezija išvis puiki. Kritikų kol kas pražiopsota. Versija: pražiopsota todėl, kad gera dalis šio poeto eilėraščių nesileidžia priimami vien protu ar vien jausmais. Jo poetinių tekstų vibracijos skverbiasi į mus kiek ir kitokiais sąmonės kanalais, o jie – bent jau kai kurie, išsprūstantys iš mentalinės ir vitalinės sąmonės zonos – vien vakarietiškos pakraipos suvokėjams (bei kritikams) neretai būna užsivėrę arba gerokai užakę.“

Pasakysiu atvirai – truputėlį pykstu ant Alfonso Andriuškevičiaus.

Tai jis, ištraukęs iš stalčiaus (turbūt) visa, ką pastaruoju metu parašęs ir išvertęs, klastingai sukrovė į vieną knygą. Jeigu – neduokdie – esi kokios nors komisijos narys, – dargi tokios komisijos, kuri turi teisę vertinti tik tam tikro žanro kūrinius, – turi paskui rautis plaukus, negalėdamas nuspręsti, ar tos knygos gausūs privalumai dera su tavo misiją apibrėžiančiais nuostatais. „Jotvingiai“ Poetiniame Druskininkų rudenyje nusprendė, kad „Vėlyvieji tekstai“ – poezijos knyga, ir įvertino ją premija. „Metų knygos“ konkurso komisija paliudijo tai esant prozos knygą. Ką sau galvoja vertėjai – nejau jiems nusispjaut į profesinį prestižą?

Be abejo, A.Andriuškevičius pats puikiai supranta, kad yra kietas riešutas, todėl netingi maivytis ir vaidinti kuklų, atseit nieko čia jis ypatingo nenuveikęs. Antai per Jotvingių premijos teikimo ceremoniją, gausių liaupsių jo buvo klausomasi ne dėkingai išraudus, bet neva atsipalaidavus vaikštinėjant šen bei ten po sceną, tarsi pasiryžus visiems parodyti, kad išeita sau į miškelį kontempliuoti, – ne į sceną būti pagerbtam, – arba, dar blogiau, atskleisti, kad liaupsintojo (nerodykime pirštu) vis tiek nieko gero apie jį, iškilųjį, nebus pasakyta. Ne paslaptis, šitaip jis elgiasi ir literatūroje.

Kartais atrodo, kad guvus aprašomojo protas (kaip čia neišskirsi tos kūno dalies iš kitų?) tave, – skaitytoją, vertintoją, – skuba kuo greičiau pačiupti už nosies ir romų vesti norima kryptimi – kad nespurdėtum, nesiblaškytum, nebūtum nepaklusnus. Šitaip kyla visokių įtartinų vaizdinių. Tarkim, akyse iškyla kūrėjo kambarys. Drybso A.Andriuškevičius ant kušetės, – tokia išskirtinė vieta mąsliam žmogui, – ir mąsto maždaug taip: „Gal aprašysiu kokį paprastą vaizdelį, tarkim, kaip aš guliu ant kušetės – tokios išskirtinės vietos tokiam mąsliam žmogui kaip aš. Kam čia daug stengtis – vis tiek visi manys, kad aš, mąstytojas, apmąstau Visatą, regiu Kosmosą; ne, tikrai niekas neišdrįs manęs pavadinti lėkštu estetu – tokiu kaip Henrikas Radauskas.“

Arba regi mūsų klastingąjį kūrėją, susiruošusį parašyti eilėraštį, – be abejo, jau ne ant kušetės (juk tai pernelyg proziška vieta), o, sakykim, kur nors neapibrėžtai einantį arba (geriau) stovintį (kam vargintis, jei žemė vis tiek sukasi?) ir galvojantį: „Nebūsiu kvailas, stačiom rašyt nepatogu; tris keturias eilutes – ne daugiau. Vis tiek visi žinos, kad aš, intelektualas, Rytų tradicijos – nors įkyriai jos neperšu – puoselėtojas

parašiau prasmingą haiku (jokių 5-7-5!), paaiškinantį nepaaiškinama, susiejantį nesusiejama. Jeigu koks asilas išdrįs suabejoti, vėliau (sakykim, „Ryto allegro“ laidoje) nerūpestingai pareikšiu, kad balto lapo tuštuma yra esmingas eilėraščio estetikos sandas – ir čiki.“ Ir kaip jūs manote? Nė vieno suabejojusio ar tuo labiau nusiteikusio skeptiškai. Galėtų vaikinas pagalvoti ir apie sektos steigimą...

Bet ką čia apie kitus – ir mane patį A.Andriuškevičius suvystė kaip kūdikį. Kitados teko nelaimė duoti interviu viename knygyne – žurnalistė pageidavo, kad aš, kaip rašytojas, galiausia dar rekomenduočiau skaitytojams keletą vertų dėmesio knygų. Dabar jau negaliu pasakyti, ką šnekėjau ir ką siūliau, tačiau aiškiai menu, kad desperatiškai paskutinės aukos lentynose ieškanti akis atsidūrė ant knygos „10 anglakalbių poetų“. Nepaisant to, kad ligi tol turbūt nebuvau skaitęs nė eilutės šio autoriaus kūrybos ar vertimų (dargi ir pats A.Andriuškevičiaus asmuo painiojosi su Antano Andrijausko asmeniu), iš karto suvokiau radęs tai, ko ieškojau. Vien baltame fone išdidžiai išsikišusi šio garbaus žmogaus pavardė kažkodėl klykte klykė, jog knyga labai gera, kad negaliu praeiti jos nepaliaupsinęs. Greičiausiai kažką prisapaliojau apie intelektą ir tam tikros rūšies dvasingumą, pabrėžiau, kad vertimai – nors autorius neprofesionalus vertėjas (kažkaip jaučiau, kad „Andriuškevičius“ negali būti profesionalus vertėjas) – puikūs ir skaitytini. Pasibaigus kankinamam interviu, nuėjau į kitą knygyną ir tą knygą tuoj pat nusipirkau. Vėliau ieškojau šio autoriaus tekstų „Šiaurės Atėnuose“, pritariamai linksėjau klausydamas, kaip jį kiekviena dingstimi vis pagiria Giedra Radvilavičiūtė. Galbūt todėl dabar A.Andriuškevičius yra vienas iš tų retų autorių, kuriam beveik neturiu priekaištų – tad ir tenka paistyti niekus. Atleiskite.

Tenka paistyti niekus

Rašytojas

Andrius JAKUČIŪNAS

Z.BAL

TRUŠ

IO N

UOTR

.

A.Andriuškevičių pamatė jūra. A.Andriuškevičius – dangų. / 1973 m., Palanga

A.UF

ARTO

/BFL

NUO

TR.

A.UF

ARTO

/BFL

NUO

TR.

*Jacques-Yves Cousteau (1910–1997 m.) – prancūzų jūrininkas, povandeninio pasaulio tyrinėtojas, išradęs akvalangą.

Meno kritikė

Monika KRIKŠTOPAITYTĖ„Iš dailėtyros jis jau kuris laikas yra emigravęs į poeziją (rašymą, gaivinimą atmintyje ir taikymą buityje, vertimus) ir esė. Dar aną dešimtmetį (gerokai per anksti) tekstuose A.Andriuškevičius mėgdavo repetuoti savo mirtį: tai lyg davatka matuojasi alyvų violetą prie gulsčio veido tarp grabo pagalvėlių, tai pavadina poezijos rinkinį „(prieš)paskutiniai eilėraščiai“, tai bando įsivaizduoti, kokie bus tosios mirties riešai. Matyt, susipratęs, kad mirtis nemėgsta būti nuspėjama, metė tą aktyvų mirimą ir paskutinę savo knygą pavadino tiesiog „Vėlyvieji tekstai“. Apie jį, kaip dailėtyrininką, nusižiūrėjus braižą, kalbėsiu punktais: 1) Sunkiai rastumėte dailės kritiką (-ę), kuris nėra citavęs Andriušio. Tai vyksta iki šiol ir per dažnai. Taip yra todėl, kad jis kalbėjo apie svarbius dalykus drąsiai ir todėl, kad jo velniškai geras stilius. Kas nenorėtų razinos ant savo monotoniško pyrago? 2) Jei yra apžvalgininkai, tai Andriušis yra įžvalgininkas, nes visuomet ieško įžvalgos – pastebėjimo, kuris atidengia kitą dugną ar atsuka visai kitą skruostą, ausį, šlaunį. 3) Kaip asmuo, dėstytojas ir rašantysis – itin intertekstualus. Jame gyvena daug tekstų, kuriuos jis geba išganingai kryžminti. Ir ne dėl puikavimosi (nors narcizų dvelksmo nė pats nesigintų), o dėl minties briaunos aštrumo. 4) Jam visuomet buvo svarbus teksto malonumas (gal net kalbos ritmikos erotika), skaitančiojo (-osios) suviliojimas. Tekstai dėl to neapkrauti, atvirkščiai – išbraukyti dėl erdvės ir pauzių. 5) Jį galima kaltinti nebent galimu formalizmu, nes vardan žodžių ar minties sąskambio gali aukoti tiesą, o to, kas gavosi, niekaip nepavadintum melu, greičiau jau – menu. 6) A.Andriuškevičius – menotyros Gagarinas, bet ne dėl pirmumo, o įtakos – visą kartą (taip pat ir mane) jis privertė svajoti tapti menotyrininkais, menininkais ar bent akylais žiūrovais.“

ASME

NINI

O AR

CHYV

O NU

OTR.

Tarsi kalbasi, tarsi tyli. Su tapytoju Augustinu Savicku. / 1990 m.

Mieli „15min“ skaitytojai, sveikina-me Jus gražiausių žiemos švenčių proga ir dėkojame, kad 2011-aisiaisbuvote su mumis! Ačiū už tai, jog skaitėte laikraštį, sekėte naujie-nas portale www.15min.lt, siū-lėte temas, dalijotės nuotrauko-mis, komentavote, gyrėte, kri-tikavote ir tokiu būdu skatinote mus augti bei tobulėti. Būtent Jūs esate didžiausi mūsų skatin-tojai ir įkvėpėjai!

2012 metais mes žengia-me didelį žingsnį į priekį – nuo sausio 20-osios Jūsų pa-mėgtas nemokamas laikraštis „15min“ tampa savaitraščiu. Kiekvieną penktadienį Jums dovanosime įdomų, žymiai didesnės apimties, spalvotą

ir, žinoma, nemokamą savait-raštį „15min“, kurį rasite ir jau įprastose, ir naujose pla-tinimo vietose. Jei savaitraš-čio nespėsite pasiimti penk-tadienį, mieste jį galėsite ras-ti ir šeštadienio rytą.

Nauja laikraščio kokybė

Šešerius metus gyvuojan-tis laikraštis „15min“ nuo sau-sio mėnesio 100 000 tiražu pa-sieks ne tik tris didžiuosius Lie-tuvos miestus – Vilnių, Kauną ir Klaipėdą, bet taip pat ir Šiau-lius, Panevėžį, Alytų bei Ma-rijampolę.

„Naujame leidinyje svar-biausios bus ne naujienos, bet nuomonės, ne faktai, bet po-

žiūriai į juos“, – sakė bend-rovės „15 minučių“ gene-ralinis direktorius Tomas Balžekas.

„15min“ ir toliau tiki ne-mokama spauda. O kad di-džiųjų miestų skaitytojai jau įprato šalia rytinės kavos ar arbatos skaityti nemokamą laikraštį, liudija naujausi rinkos tyrimų kompanijos „TNS Gallup“ atlikto „Na-cionalinio skaitytojų tyri-mo“ duomenys. Jie rodo, jog pagal vidutinį laikraščio skai-tomumą „15 min“ yra mėgsta-miausias vilniečių laikraštis – jį skaito ketvirtadalis (daugiau kaip 119 tūkst.) sostinės gy-ventojų. Kaune ir Klaipėdoje jį atsiverčia atitinkamai beveik

60 tūkst. ir 25 tūkst. šių miestų gyventojų. Pagal vidutinę skai-tytojų auditoriją, „15min“, ku-ris iki šiol buvo leidžiamas tik trijuose didžiuosiuose mies-tuose, užima trečiąją vietą na-cionaliniu mastu (pritraukia280 tūkst. skaitytojų), užleis-

damas pirmąsias pozici-jas tik „Vakaro žinioms“ ir „Lietuvos rytui“.

Karštos naujienos – portale 15min.lt

Laikraštis „15min“ kei-čiasi ir pasieks Jus kiek re-čiau, tačiau karščiausias kasdienes naujienas iš Lie-tuvos ir viso pasaulio Jus kviečiame skaityti mo-derniame ir dinamiškame

naujienų portale www.15min.lt. Pagal bendrovės „Gemius“ in-terneto rinkos tyrimo „gemius-Audience“ duomenis, lapkri-čio mėnesį portalas 15min.ltbuvo trečioje populiariausių Lie-tuvos interneto svetainių pen-ketuko vietoje. Lapkritį naujie-

nas portale 15min.lt skaitė dau-giau kaip 839 tūkst. lankytojų, tai 35 tūkst. daugiau nei spa-lio mėnesį.

Neabejojame, kad 15min.ltgreitį, modernumą ir atviru-mą skaitytojui kiekvieną mė-nesį ir toliau įvertins dar dau-giau žmonių.

Kiekvieną mėnesį daugėja ir tų, kurie naujienas skaito sa-vo mobiliuosiuose telefonuo-se adresu m.15min.lt.

Dėkojame, kad esate su mu-mis! 2012-aisiais mes Jums pa-žadame dar daugiau įdomių tekstų, įžvalgų, naujų herojų ir įspūdingų nuotraukų. Jau sausio 20 dieną ieškokite sa-vaitraščio „15min“!

Naujame leidinyje

svarbiausios bus ne naujienos, bet nuomonės, ne faktai, bet požiūriai į juos.Sakė T.Balžekas.

122011 GRUODŽIO 23 D., PENKTADIENIS

/ SKELBIMAI/ SKELBIMAI8

Baldai

Grožis, sveikataIŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklau-somybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91150.

KARDIOLOGINĖ REABILITACIJA IR PRO-FILAKTIKA! LSMU Psichofi ziologijos ir reabilitacijos instituto klinika kviečia gydytis ir ilsėtis PALANGOJE. Kardiolo-go konsultacija, gydymas, procedūros, gyvenimas su maitinimu (3k./d.) tik 98 Lt. Poilsis - profi laktika (maitinimas 3k./d.) - 79 Lt. Tel. 8 460 30027 arba 8 618 41860, klinika@ktl.mii.lt, www.pri.kmu.lt.

KitaPrivatūs senelių namai Nemenčinėje priims gyventojus, kuriems reikalinga slauga ir globa. Tel. 8 656 81050.

Nekilnojamasis turtasNAMŲ IR SODO NAMELIŲ PRIDAVIMAS VALSTYBINEI KOMISIJAI, PASTATŲ KA-DASTRINIAI MATAVIMAI (INVENTORI-ZACIJA), TECHNINĖ PRIEŽIŪRA. TEL. 8 600 20022.

Parduodamas 2 k. butas Mindaugo g. (51 kv.m, dujinis šildymas, aukštos lubos, 215 000 Lt). Tel. 8 655 00583.

Parduodu 1 k. butą Šaltkalvių g. (20,7 kv.m, 5/9, suremontuotas, įstikl. balkonas, 73 000 Lt), Vilnius. Tel. 8 687 89872.

Parduodu 1 k. butą bendrabutyje Parko g. (16,6 kv.m, 2/5, patogumai, tvarkingas, 51 000 Lt), Vilnius. Tel. 8 687 89872.

Parduodu 1 k. butą Naujininkuose (ne bendrabutis, 4/4, 29 kv.m, balkonas, tuščias, 89 000 Lt), Vilnius. Tel. 8 600 15444.

Parduodu 2 k. butą Naujuosiuose Verkiuo-se (41 kv.m, 1/4, pilnai įrengtas, terasa), Vilnius. Tel. 8 600 92212.

Pigiai išsinuomosime garažą Vilniaus mieste. Tel. 8 600 99182.

Pirksiu 2 k. butą Žirmūnuose, Karoliniškėse. Vilnius, tel.: 8 5 279 0428, 8 607 66059.

Pirksiu nebrangų namą, namo dalį Vilniuje arba aplink Vilnių. Vilnius, tel.: 8 5 279 5827, 8 643 03359.

Pirksiu skubiai 2 k. butą Žirmūnuose, Naujamiestyje, Antakalnyje (atsiskaitau grynais), Vilnius. Tel. 8 687 89872.

ParduodaVištų kumpeliai 10 kg - 4,90 Lt/kg, viš-tų ketvirčiai 15 kg - 4,90 Lt/kg, vištų sparneliai - 4,90 Lt/kg, suš.antys - 12,50 Lt/kg, suš.šprotai - 2,50 Lt/kg, suš.lydeka - 8,90 Lt/kg, suš.kiaulienos karka - 5,60 Lt/kg, suš.kiaulienos kojos - 1,560 Lt/kg. Mindaugo 42, Vilnius, tel.: 8 616 06460, 8 5 215 1873.

Paslaugos„VELNIO ADVOKATAS“ – mes laimime visas bylas, kurias apsiimame vesti?! Tel.: 8 687 40 002, Tel./faks. (8-5) 237 58 26.

UAB „Kraustymo komanda“ – profesio-nalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. Padalinio Vilniuje ati-darymo proga visiems kraustymams iki 2011 metų pabaigos taikoma 20 procentų nuolaida. Tel. 8 618 77 600, www.kraustymokomanda.lt.

Atliekami darbai: nuotekų, vandens, šil-dymo vamzdynų bei prietaisų ir elekt-ros sistemų remontas ir montavimas. Tel. 8 698 11905.

Garso aparatūros, kompiuterių, televizorių, kamerų, mikrobangų krosnelių, telefonų taisymas. Vilnius, Kauno g. 34. Tel.: 8 5 233 1469, 8 655 22234.

Greiti vartojimo kreditai nuo 200 Lt iki 5000 Lt Registruokitės internetu www.Creditor.lt ir gaukite! PIRMAS KREDI-TAS NEMOKAMAI! Tel.:8 638 88832.

Kompiuterių remontas, pardavimas, atnaujinimas, programų instaliavimas. Be poilsio dienų. Tel.: 8 5 270 4037, 8 652 69666.

Skalbimo mašinų ir šaldytuvų taisymas: SAMSUNG, LG, BEKO, ARDO, INDESIT, BOSCH ir kt. Tel. 8 603 07170.

Taisau mikrobangų krosneles, automatines skalbimo, džiovinimo mašinas, indaploves, boilerius. Be išeiginių. Tel. 8 672 81883.

Visų kompiuterių ir televizorių servisas, dalys geriausiomis kainomis. Žalgirio g. 131, Tel. 8 601 93669, www.pc-help.lt

PerkaBrangiai ir greitai superkame įvai-rius automobilius nuo 1980 iki 2010 metų. Daugiau informacijos tel. 8 644 96466.

Perka žemę, mišką visoje Lietuvoje, tinka apleista, išnuomota, su ben-drasavininkiais. Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08059.

Perkame dirbamą žemę ir pievas visoje Lietuvoje, brandų mišką. Gali būti išnuomota. Tel.: 8 670 23652, 8 676 41155.

Perkame mišką su žeme arba iškirti-mui visoje Lietuvoje. Tel. 8 698 55325, www.dzukijosmediena.lt.

Pirksiu šaldytuvą ir viryklę. Tel. 8 678 64156.

Superkame juodųjų, spalvotųjų metalų, akumuliatorių laužą. UAB „Lietmetas“, Metalo g. 2C, Vilnius. Tel.: 8 614 63481, 8 614 56243.

UAB „EXPOMET“ brangiai perka spalvo-tųjų ir juodųjų metalų laužą. Kalvarijų g. 125 (Sigma), Vilnius. Tel.: (8 5) 8 676 39999, 8 685 38196.

Poilsis, pramogosKviečiame į šokių vakarus „Kam per 30“. Šokiai vyksta kiekvieną sekmadienį nuo 18.00 val. iki 21.30 val. Šermukšnių g.6A, Vilnius. Tel. 8 673 98904.

Pranešimai

Statyba, remonto darbaiFirma „Brenita“. Remontuojame vonias Jūsų namuose. Pensininkams nuolai-dos. Garantija. Tel.: 8 5 237 3335, 8 672 16677.

Pigiai klojame laminuotas grindis. Tel. 8 688 20004.

TransportasAUTOMOBILIŲ SUPIRKIMAS. Nuo 1970-2011 m. Gali būti su defektais. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 675 71801.

BRANGIAI SUPERKAME AUTOMOBI-LIUS gali būti su defektais. Tvarkome dokumentus. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 645 53030.

Brangiai superkame automobilius ir mikro-autobusus (tvarkingus, nevažiuojančius, po avarijos). Atvažiuojame. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 672 26134.

BRANGIAI SUPERKAME automobilius, gali būti daužti ar su defektais, nuo 1988m. - 2005m. Skambinti tel. 8 648 27043.

BRANGIAI SUPERKAME AUTOMOBILIUS, gali būti su defektais. Tvarkome do-kumentus. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 678 14724.

Nebrangiai pervežame baldus, pianinus ir kitus. Krovėjai. Išvežame šiukšles. Tel.: 8 650 16240, 8 601 34981.

Nebrangiai vežame keleivius mikroauto-busu (14 vietų), vestuvės, mergvakariai, aptarnaujame laidotuves. Tel.: 8 5 244 8740, 8 687 65000.

Parduodamas BUAB „Interaima“ auto-mobilis PEUGEOT 607, 2000 m., g-bos, variklis - 2946, benzinas, automatas, pilka spalva, kaina 6500 Lt. Tel. 8 5 2727811.

Superkame „Audi“, VW, SIAT, „Škoda“, VW mikroautobusus, utilizuojame, iš-vežame, išrašome utilizavimo pažymą. Tel.: 8 698 18725, 8 652 22216, el.p. info@autopraidas.lt.

Siūlo darbąDarbui Norvegijoje reikalingi mėsinin-kai, išpjaustytojai, skerdikai, žuvies, paukštienos fabrikų darbuotojai bei statybininkai. Pirmenybė teikiama mokantiems anglų kalbą ir turinties patirties minėtose srityse. Tel. 8 636 01096.

Gamyboje ieškoma darbuotoja darbui su stiklu. Apmokome. Atlyginimas priklau-so nuo rezultatų. CV siųsti el.p. recruit@jpmanufactory.lt. Tel. 8 5 249 6847.

Įmonė, turinti socialinės įmonės statusą, UAB „Socialinė integracija“, ieško valy-tojų. Pirmenybė teikiama kandidatams, turintiems dalinį darbingumą. Tel. 8 5 249 0987, Gabijos g. 30, Vilnius.

Kavinė „Break Point“ ieško kūrybin-go virėjo. Savo CV siųskite ir daugiau informacijos teiraukitės el.p. vilnius@breakpoint.lt.

Kavinė „Break Point“ Vilniuje ieško iniciatyvių ir jaunatviškų padavėjų. Savo CV siųskite ir daugiau informacijos teiraukitės Vilnius@breakpoint.lt.

Nedidelei siuvimo įmonei reikalingos siuvėjos - overlokininkės trikotažui. Vilnius, tel. 8 603 29997.

Reikalingi apdailininkai butų įrengimo darbams. Darbas nuolatinis. Tel.: 8 670 36491, 8 699 11604.

Siuvimo įmonei reikalingos siuvėjos. Dar-bas centre. Atlyginimas nuo 1000 Lt iki 2000 Lt į rankas. Tel. 8 602 27449.

UAB „Baldų manufaktūra“ ieško bal-dininkų, gręžėjų–surinkėjų. Tel. 8 679 32433.

UAB „OYLA” reikalinga pavyzdžių siuvėja, turinti patirtį. Vytenio g. 50, Vilnius. Tel.: 8 675 81146, 8 652 02805.

UAB „Starjobs“ terminuotam ir nuolatiniam darbui Vilniuje ieško kasininkų-pardavėjų, pagalbinių darbuotojų gamyboje, krovė-jų, markiruotojų (darbo patirtis būtina). Skambinti tel. 8 682 26674 (I-V nuo 9.00 iki 17.00 val.).

Darbas įvairiose užsienio šaly-se. UAB „Ekker Group“. Tel. 8 646 60001, el.p. info@ekker-group.com, www.ekker-group.lt.

Neįgaliųjų socialinė įmonė mielai priims į darbą valytoją su 35-100 proc. darbingumu. Darbo vieta Naugarduko g. Kreiptis tel. 8 656 70176.

Pasiūlymas patrauklioms merginoms, norinčioms šokti bei puikiai užsidirbti Vilniuje. Darbas neintymus. Grafi kas su-derinamas su studijomis ar kitu užsiė-mimu. Ankstesnė patirtis - privalumas. Parašyk mums el.p. cv@medusaclub.lt (su nuoroda „šokėja“ ir pageidautina su nuotrauka) arba tiesiog paskambink tel. 8 655 22150. KVIEČIAME DRĄSIAS MERGINAS!

Reikalingas picų kepėjas (-a), virėjo padėjėjas (-a) visam etatui. Reika-lingas picų kepėjas (-a), virėjo pa-dėjėjas (-a) visam etatui itališkame restorane - picerijoje „Pomodoro“. Darbo grafi kas slenkantis: 3 darbo dienos, 3 laisvos ir t.t. CV siųsti el. p. info@pomodoro.lt, arba teirau-tis darbo dienomis nuo 9.00 val. iki 18.00 val. Tel. 8 652 10001.

Reikalingi vairavimo mokymo inst-ruktoriai, turintys instruktoriaus pa-žymėjimą (B, C, CE, D kat.), Vilnius. Tel. 8 612 54600.

Statybinė įmonė darbui Vilniuje ieško ELEKTRIKO, turinčio darbo patirties, kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus ir vairuotojo pažymė-jimą. Prašome kreiptis telefonu 8 5 2311574 arba adresu Savanorių pr. 174 A, Vilnius.

UAB „REFRA“ šaldymo įrangos su-rinkimo cechui nuolatiniam darbui reikalingi lituotojai – surinkėjai. Rei-kalavimai – kvalifi kacija, atsakingas požiūris į darbą, savarankiškumas. Tel. 8 662 41319 (Miroslav) arba adresu Dariaus ir Girėno g. 173, Vilnius.

Mokslas

Vairavimo mokykla „DRAIVERIS“ A1, A, B, C, CE, D kat. C ir CE kat. vairuotojų profesinis mokymas. Kalvarijų g. 143 – 313, tel.: 8 5 2700105, 8 640 26689. Švitrigailos g. 3, tel.: 8 5 2127394, 8 652 84426. Vilnius. El.p. info@draiveris.lt, www.draiveris.lt. TAIKOME NUO-LAIDAS!

Vilniaus „Rasos“ specialioji mokykla priima mokytis 7-21 metų vaikus, turinčius protinę negalią. Mokykla suteikia specialųjį pagrindinį išsila-vinimą. Mokiniams skiriamas bend-rabutis ir nemokamas maitinimas 4 kartus per dieną. Vilnius, Vitebsko g. 19, tel. 8 5 2610980.

BRANGIAI SUPERKAME ĮVARIŲ MAR-KIŲ AUTOMOBILIUS. ATSISKAITOME IŠ KARTO. ĮFORMINAME DOKUMEN-TUS. TEL. 8 605 11996.

SUPERKAME ĮVAIRIŲ MARKIŲ AUTO-MOBILIUS. ATSISKAITOME IŠ KAR-TO, DIRBAME BE POILSIO DIENŲ. Tel. 8 600 08276.

SUPERKAME ĮVAIRIŲ MARKIŲ AU-TOMOBILIUS. TVARKINGUS IR SU DEFEKTAIS. SUTVARKOME DOKU-MENTUS, ATSISKAITOME IŠ KARTO. Tel. 8 600 00006.

ALUPLAST, AVANGARDE, VEKA plastikiniams langams nuolaidos iki 60 proc. Šarvuotos durys. Tel.: 8 685 05067, 8 612 22208, 8 5 235 0088.

Mokesčių grąžinimas iš 16 šalių. Tel.: 8 656 96668 , 8 5 2728844, www.darbintera.lt. Konstitucijos pr.12-219, 5 įėjimas, Vilnius.

Nešiojamųjų kompiuterų, pagrindi-nių plokščių remontas, instaliacija, priežiūra, virusų valymas. Tel.: 8 663 64408, 8 608 23220.

Superkame ir keičiame metalinius dantų protezus. Taisymas. Žalgirio g. 109. Tel. 8 5 275 7999.

Televizorių remontas LCD kineskopinių, kliento namuose. Iškvietimas nemoka-mas. Suteikiame garantiją. Tel.: 8 634 69625, 8 683 70648.

VYRIŠKI KOSTIUMAI, MARŠKINIAI, KA-KLARAIKŠČIAI. SALONAS ''ELITMAN''. KOSTIUMAI TIK 200-300 LT. Kalvarijų 24A (pasažo "Ibrahim" antrajame aukš-te). Darbo laikas: I-V 10.00-19.00, VI 10.00-17.00. Tel. 8 679 18611,8 656 28182.

SUPERKAME ĮVAIRIŲ RŪŠIŲ MAKU-LATŪRĄ. ATSISKAITOME IŠ KARTO. TEL.: 8 5 232 9004, 8 682 52750.

Parduodame virtuvės komplektus, bendras ilgis - 200 cm, 2 metų ga-rantija, be surinkimo, nemokamas atvežimas, 499 Lt. www.baldai1.lt. Tel. 8 620 20111.

Balkonų, terasų stiklinimas stumdomo-mis aliuminio konstrukcijomis. Plastiki-niai langai, roletai, žaliuzės, Švitrigailos g. 7, el.p.:info@sistemax.lt. Tel.: 8 600 23883, 8 6305596, www.sistemax.lt.

Pranešame, kad 2012 sausio 05d. 10.00 val. SB „Rimtis“ Migiūnų kaime, Mari-jampolio seniūnijoje, Vilniaus rajone bus atliekami žemės sklypų kad. Nr. 4154/1202:0022, Nr. 4154/1202:0011, kadastriniai matavimai. Prašome gretimų žemės sklypų Nr. 12, Nr. 23 savininkus atvykti į savo žemės sklypus, dėl bendros žemės sklypų ribos suderinimo, arba kreiptis individualią S.Bumblausko įmonė „Matininkas“, Rinktinės g. 55-18, LT-09207, Vilnius, tel. 8 5 2470382, el.p. matininkas@konsolidacija.lt.

Informuojame gretimų sklypų sa-vininkus, kad Nijolės Mažulienės prašymu bus atliekami jai nuosa-vybės teise priklausančio 0,0885 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio SB „Sodžius - 4“, skl. Nr. 540, Kryžiokų g. 290, Vilniaus m., kadastriniai matavimai. Tikslas: žemės sklypo ribų bei kadastro duomenų patikslinimas. Prašome atvykti į matavimus 2012 m. sausio 03 d. 12.00 val. prie bendros ribos. Matavimus atliks UAB „Miliuva“, Verkių g. 37, Vilnius. Tel./faks. 8 5 275 1148, 8 610 11698.

Pranešame, kad Vilniaus r. sav., Bezdonių sen., Zamečkavo k., Girių Sodų 4-oji g. 10, kad. Nr.4107/1102:0041, 2010 m. liepos 9 d. buvo ženklinamos sklypo ribos. Jele-na Mačiulaityte, kviečiame atvykti į UAB „Akroinvest“ Laisvės pr. 117-78, Vilnius, susipažinti su kadastrinių matavimų byla. Informacija pasiteiravimui el.p. info@akroinvest.lt, tel.: 8 5 241 4184, 8 655 59447.

Pranešame, kad sausio 2012 m. sau-sio 04 d. 12.00 val. Juodiškių kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone bus atliekami žemės sklypų kad. Nr. 4180/1200:19, Nr. 4180/1200:20, Nr. 4180/1200:21 kadastriniai matavimai. Prašome gretimų žemės sklypo kad. Nr. 4180/1200:0212, Nr.4180/1200:0013, Nr.4180/1200:0011 savininko Josifo Chatkevič paveldėtojus atvykti aukščiau nurodytu laiku prie žemės sklypų, dėl bendrų žemės sklypų ribų suderinimo, arba kreiptis ind. įmonę „Matininkas“. Rengėjas individuali S.Bumnlausko įmonė „Matininkas“, Rinktinės g. 55-18, LT-09207, Vilnius, tel. 8 5 2470382, el.p. matininkas@konsolidacija.lt.

2011 GRUODŽIO 23 D., PENKTADIENIS

Noras apdrausti nekilnojamąjį tur-tą gali kainuoti nemažai nervų. Tuo įsitikino namą šalia sostinės perkantis vilnietis, taip ir neradęs draudimo bendrovės, kuri sutiktų būstą su šalimais stovinčiais ūki-niais pastatais drausti tokiai su-mai, už kokią jie yra perkami.

Vyriškis apstulbo sužinojęs, kad būsto ekspertų 260 tūkst. Lt įvertintas namas draudi-mo bendrovėms vertas dau-giau nei milijono.

Vilnietis įtaria, kad jo pir-kinio vertę išaugino draudikų noras gauti didesnes įmokas, o draudimo bendrovės atkerta, kad nekilnojamąjį turtą reikia drausti tokiai sumai, kurios pa-kaktų jį atstatyti iš naujo.

Argumentų neišgirdo

Vilnietis Aurimas „15min“ papasakojo nusprendęs šalia sostinės nusipirkti šiek tiek žemės ir 400 kv. m ploto na-mą su keliais ūkiniais pasta-tais. Tam sostinės gyventojas iš banko pasiėmė 460 tūkst. Lt dydžio paskolą.

„Viena iš sąlygų imant pa-skolą – apdrausti pastatus to-kiai sumai, už kokią jie perka-mi. Tad pradėjau ieškoti drau-dimo bendrovės, kuri apdraus-tų mano pirkinį už 460 tūkst. Lt, tačiau netrukus supratau, kad tai neįmanoma“, – pasa-kojo Aurimas.

Jis teigė buvęs apstulbintas draudimo bendrovių „PZU Lie-tuva“, „Seesam Lietuva“ ir „Lie-tuvos draudimas“ pasiūlymų – namą su ūkiniais pastatais jos

sutiko drausti tik nuo 1 mln. Lt iki 1,2 mln. Lt sumai.

„Argumentų, iš kur atsira-do tokie skaičiai, taip ir neiš-girdau. Maniau, kad draudimo bendrovės duomenis apie pas-tatų vertę ima iš Registrų cent-ro, kuris pastato vertę skaičiuo-ja atsižvelgdamas ne tik į plotą, naudotas statybines medžia-gas, bet ir apylinkėje esančių pastatų pardavimo kainos vi-durkį. Registrų centras mano perkamą namą be ūkinių pas-tatų, kurie yra menkaverčiai, įvertino 560 tūkst. Lt suma“, – teigė pašnekovas. Jis pridūrė, kad profesionalus būsto ver-tintojas, apžiūrėjęs namą, jį įvertino tik 260 tūkst. Lt, nes pastatas – senos statybos, ne-ekonomiškas, jį reikės nema-žai remontuoti.

„Jeigu būčiau sutikęs su siūlomomis sąlygomis, drau-dimo įmonėms būčiau mokė-jęs 800–900 Lt per mėnesį sie-kiančias įmokas. Kai bandžiau derėtis, man įmonių atstovai aiškino negalintys sumažin-ti sumos, nes jiems to nelei-džia kažkokia kompiuteryje esanti sistema. Tačiau moty-vų, kodėl mano perkami pas-tatai verti milijonų, taip ir ne-išgirdau“, – sakė jis.

Galiausiai Aurimas suti-ko pastatus apdrausti „Lietu-vos draudime“ 700 tūkst. Lt. Dėl mažesnės sumos draudi-kai nenusileido.

Į rinkos vertę nežiūri

„Lietuvos draudimo“ Gy-ventojų draudimo skyriaus

vadovas Andrius Gimbickas „15min“ teigė, kad bendrovė klientui pastatų draudimo vertę apskaičiuoja ir rekomenduoja drausti atkūrimo arba likutine verte, priklausomai nuo pastato nusidėvėjimo. „Atkūrimo arba likutinė vertė yra apskaičiuo-jama taip, kad sutarties galio-jimo laikotarpiu atsitikus žalai klientas būtų visiškai užtikrin-tas, jog galės atstatyti analogiš-ką pastatą iki buvusios būklės, pavyzdžiui, už draudimo išmo-ką būtų galima visiškai atsta-

tyti gaisro ar audros sugadintą pastato dalį. Todėl apskaičiuo-tos pastato draudimo vertės ne-galima lyginti su to paties pas-tato rinkos verte. Įvykus žalai, pastatas nebus perkamas rin-kos verte, o bus atstatomas iki buvusios būklės toje pačioje vietoje, iš tokių pačių medžia-gų, iš kokių buvo pastatytas“, –aiškino jis.

A.Gimbickas pabrėžė, jog atkūrimo vertę „Lietuvos drau-dimas“ skaičiuoja atsižvelgda-mas į įmonės „Sistela“ pateikia-

mas standartinio pastato atsta-tymo kainas, statybos medžia-gų ir darbų kainas, Statistikos departamento skelbiamus sta-tybos kainų indekso pokyčius, Registrų centro bei statybų bendrovių informaciją.

Sumos nemažina klientų labui

Panašiai kalbėjo ir bendro-vės „PZU Lietuva“ Gyventojų turto draudimo produktų va-dovas Kęstutis Daunaravičius: draudikai pastatus draudžia sumai, kiek kainuotų atstaty-ti turtą įvykus nelaimei.

„Vieną kvadratinį metrą mes vertiname nuo 2500 iki 3000 Lt. Skaičiuodami remia-mės Registrų centro vidutinė-mis rekomenduojamomis gy-venamųjų namų statybinėmis vertėmis. Pavyzdžiui, tokio pat namo mažame provinci-jos miestelyje ir sostinės cent-re rinkos vertė skirsis kardina-liai, o statybinė vertė bus be-

veik tokia pati“, – pabrėžė jis. Apdraudus namą mažesne su-ma, negu statybinė vertė, pa-sak jo, kiltų nepilnos draudi-mo apsaugos pavojus.

„Seesam Lietuva“ fi lialo tur-to rizikos vertintojas Vytautas Blaževičius taip pat sakė, kad jeigu namas apdraustas drau-dėjo pasirinkta 300 tūkst. Ltdraudimo suma, o tą namą at-statyti kainuos 500 tūkst. Lt, namui sugriuvus bus išmokėta 300 tūkst. Lt, tačiau namo savi-ninkui tų pinigų nepakaks.

Draudimo priežiūros ko-misijos narys Darius Andriu-kaitis „15min“ aiškino, kad klientas neprivalo drausti sa-vo turto, jeigu nemano, kad jis tiek vertas.

„Šiuo atveju reikėjo prašyti draudimo įmonės pagrįsti, ko-dėl ji apskaičiavo tokią didelę sumą. Ieškant geriausių sąly-gų siūlau pasinaudoti draudi-mo brokerio paslaugomis”, –kalbėjo jis.

9TEMA /

Kodėl „Budweiser Budvar“?Daugelis jau nesistebi importinio alaus, o ypač čekiško, populiarumu visame pasaulyje ir Lietuvoje. Vienas iš išskirtiniausių šios produkcijos atstovų – „Budweiser Budvar“ Premium lager alus.

Kuo gi jis ypatingas?

Iš visų Čekijos alaus gamyklų bene vie-nintelė „Budweiser Budvar“ alaus gamykla priklauso valstybei. Ir tai ne dėl to, jog jokiam privačiam tarptautiniam alaus gamintojui ji ne-įdomi, o tik todėl, jog šis prekinis ženklas vals-tybei yra labai svarbus ir simbolizuoja nacio-nalinę Čekijos alaus pramonę. Šis pavadinimas yra kilęs iš Čekijos miesto „Česke Budejovice“ (Budweis) Bohemijoje. Ji buvo įkurta 1895 me-tais ir pradėjo savo veiklą, tiesiogiai susijusią su šio miesto istorinėmis alaus gamybos tradicijo-mis, kurios skaičiuojamos jau nuo 13 amžiaus, kai miestas įgijo alaus virimo teises.

Česke Budejovice 19 amžiuje buvo įvairi-atautis miestas. Tačiau, ekonomika buvo kon-troliuojama vokiečių gyventojų mažumos, kuri valdė daugumą šio miesto įmonių. Pagal to meto įstatymus, miesto savivaldybėje buvo atstovauja-ma priklausomai nuo valdomo turto ir sumokėtų mokesčių. Todėl čekai neturėjo jokių atstovavimo teisių Rotušėje, nepaisant jų daugumos. Kad galė-tų dalyvauti politikoje, čekų žmonės turėjo sustip-rinti savo ekonominę padėtį.

Todėl paskutinis 19 a. trečdalis – „čekų“ įmo-nių kūrimosi laikotarpis. Vienas iš jų buvo „Čeki-jos Dalies Alaus darykla“ - tiesioginis „Budweiser Budvar“ pirmtakas. Jos įkūrimo iniciatyva atėjo daugiausia iš Čekijos alaus gamintojų (Augusto Zátka ir daugelio kitų). „Čekijos Dalies alaus da-rykla“ pirmąją alaus partiją pagamino 1895 metų spalio 1-ąją. Iki 1896 pabaigos kasmetiniai alaus pardavimai sudarė apie 51.100 hektolitrų alaus.

Šiandien metinis alaus pardavimas sudaro dau-giau kaip milijono hektolitrų alaus. Nepaisant di-delio gamybos apimties augimo, per šimtmečius susiformavusios gamybos tradicijos, aukšta ko-kybė ir tipiškas „Budweiser Budvar“ alaus skonis išlieka iki šios dienos.

Nuo jos įkūrimo laikotarpio darykla patyrė nuolatinį modernizavimą. 1922 m. gamykloje buvo įrengtas pirmasis 300 m gylio artezinis gręžinys, po to dar du arteziniai šuliniai. Tokiu būdu alaus daryklą pasiekė aukštos kokybės vanduo, kuris ir padėjo sukurti puikių skonio savybių Premium Lager. Nuo 1920 m. darykla pradėjo užimti didelę rinkos dalį užsienio ša-lyse , todėl atsirado registruotieji prekių ženklai „Český Budějovický Granat“, „Budweiser Bier“, „Budbräu“ ir kt. 1930 m. buvo įregistruotas prekės ženklas „Budvar“, kuris per trumpą lai-ką tapo aukštos kokybės sinonimu. Pagal šį registruotą prekės ženklą 1936 metais alaus darykla pakeitė savo pavadinimą į „Budvar“ – „Český akciový Pivovar Česke Budĕjovice“.

Antrojo pasaulinio karo metu alaus darykla buvo valdoma nacių administracijos, po karo buvo nacionalizuota ir 1967 m. sukurtas nepri-

klausomas juridinis subjektas „Budweiser Bu-dvar, nacionalinė įmonė“. Ši įmonė savo veiklą daugiausia orientavo į eksportą, užsienio rinkoms tiekdama vertingus registruotus prekių ženklus, aukštos alaus kokybės garantus. Dar vienas svar-bus plėtros etapas vidaus rinkoje ir užsienyje įvy-ko po to, kai 1989 metais vos per keletą mėnesių įmonė sugebėjo beveik dvigubai padidinti alaus pardavimus.

Nacionalinė įmonė „Budweiser Budvar“ šiandien yra moderni ir aktyvi bendrovė, kuri turi tvirtą pagrindą konkuruojant su kitomis alaus da-ryklomis tiek šalyje, tiek ir už jos ribų. Dėl puikių ekonominių rezultatų, įmonė gali investuoti daug lėšų į plėtrą. Didelė pelno dalis kasmet yra nukrei-piama paramai kultūrai, švietimui ir sveikatos ap-saugai, ypač Pietų Bohemijos regione. Demons-truodama savo rūpestį alaus mėgėjais ir savo dinamiško vystymosi perspektyvas, „Budweiser Budvar“ nuolat diegia į rinką naujus produktus.

Visa alaus produkcija šioje gamykloje gami-nama taip, kad vartotojas negalėtų suabejoti jos kokybe. O tai visų pirmiausia lemia šios produkci-jos sudėtinės dalys – iš 300 m gylio giluminių grę-žinių, esančių tiesiai gamyklos teritorijoje, išgau-namas natūralus mineralinis vanduo. Šis vanduo

yra kilęs iš ežero, susiformavusio ledynmečio pe-riode prieš 10000 metų. Kitas svarbus ingredien-tas – Moravijos miežių rinktinių rūšių (Hordeum vulgaris) salyklas, dažnai vadinamas „visų šviesaus miežių salyklo rūšių motina“ ir garsėjantis pasau-lyje savo išskirtiniu skoniu ir aromatu. Pagaliau iš-skirtinį alaus skonį sąlygoja aukščiausios kokybės Žatec Saaz apyniai (Humulus lupulus). Budĕjovický Budvar Premium alaus gamyboje yra naudojamos tik išimtinai moteriškos apynių žiedų galvutės. Be to, šis alus atitinka Vokietijos alaus grynumo įstatymą (Reinheitsgebot).

700 metų amžiaus Česke Budĕjovice alaus gamybos tradicija ir unikalus, 90 dienų alaus brandinimo laikotarpis padėjo suformuoti šio alaus unikalų charakterį. Ragaudami „Budweiser Budvar Czech Premium Lager“, galite panaudoti visus savo skonio pojūčius. Visų pirma, Jūsų akys pradeda mėgautis gražia alaus spalva ir turtinga tankia puta, vėliau Jūs pajuntate švelnų apynių aromatą. Nuo pirmo gurkšnio Jūs jaučiate subtilų, tačiau tuo pat metu gilų salyklo skonį, kuris palie-ka švelnų kartumo prieskonį ir palaipsniui ištirps-ta iki kito alaus gurkšnio, kuris harmoningai dera su pirmuoju pojūčiu.

Kiekvienais metais daugiau nei 40 000 turis-tų turi galimybę aplankyti „Budweiser Budvar“ nacionalinę alaus daryklą, gali stebėti alaus gamy-bos procesą ir paragauti šviežio šviesaus alaus iš gamyklos rūsių. Gamyklos muziejuje multimedi-jos pagalba galima pamatyti „Budweiser Budvar Story“ – alaus istoriją 3D formate, plazminiuose ekranuose, taip pat įvairias unikalias hologramas.

$

Iššūkis – apdrausti namą Šis senos statybos

namas, draudikų

manymu, vertas

daugiau nei milijono.

J.Kalinsko nuotr.

Korporacijos „Matininkai“ prezidentas Kęstutis KRISTINAITIS

Registrų centras nustato vidutinę

pastato rinkos vertę, kuri yra mo-

kestinė, tai reiškia, kad pagal ją skai-

čiuojami nekilnojamojo turto mo-

kesčiai. Profesionalus turto vertinto-

jas, apžiūrėjęs būstą, jį įvertino įkei-

timo tikslu, o tai jau yra visiškai ki-

toks vertinimas, atliekamas pagal

kitą metodiką.

Šie du vertinimai sutampa labai retai,

nes Registrų centras, pavyzdžiui, ver-

tę skaičiuoja masinio vertinimo būdu,

tai apytikslis metodas, jo tikslumas vi-

same pasaulyje yra tik iki 30 proc.

KARTAIS PIRKTI PIGIAU

2011 GRUODŽIO 23 D., PENKTADIENIS

Prieš du mėnesius Kūno kul-tūros ir sporto departamen-to (KKSD) generalinis direk-torius Klemensas Rimšelis abejojo, ar perpus dėl ekono-minio sunkmečio sumažintos sportininkų premijos kitąmet bus gražintos į ankstesnį lygį, tačiau sporto vadovo pozicija galiausiai pasikeitė.

Su žurnalistais švenčių iš-vakarėse susitikęs K.Rimšelis t i k ino, kad ol impinia is – 2012-aisiais – metais sporti-ninkų premijos grįš į prieš-krizinį lygį.

2009 m. spaudžiama eko-nominio sunkmečio vyriau-sybė nusprendė perpus su-mažinti sportininkų premi-jas, ir teisinosi, kad sprendi-mas laikinas.

Pagal nutarimą, spren-dimas galioja iki 2012 metų sausio 1 dienos.

Spalio pabaigoje K.Rimše-lis kalbėjo, kad lėšų premijų grąžinimui į ankstesnį lygį nėra, tad Vyriausybės nuta-rimo galiojimas paprasčiau-siai bus pratęstas.

Dabar K.R imšelis kal-ba, kad tai dar y t i nebūtų protinga.

„Buvo siūloma pareng-ti nutarimo projektą, pagal kurį 2012 metais dar galio-

tų sumažintos premijos, o atstatytos būtų tik 2013 me-tais, tai yra po olimpinių žai-dynių. Tai nebūtų protinga. Mes tokio projekto neketi-name teikt i, todėl premi-

jos nuo sausio 1 dienos grįš į prieškrizinį lygį“, – dėstė K.Rimšelis.

Tai reiškia, kad Londono olimpinių žaidynių aukso me-dalis bus įvertintas 400 tūkst.

litų, sidabras – 200 tūkst. Lt, bronza – 150 tūkst. Lt.

Olimpinių šakų pasaulio čempionams atiteks 80 tūkst. Lt, Europos čempionams – 40 tūkst. Lt premija.

10 / SPORTAS

Eurolyga Premijoms pinigų busKaip feniksas iš pelenų pakilęs Kauno „Žalgiris“ nenori apsiriboti tik patekimu į Eurolygos „Top 16“ etapą. Anot klubo sporto direkto-riaus Vitoldo Masalskio, koman-da artimiausiu metu gali sulauk-ti pastiprinimo.

„Tai dabar, komandos atos-togų metu, svarstoma. Jeigu sprendimai bus priimti, tuo-met po Kalėdų bus matomi rezulta-tai“, – 15min.lt ke-tvirtadienį sakė V.Masalskis. Vis-gi jis nenorėjo at-skleisti, kokios po-zicijos krepšinin-ko „Žalgiriui“ būtų ieškoma.

V.Masalskis išsisu-ko ir paklaustas, ar neme-lavo JAV žiniasklaida, tvirtin-dama, kad per Kalėdas Lie-tuvos čempionų komandą papildys iš UCLA universite-to išmestas aikštingasis JAV krepšinio talentas Reeve-sas Nelsonas. „Yra daug kan-didatų, o vienas iš jų – jis“, –sakė V.Masalskis.

„Žalgirio“ krepšininkai naujokus sutiktų tik po atos-togų. Po pergalės prieš „Za-greb“ (87:76), atvėrusios du-ris į „Top 16“ etapą, komanda

nuo ketvirtadienio iki gruo-džio 28 dienos buvo paleista Kalėdų atostogų.

Duobę lėmė permainos

Prisimindamas prastą se-zono startą V.Masalskis teigė, jog į duobę komanda įkrito dėl permainų trenerių štabe, ta-čiau sunkiai dirbdama treni-ruotėse iš jos išlipo ir pasta-

ruoju metu jau de-monstravo „pui-kų“ žaidimą.

„ Kom a nd a prisikėlė kaip fe-niksas iš pelenų

ir paskutiniu me-tu žaidė tikrai pui-

kiai. Manome taip pat, kaip ir vyriausia-

sis treneris (Aleksand-ras Trifunovičius), kad tai

– ne galimybių riba“, – vylėsi V.Masalskis.

„Duobė turėjo būti, nes pa-sikeitė treneris. Tačiau koman-da sunkiai dirbo, o tie vaisiai po truputį ateina. Manau, jog dabar komanda kils tik į vir-šų. Noriu užtikrinti žiūrovus ir sirgalius, kad darysime vis-ką, jog toks žaidimas, koks bu-vo prieš „Panathinaikos“ na-muose, niekada daugiau ne-pasikartotų“, – pridūrė klubo sporto direktorius.

Dar nežino, ar stiprinsis

Martynas Pocius pirmąją artėjan-čių Kalėdų šventinę vakarienę su-tiko su krepšininkais ir futbolinin-kais, atstovaujančiais tituluočiau-siam ir bene garsiausiam Europoje klubui Madrido „Real“. Tačiau di-džiausias metų šventes Lietuvos rinktinės narys sutiks ne Madri-de – jis sulaukė išskirtinės dova-nos – galimybės pailsėti ir pabū-ti su savo artimaisiais.

Artėjant šv.Kalėdoms Ma-drido „Real“ futbolo ir krepši-nio komandos daugelį metų iš eilės renkasi į šventinę vaka-rienę. Viena didele šeima tam-pa futbolininkai, krepšinin-kai, treneriai, vadovai, medi-kai, kiti „Karališkojo“ klubo atstovai. Jie ne tik kartu pie-tauja, bendrauja, bet ir daly-vauja gražioje akcijoje – lan-ko įvairiomis ligomis sergan-čius vaikus.

Šventiniame renginyje, kuris vyko „Santiago Berna-beu“ stadione, šiemet daly-vavo ir Lietuvos krepšinin-

kas M.Pocius. Prie vieno sta-lo jis sėdėjo kartu su brazilu Kaka, vokiečiais Mesutu Ozi-lu ir Sami Khedira, argentinie-čiu Gonzalo Higuainu, por-tugalu Ricardo Carvalho bei krepšininkais Jaycee Carrol-lu ir Kylie'u Singleriu.

„Futbolininkai Ispanijoje yra didelės žvaigždės, tačiau

jie – tokie pat paprasti žmo-nės kaip ir mes. Tik tiek, kad dėl jų gerbėjai yra pamišę, pa-metę galvas. Po šventinės va-karienės visi sėdome į automo-bilius ir vykome į ligonines, bet kas dėjosi prie „Santiago Bernabeu“ stadiono... Kokie du tūkstančiai sirgalių susi-rinko vien tam, kad pamaty-

tų futbolininkus, kad galbūt netyčia galėtų vieną kitą au-tografą nugriebti ar kartu nu-sifotografuoti“, – „15min“ pa-sakojo M.Pocius.

Bjaurioji futbolo sesuo

Krepšininkai tokio dėme-sio futbolininkams Ispanijo-je galėtų tik pavydėti. Tiesa,

tai tėra daugiau posakis, nes bent jau pats M.Pocius Ma-dride gali lengviau atsikvėp-ti nuo žiniasklaidos ir gerbėjų dėmesio. Ką Lietuvos krepši-ninkams teko pajusti Europos čempionato metu, visi puikiai prisimename.

„Čia mūsų Madrido „Real“krepšinio klubą vadinamas „The Ugly Sister Of Football“ („Bjaurioji futbolo sesuo“ – red. past.). Krepšininkų ir fut-bolininkų gyvenimas labai ski-riasi. Futbolininkai nuolat yra po padidinamuoju stiklu. Jie turi važinėti „Audi“ įmonės automobiliais, negali laisvai išeiti į miestą, jau nekalbant apie naktinius klubus. Krep-šinio klubo vidaus taisyklės kur kas paprastesnės. Nėra nieko, su kuo anksčiau man nebūtų tekę susidurti“, – sa-kė M.Pocius.

Treniruosis ir ilsėsis Vilniuje

Priverst inės atostogos M.Pociui tapo malonesnės, nei jis tikėjosi. Klubas leido krepšininkui pailsėti ir grįžti į Lietuvą. Kai ketvirtadienį „Re-al“ žaidė paskutiniąsias Euro-

lygos pirmojo etapo rungtynes Stambule, M.Pocius jas žiūrėjo per televizorių tėvų namuose sostinėje. „Gydymą tęsiu Vil-niuje, ketinu treniruotis su savo tėčiu. Tikrai nesitikėjau, kad Lietuvoje galėsiu pabūti kur kas ilgiau. Na, o po šven-čių jau tikiuosi sportuoti visa jėga“, – tikino M.Pocius.

Poilsis jam svarbus ir dėl to, kad atostogauti neteks ilgą laiką. Jeigu M.Pocius pateks į Lietuvos krepšinio rinktinę, jo vasaros atostogos bus skirtos nacionalinei rinktinei, o po to vėl lauks sezonas „Karališka-jame“ klube.

Netikėtos Kalėdų atostogos

t

Nesutrumpintą straipsnį

rasite nuskaitę šį kodą

15min.lt /186535

V.Aleknai olimpinės

žaidynės Londone

bus paskutinės.

BFL/V.Jurevičiaus nuotr.

ASTA ŽUKAITĖa.zukaite

@15min.lt

2011 GRUODŽIO 23 D., PENKTADIENIS

11ĮVAIRENYBĖS /

AVINAS. Nepasiduokite pa-gundai daryti dalykus, aki-vaizdžiai jums netinkančius. Kai sėdi ant liaunos šakelės, menkiausias vėjo dvelksmas gali prišaukti bėdos.

JAUTIS. Atsargiai: aplinki-niai turi savo interesų, ku-rie nebūtinai sutampa su jū-siškiais. Esate gana protin-gas, kad atskirtumėte pelus nuo grūdų.

DVYNIAI. Jei dirbate ko-kį darbą, visi žiūrovai taps dalyviais. Šioje dirbtuvėje kiekvienam teks pasiraito-ti rankoves ir galbūt net iš-sitepti baltas rankeles.

VĖŽYS. Teks prisitaikyti prie taisyklių, kurias sukū-rė kiti. Susiraskite panašių į save. Jūs neturite būti vie-nas.Šiandien puikiai seksis amatų meistrams.

LIŪTAS. Likite budrus ir ne-sipainiokite kitų kelyje. Ti-kėtina, kad esate sutrikęs ar įtūžęs, bet tai dar nereiškia, kad nežinote, kas turi būti padaryta.

MERGELĖ. Jei jums atrodo, kad niekas nesikeičia, tai tik todėl, kad pokyčiai yra laips-niški. Tikrai nėra reikalo pa-siduoti nusivylimui. Jūs vis dar tvirtai sėdite balne, ir jūsų valanda išmuš.

SVARSTYKLĖS. Savo gal kiek nepamatuotą entuzi-azmą ir energiją pagaliau pritaikysite produktyvio-je veikloje. Iškelsite gražių naujų idėjų.

SKORPIONAS. Kiekvienas trauks antklodę į savo pusę, bet tegul jūsų tai neišmuša iš vėžių. Ramiai dirbkite savo darbus. O vakare susiraski-te malonių pramogų!

ŠAULYS. Nerizikuokite fi -nansiškai – didelė nuostolių tikimybė. Apskritai šiandien saugumas ir apdairumas – kur kas didesnės vertybės nei abejotina nauda.

OŽIARAGIS. Aukščiau gal-vą! Laikas įvardį „Aš“ rašy-ti didžiąja raide. Prisiimki-te visą atsakomybę už savo veiksmus ir nesivaržykite pasididžiuoti darbais.

VANDENIS. Jūs susipažin-site su kažkuo, apie ką ilgai galvojote. Tik nepamirški-te, kad į pačius svarbiausius klausimus nebūna lengvų atsakymų.

ŽUVYS. Tereikia trupinėlio geros valios, ir viskas dar ga-li susitvarkyti. Kelią įveiks einantis, o ne dejuojantis. Bendraudamas šiandien ypač pasistenkite būti man-dagus ir korektiškas.

horoskopai gruodžio 23 d.

Globėja: jie mano vaikaipatirtis

„Jei broliai būtų augę vaikų glo-bos namuose, jie jau dabar būtų policijos įskaitoje. Duodu ranką nukirsti. Ir ne dėl, neva, blogų genų, o dėl to, kad neturėtų be-veik jokių gerų įgūdžių“, – atvi-ravo du paauglius Jurgį ir Aleksą aštuonerius metus globojanti Ra-sa Dževeckytė.

Paimti globoti vaikai iš pradžių labai nustebdavo, kad, pavyzdžiui, indus reikia nunešti į virtuvę ir išplauti, o nešvarius drabužius sumes-ti į skalbinių pintinę. Pirmai-siais globos metais net teko va-žiuoti vieno jų atsiimti iš poli-cijos. Broliai tiesiog nesuprato, kodėl staiga kažko nebegali-ma daryti.

Šokiravo globos namų vadovė

Rasa su sutuoktiniu dažnai pasvarstydavo apie vaikų glo-bą, bet mintys taip ir netapda-vo kūnu. Viskas pasikeitė nu-vedus sūnų Dominyką į pirmą klasę. Čia jis buvo pasodintas į vieną suolą su iš pažiūros ty-kiu Jurgiu – berniuku iš vaikų globos namų.

„Ilgai nesvarstę nuspren-dėme Jurgį pasiimti savaitga-liui. Aišku, prieš tai teko susi-tvarkyti dokumentus ir gauti leidimus. Bet tai nebuvo labai sunku ir neužtruko ilgai. Se-kmadienį parvežus vaiką atgal į globos namus prie mūsų pri-ėjo kitas – aštuonerių metų –berniukas ir prisistatė esąs Aleksas, Jurgio brolis“, – pasa-kojo Rasa. Kitą savaitgalį šei-ma pasiėmė abu berniukus, o gruodį jie jau gyveno globėjos namuose.

„Iš savo artimųjų dažniau-siai sulaukėme palaikymo dėl žengto žingsnio. Aišku, buvo ir tokių, kurie klausė, ar mažai mums savų problemų? Tačiau labiausiai šokiravo ir nustebi-no, kaip įnirtingai atkalbinėjo

vaikų globos namų direktorė. Būtent iš jos ir išgirdome, kad meilė tų vaikų nepakeis, visi jie vienodi su niekiniais ge-nais ir pan.“ – karčia patirti-mi dalijosi Rasa.

Vienintelė, bet skaudi klaida

Tėvų ryžtui ir norui pasi-imti globoti brolius entuzias-tingai pritarė ir jų sūnus Do-minykas: berniukai buvo kone vienmečiai ir spėję susidrau-gauti per trumpą laiką. Aleksą ir Jurgį jis vadino savo broliais, tačiau viskas pasikeitė pradė-jus eiti į antrą klasę.

„Į klasę atėjo labai daug naujokų ir prasidėjo patyčios, kurių auka tapo Dominykas. O Jurgis vietoj to, kad gintų savo brolį, stojo į kitą pusę ir taip pat sėkmingai iš jo tyčio-josi. Man teko savo vaikui ieš-

koti pagalbos pas specialistus. Bu-vo labai sunku – visi kaip vienas spaudė atsisa-kyti globoti bro-lius, aiškino, kad rizikuoju savo

sūnaus ateitimi ir sveikata“, – septynerių metų senumo įvy-kius prisiminė Rasa.

Dabar ji svarsto, kad taip gal nebūtų nutikę, jei prieš iman-tis globos, šeima būtų pasikon-sultavusi su specialistais, da-lyvavusi mokymuose.

„Jau iš pradžių turėjau sa-vo sūnui pasakyti, kad nors jie visi trys lygūs, bet jis yra mūsų kraujas ir kūnas ir mes jo nie-kada nenuskriausime. Aš pa-sielgiau visai priešingai. Pa-gailėjau Jurgio ir Alekso, no-rėjau kompensuoti jų patir-tas skriaudas, todėl daugiau dėmesio skyriau broliams“, –savo didžiausią klaidą įvar-dijo Rasa.

Biologinei motinai nerūpi

Broliai į vaikų globos na-mus pateko trejų ir ketverių

metukų. Iki tol jie augo vien su mama, kuri du mažame-čius vaikus vienus pačius iš-leisdavo į gatvę visai dienai. Nors pagal įstatymus, biolo-giniai tėvai gali matytis su savo vaikais, brolių motina jų nė karto neaplankė. Moti-nystės teisių ilgai nesvarsčiu-si ji atsisakė dar prieš aštuo-nerius metus

„Berniukai pas mus jau gyveno dvejus metus, kai vie-ną dieną Aleksas pasakė, kad matė savo tikrąją mamą. Pa-menu, kaip man net kojos ir rankos nutirpo. Tada jų pa-klausiau, gal reiktų grįžti ir ją užkalbinti, bet vaikai atsi-sakė. Jie pasakė, kad nuspręs, ar nori pasimatyti su savo ma-ma, kai užaugs. Iki šiol jie to-kio noro nerodo“, – pasako-jo Rasa.

Savo tėvais kone nuo pir-mųjų dienų Aleksas su Jur-giu vadina globėjus. Tačiau labiausiai Rasą pradžiugino vieno jų noras pasikeisti savo pavardę į jos. Tai globėjai di-džiausias įvertinimas ir žen-klas, kad galbūt klaidų nebuvo padaryta tiek jau daug.

DARIJA PETRAITYTĖ redakcija@15min.lt

Jurgis (k.) ir Alek-

sas savo tikraisiais tė-

vais vadina globėjus.

J.Kalinsko nuotr.

Iš savo artimųjų dažniausiai su-

laukėme palaikymo dėl žengto žingsnio.Sakė R.Dževeckytė.

2011 GRUODŽIO 23 D., PENKTADIENIS

12 / ĮVAIRENYBĖS

Kalėdų Senis – iš Šiaurės, dovanos – iš RytųKalėdų Senelis pas gerus žmones atvažiuoja iš Šiaurės, nes gyvena Suomijoje, o štai jo dovanos vai-kus vis dažniau pasiekia iš Rytų Kinijos. Ir ne elnių traukiamom rogėm, o lėktuvais.

Nedidukas Kauno Kar-mėlavos oro uostas šeštadie-nį tarsi išmiręs. Takas visiš-kai tuščias, netoliese stovi mažiausias iš keleivinių „Bo-eing“ lėktuvų ir du visai mažu-čiai lėktuvėliai. Tačiau staiga iš kampų tarsi skruzdėliukai pabyra žmonės. Po 15 minu-čių horizonte pasirodė lėktu-vas. Apsukęs ratą jis pagaliau nusileido.

Lietuva – vienintelė iš Bal-tijos šalių, kurioje regulia-riai leidžiasi didžiausias šio-se šalyse krovininis lėktuvas iš Kinijos. Tai – „Boeing 747-400ERF“.

Kai toks lėktuvas leidžia-si Frankfurto ar Paryžiaus oro uostuose, tai daugiau ar ma-žiau įprasta. Tačiau kai toks penkiaaukštis namas su spar-nais leidžiasi vidury lietuviškų miškų, tai tikrai kvapą gniau-žiantis reginys. Net šalia sto-vintis „Ryanair“ „Boeing 737-500“ atrodo tarsi zaporožietis šalia vilkiko.

Milžino viduje pilotams ankšta

Lėktuvui sustojus prie an-garo įgula „15min“ žurnalis-

tui leido pasidairyti viduje. Šis lėktuvas yra Kinijos aviacijos kompanijos „Jade Cargo“ nuo-savybė, tačiau pilotai – tikras keturių žmonių internaciona-las: amerikietis, kinas, malai-zietis ir Pietų Afrikos Respub-likos pilietis. Du pilotai pilo-tuoja lėktuvą, du ilsisi – visai kaip sunkvežimio vairuoto-jai. Poilsiui sąlygos nėra ide-alios: dvi lovos, sumontuotos

kamputyje, ir kelios kėdės ats-kiroje nuo pilotų kabinoje. Jo-kių televizorių, jokių ypatin-gų patogumų.

Pilotų darbo vieta ne itin skiriasi nuo kitų lainerių – tarp gausybės mygtukų lengva pa-mesti galvą, tačiau pilotai čia jaučiasi kaip namie. Tik sė-di gal kiek neįprastai aukštai – tarsi vis dar nebūtum nu-sileidęs.

Pirmasis „kupriukas“ (taip žmonės praminė „Boeing 747“ dėl charakteringos kupros prie-kyje) buvo išleistas dar 1970 m. Tačiau toks variantas, ga-lintis vežti krovinius itin dide-liais atstumais (747-400ERF), pradėtas gaminti 2001 m. Nors dažnai kroviniams skirtus lėk-tuvus perdaro iš keleivinių po keleto metų eksploatacijos, šis laineris specialiai gamintas kroviniams gabenti. Toks lėk-tuvas sveria 412 tonų. Jis gali gabenti iki 110 tonų krovinį. Štai toks monstras ir leidžia-si Kaune kas savaitę.

Kodėl Kaune?

Kodėl šis lėktuvas, kas sa-vaitę iš Kinijos gabenantis krovinius, leidžiasi Kaune? Dėl dviejų priežasčių. Pirma, logistikos kompanija „Hop-trans“, užsakanti šiuos skry-džius, įsikūrusi Kaune. Ant-ra – Vilniaus oro uosto paki-limo takas nelabai tinka to-kiems monstrams.

Sostinės oro uosto pakili-mo tako ilgis 2,5 km, o jo danga nėra pritaikyta itin sunkiems lėktuvams. Tuo tarpu tokiam laineriui reikia bent 2,8 km. Kaunas (3,2 km) turi specia-lią dangą, nes čia tarybiniais laikais buvo dislokuota sun-kiasvorių karinių lėktuvų IL-76 divizija. Zokniai (3,5 km) taip pat tinka, tačiau jie tolo-kai nuo logistikos centrų. Be-je, lėktuvo pilotai giria Kau-no oro uosto pakilimo taką – sako, kad jis vienas geriausių Europoje.

Kaunas šiam lėktuvui – tik tarpinė stotelė: iš 110 tonų kro-vinio paprastai čia jis palieka 70. Likusios tonos gabenamos toliau į vakarus – į Frankfurto

oro uostą. Skrydis iš Šancha-jaus iki Kauno trunka 9 val. 40 min. Kaune jis užsibūna visai neilgai – tik kol iškrau-namos prekės. Priklausomai nuo krovinio dydžio, šis dar-bas užtrunka nuo vienos iki trijų valandų. Tada – dar kiek daugiau nei dvi valandos skry-džio iki Frankfurto. Iš ten – at-gal į Kiniją.

Iš Kinijos gabenti – per brangu

Šiuo lėktuvu į Lietuvą iš Kinijos atkeliauja įvairiau-sios prekės iš Kinijos, kurias vėliau pamatome parduotu-vėse bei turgavietėse.

Gali būti, kad kurį laiką šių prekių bus mažiau, nes net iš

pigiomis prekėmis bei pigia darbo jėga garsėjančios Kini-jos lėktuvu gabenti krovinius darosi per brangu. UAB „Hop-trans Holding“ valdybos pir-mininkas Vytas Volkevičius sako, kad pargabenti lėktu-vu kilogramą krovinio iš Ki-nijos kainuoja apie devynis litus, tad šis malonumas ne iš pigiųjų.

„Mes jau 15 mėnesių skrai-dinam iš Kinijos po lėktuvą kas savaitę ir iki kovo pabai-gos dar skraidysim. Tačiau to-liau prognozuoti sudėtinga – krovinių gabenimas brangsta. Stengiamės neprarasti vilčių, tad ir nuotaikos kol kas „opti-mistiškai liūdnos“, – sakė ben-drovės vadovas.

RAMŪNAS FETINGISr.fetingis@15min.lt

Lietuva – vienin-telė iš Baltijos ša-

lių, kurioje reguliariai leidžiasi didžiausias šiose šalyse krovininis lėktuvas iš Kinijos.

Tiek tonų krovinio paprastai gabena „Boeing 747-400ERF“.

110

„Boeing 747-400ERF“ –

tarsi penkių aukš-

tų namas su sparnais.

R.Fetingio nuotr.

Pilotų poilsio vietų komfor-tiškomis nepavadinsi.

Lėktuvas kas savai-

tę iš Kinijos atgabena

70 tonų krovinių.